sekmadienio rytą pasižvalgau išėjęs balkonan, koks čia oras, koks čia vėjas ir matau vaizdelį: žmogus bėga ratus mokyklos stadione, o du tokie, katriem tik tik snarglys panosėj nudžiūvo, o gal ir nenudžiūvo dar, nes neįsiptriojau iš toli gerai, apsistatę pakylas alum , dūšią taiso...
Kas čia tokio, tsakant, įprastas vaizdelis Rytų Europos platumoms....
Bet kai supratau, kad jie dar ir replikas tam besportujančiam svaido, tai suspaudžiau mygtukus 112
Neužilgo matau, atavžiavo, išsivežė
Kartais tenka pabūti ir ,,stukačium", ir ožiu

Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.