Pensijai gerai sukibo.

Buvau ir aš mažumėlę prasivėdinti, ties Verkių rūmais. Plūdine keli šapaliukai, žinoma, keliavo atgal, paprasčiausiai norėjosi bent kažkiek veiksmo pamatyti, kad ir mažų žuvelių. Vėliau truputį prasiėjau su spiningiuku aukštyn kur ne kur vobleriuką užmesdamas, veiksmo nebuvo, bet oras geras pasitaikė. Kiek įdomesnis vienas metimas pasitaikė: užmetu, traukiu, jaučiu, kad žolę rimtesnę įkertu, net matau ją už kelių metrų, stipriau trukteliu, pareina gal pusantro metro agregatas su nebloga šaknų sistema, mano laimei, dar nespėjusia atsigauti. Žiūrinėju, kur gi čia tie mano kabliai įsikirtę, randu, tik nelabai suprantu, kodėl šalia jų visai neblogas sliekas raitosi...

Patyrinėju mažumėlę, pasirodo žolės šaknyje pavadėlis su kabliuku ir slieku nutrauktas, sliekas dar gyvybingas, Velykų laukia, o žvejys, tikriausiai, prieš keletą minučių buvo dingęs. Tai va, švenčių proga slieką gražinau į gimtąją stichiją, o kabliukas į kepurės kolekciją pateko, bus panaudotas pagal paskirtį. Beje, kitoje upės pusėje, kur rimti gyvenamieji namai kiek toliau nuo upės matosi, keturi ribokai įlankėlėje rymojo, o pora iš jų, parazitai, gyva žuvele gaudė, gali būti, kad net ir sugavo, nes vienu metu kalbėjo apie žvejį kitoje upės pusėje, t.y. mane, atseit ramiau, palauk, kol nueis ir pan. Tai va, tokios tokelės. Gamta bunda, gerų visiems švenčių, reik tikėtis, netrukus Neries tema gyvybingesnė pasidarys.
