Trumpai apie savaitgalį Nidoje. Šeštadienį ketvirtą popiet shumacheris atveža apie keturis km nuo kranto Nidoje, šiek tiek kairiau nuo uosto. Sustojam netoli žvejų, kurie kaip tik rankom mojuoja, atseit traukia stinta. Grežiam eketes, leidžiam. Man iš karto kimba po truputį. Iki penktos surenku kokia dvidešimt vienetų. Nuo penktos iki pusės septynių dirbam sušilę. Kadangi stintų gaudymo technikoje daug spragų, tai rezultatai neįspūdingi, bet surenku gal kokia šešiasdešimt. Vėliau šiek tiek rimsta, bet pastatytas halogenas šviečia, viskas matosi, vėjas rimsta, todėl visai neblogai. Iki dešimtos vakaro surenku iš viso šimtą tris, Saciokas šiek tiek mažiau, dar vienas kolega apie septyniasdešimt. Sekmadienį septintą jau laukiam sutarto šumacherio, bet tas vis nesirodo, technika neužsiveda. Pagaliau septynios keturiasdešimt pajudam iš vietos, aštuntą leidžiu pirmą sistemėlę. Vieną kitą pagaunu, ale nelabai kimba. Nuo pusės devynių iki pusės dešimt dirbam sušilę, po to kaip ranka nuima. Turiu šešiasdešimt keturias. Sačiokas šešiasdešimt tris. Ant balalaikos rišu didelę avižą, virš jos ant trumpučio pavadėlio veidroduką, tokį kokiu gaudoma Kauno mariose "ant patraukimo", kabinu super mažas porcijytes. Per dieną vis pažaisdamas pagaunu penkias, Sačiokas gal keturiolika. Dieną tarpais taip šilta, kad sėdim be striukių, saulė kepina. Ale kliovui tas ne į naudą. Popiet visai nepagaunam. Nuo penkių pradeda po truputį judinti, daugiau ant balalaikos su mikro sistemėle. Po to įsivažiuoja. Gerą pusvalandį vėl dirbam sušilę. Septintą jau sėdim šumacheryje ir minam link kranto. Susiskaičiuoju laimikį. Pas mane šimtas septyniolika, pas Sačioką šimtas devyniolika, dar vienas iš kompanijos pagauna aštuoniasdešimt dvi. Per abi žvejybas buvo pastatyti keli skrituliai, alei vėgėlės nenorėjo mūsų stintų.