Šeštadienį šiek tiek prieš 20 val. su žmona nuvažiavom prie Nemuno ir Nevėžio santakos su spiningais. Vanduo tragiškai žemas, praktiškai jau nėra kur gaudyti (apie lydekas kalbu), nes tarpudambiuose pusmetris gylio. Lyg ir turėjau vieną stuktelėjimą, guminuko pilvukas perdrėkstas, daugiau nieko. Žmona irgi tuščiai. Uodų pilna, zyzia į ausį.
Sekmadienio rytą daug blaškiausi, nes vis neapsisprendžiau kur važiuoti vakare. Buvo du variantai - arba į Dubysą, bandyti upėje kokį žuvelioką suvilioti, arba čia pat Kaune Nemuną Panemunėje patikrinti. Pasiskambinu draugui, kuris Panemunėje gyvena, gal kokios info gausiu apie ten vykstančius reikalus. Tas pasakoja, kad kaip tik stovi ant šlaitelio ir per poliarizuotus akinius žiūri kaip Nemune netoli kranto meknės kiekvieną paviršiuje plaukiantį šapelį patikrina. Sako, su muse, būtų idealu. Musė, ne musė, ale gal mažiukus vobleriukus irgi norės patikrinti. Iškart po F-1 varžybų maunu į Panemunę. Šiek tiek neramina stiprokas vėjas, nes per tokį vėją 2-3 gr. vobleriukus paprastai sunkokai pavyksta į norimą atstumą užmesti. Lendu į brydkelnes ir brendu Nemunan. Pilnos pakrantės žmonių, vaikų, šunų. Triukšmas baisinis. Bandau ir vobleriukus, ir sukriukes. Po nulinkusiu virš vandens medžiu turių tris kibimus. Vienas toks, kad net ritės stabdis prasisuka, ale nė karto nepasikerta. Apie tai, kad pakirsčiau pats, net kalbos nėra, nes smūgis toks staigus, kad katino refleksų reikėtų, jog sureaguotum. Kibimai ant skęstančio Salmo Tiny (spalva SI). Smūgiuoja tada, kai vobleriuką vos ne vietoje laikai, vos vos kartais ritės rankenėlę prasukdamas. Toje pat vietoje bandau visą kitą arsenalą, net kokias keturias kitų Tiny spalvas, ale nė barkšt. Brendu toliau. Du rybokai su plūdinėm stovi, vieną meknę pagavę. Brendu dar toliau. Eilinį kartą užmetus ir vos tik paskandinus vobleriuką, nei tai smūgis, nei tai prilaikymas. Įspūdis toks, kad už kliuvinio užsikabino. Reikalas tame, kad valas plonas, atstumas metimo beveik trisdešimt metrų, tai ir amortizacija didelė. Bet kuriuo atveju kertu ir jaučiu, kad sėdi. Srovė stiproka, žuvis nemenka, todėl malonumo sočiai. Prie kranto privedęs išsiimu, guldau ant žolės ir gailiuosi, kad neturiu fortoaparato. 47 cm, 1260 gr. Griebė Yo-zuri L`minnow 33, (spalva - M100 pagal
http://www.yo-zuri.it/Yo-Zuri.pdf ). Tyliai brendu į tą pačią vietą ir toliau šukuoju. Dar du kibimai, viena pasikerta (460 gr.). Keliauju toliau, masalo jau nekeičiu. Susigundo dar du šimtgraminiai ešeriokai, ale tokie mėlyni, mėlyni. Jei tokį Dubysoje paleistum, tai vietiniai tubūt žydru laikytu ir visą gyvenimą tyčiotųsi. Prie pat kranto išbaidau dar vieną meknę, stovėjo kokį 30 cm nuo kranto. Daugiau kibimų nėra, saulė pasislėpė, laikas namo.