Buvau šiandien prieš temstant trim valandžiukėm šalia namų upely patikrint. Pradėjau nuo intako į upę. Pradžia buvo labai prasta, upelis sraunus, aplink medžiai bebrų ir žmonių iškirsti, kelias netoliese, mašinos. Daugiau laiko praleidau traukdamas voblerį iš šakų nei žvejodamas, kelis kartus net teko ropštis į kitą krantą gelbėt voblerį, nepigūs jie gi.Lupus rašė: ↑14 Bal 2018 15:58Ufonautas rašė: ↑13 Bal 2018 19:35Prisižiūrėjau visų tų upelių ir baisiai užsimaniau pagauti tą upėtakį, ko niekad nesu daręs..Bandysiu ieškot margių nors nelabai dar ir įsivaizduoju kaip
Gyvenu netoli Nemenčinės, tai galvoju Neries intakus tikrint, radau kažkokį Lietuvos hidrobiologų darbą apie upėtakius, ten parašyta, kur turėtų jų būti, nors sunku patikėt, kad taip paprastai surasiu
Skaitau tavo postą, o atrodo, kad savo mintis prieš N metųPrieš pradedant upėtakiauti ir man viskas atrodė mistiškai.
Jei tie intakai sraunūs, nedumblėti - bandyk. Jei brakonierių nenuniokota, šansų yra.
Prieš aštuntą jau buvo tamsoka, bet pasiekiau visai kitokią atkarpą - srovė kiek sulėtėjo, dugnas pasikeitė į smėliuka su vienu kitu akmenuku, bet lindau vis giliau į mišką. Nusprendžiau užmest paskutinį kartą.. Ir prie pat kojų iš po nuvirtusio medžio iššoko margis, nemažas visai, bet turbt nesiekiantis 30cm. Griebė už šono, o man toks šokas, kad net nepakirtau, tai ir pabėgo Vistiek emocija nerealiai smagi, ypač kai niekad nesu net matęs jų ne parduotuvėj šaldytų Kitą kartą jau iškart žinosiu kur eit. Tikiuos kad pavyks ir pagaut Dar ir klausimą turiu
Jeigu upėtakis "išspjauna" masalą, verta toj pačioj vietoj dar mėtyt ar jau nebeims jis?
Šiandien po darbo nusprendžiau duoti tam upeliui trečią šansą, visgi niekad nepagavęs upėtakio nežinojau, ar upelis prastas, ar aš nemokša. 
senokai čia nieko nerašiau tik sekiau visą temą pastoviai visus metus. Praitas sezonas man buvo tikrai ne koks nes buvau išvykęs upėtakių žvejoti tik 8 kartus ir tai visi nesėkmingi, kaip sakoma mažų pabaidytų upėtakiukų mačiau, keletą mažiukų kibimų turėjau, bet net ir jų ištraukti nepavyko, nes atsipurtė, todėl forume nieko gero parašyti neturėjau iki šito šeštadienio, nes pagaliau šiais metais per trečią žūklę atsidariau ir aš 
Emocijų, adrenalino ir laimės buvo tikrai daug , kai vargais negalais įkalbėjau užkibti savo patį pirmajį, kad ir nelegalų apie 25cm upėtakį. Jis atakavo mano masalus 7 kartus, kol galiausiai užkibo ir va nuo to upėtakio pagavimo mano žvejyboje įvyko kažkos lūžis, nes be to upėtakio tą dieną dar pagavau 3vnt, vienas 20cm, kitas vėl apaie 25 ir trečias buvo legalus 30cm. Na ir žinoma dar turėjau 8 kibimus, kurių nesugebėjau legalizuoti, nes vieni atsipurtydavo, kiti kablių paragaudavo ir nebeimdavo ir žinoma buvo tokių pora nemažų iš akies vandenyje virš legalaus dydžio, kurie puolė po vieną kartą ir paskutinę akimirką kažko persigalvodavo, įlysdavo į savo slėptuvę ir kad ir kiek įvairių masalų nekeičiau jų neišprašiau, gal mane pamatydavo nežinau, beje visos žuvys plaukioja toliau gyvos, nors ir kaip tyčia į šitą vienintelę žūklę nepasijėmiau graibšto, todėl žuvis teko iškelti trumpam ant žolytės, žinau, kad negerai, bet kitaip būčiau nenufotografvęs, bet stengiausi, kuo greičiau paleisti atgal. Ai ir dar vienas įdomus dalykas, kad visas žuvis pagavau ant kinietiško voblerio už 4e D contact kopijos, dirba nerealiai į visokius Japoniškus brendus net nekreipė demesio tik toje pačioje vietoje užsidėdavau D contact ir iškarto atakuodavo. Dabar jau kinietišku voblerių nenurašysiu, kaip visiško šlamšto, aišku niekam tikusių daugiau pagamina, bet yra ir labai gerų.
Na, ką šiandiena aš irgi nepraleidau progos pažvejoti, variau vėl į tapatį upelį, kuriame žvejojau, bet viduje jaučiau, kad aš busiu ne vienas taip ir buvo atvarau į vietą, ogi jau stovi mašina, na pagalvojau likusį gabalą pratikrinsiu kitais kartais, o dabar nuvarysiu į naują ruožą patikrinti. Pasirodo mano upelis populiarus.