O aš jau esu sužlugdytas psichologiškai šapalų žūkle spiningu. Trys rimti sezonai nuo liepos iki rugsėjo vidurio Minijoje su spiningu, nebijant nei karščio, nei uodų. Tik kantrybė ir tik kantrybė. Begalė mini voblerių, sukrių, dar tamsoje ateita prie vandens iki pat vakaro su mintim (katras katrą), bet šapalai mane, tiesiog į vienus vartus.
Jie vejasi voblerius, bet palydi iki kranto ir tiek. O tikrai esu jiems paskyręs daug dienų, ištisų savaičių, tačiau supratau vieną - būti sugeltam uodų, po jų įkandimų atrodyti spuoguotom rankom, veidu, kaklu, kaip kokios oda rupūžės. Žodžiu šapalai laimi į vienus vartus. Kaip minėjo fyderiu suvilioti juos žymei lengviau nei su spiningu.
Jie vejasi voblerius, bet palydi iki kranto ir tiek. O tikrai esu jiems paskyręs daug dienų, ištisų savaičių, tačiau supratau vieną - būti sugeltam uodų, po jų įkandimų atrodyti spuoguotom rankom, veidu, kaklu, kaip kokios oda rupūžės. Žodžiu šapalai laimi į vienus vartus. Kaip minėjo fyderiu suvilioti juos žymei lengviau nei su spiningu.