gi esu rašęs, ne kartą, atsiminkit!

nebus čia tarkovskių, tarantinų, rodriguezų... bus, kas yra aplink, kas ne visad spalvota ar pilka, ar "mėsiška", ar "liesa"; bus, na, galima pavadinti - kronika, bet ar būtina; reikia ne tik žiūrėti, bet ir
matyti; va, truputis informacijos apie žiūrėjimą
Matymas nėra žiūrėjimas ir ramus sėdėjimas.
Matymas – tai tokia technika, kurią kai kas iš mūsų pažįsta.
Matymas padeda suprasti, kad visa kas nesvarbu.
Kaip naudoti vandenį judėjimui: reikia nežiūrėti į vandenį, o tik sutelkti žvilgsnį į jo paviršių, kol vanduo pavirs žaliu rūku; sutelkti visą dėmesį į rūką tol, kol jau nebematysi nieko aplinkui. Ir tada vanduo stabteli ir nustoja judėti. Tampa kaip piešinys. Bangelės nejuda. Gali kiekvieną atskirai apžiūrinėti, tyrinėti. Staiga vėl atgyja. Tuomet vanduo pradeda šnypšti. Atrodo kaip pilnas karbonato dalelių. „Sproginėja.“ Akimirka matosi, kaip pagal šnypštimą žaluma labai plečiasi – kaip tylus prasiveržimas. Vanduo greitai pereina į šviečiančią žalią miglą, kuri plečiasi tol, kol apgaubia visa kas yra. Tai
matymas.
Vandens. O nežiūrėjimas į jį. (man tiesiog glosto širdį...

)