Ahooooiiiiiiii chebrike
Taip nutiko, o gal nenutiko, kad gavau užduotį – paprastą (kaip pvz padainuoti dainą iš Mino repertuaro „Aš turiu mergaitę kuri kvepia šešku...“) parašyti trumpai arba kaip išeis BAIDARININKŲ FIESTĄ. Na, o ji prasidėjo jau ketvirtadienio vėlyvą vakarą. Gausus šio forumo būrelis žvejukų su nekantrumu troško sužinoti savo naparnikus, kiti gal net ir sapnavo. O naparnikai iš tiesų pasikeitė. Penktadienio rytą Vitolis

iš kažkokio granasvydžio paleido porą šūvių į dundulio pusę (kaip dabar galvoju, tas užpykęs

vakarop paleido atsakomajį mums visiems su visais griausmais, žybčiojimais ir dideliais lyg žirniais lašais smūgį) taip prikeldamas mus visus (na išskyrus vieną – Donifatcijų

, mat anas visą naktį museles rišo..). Užtinusiom akim kilom visi – keturioliką TIKRŪJŲ FIESTININKŲ, keturi šoferiai, guru fyderastai, spiningistai, musgaudžiai na ir baskervilis. Vadas – Raudė griežtu tonu vis rėžė

– skubam, skubam, jau laiko nebėra, tad ir mes turbininėmis srovėmis sulindom į bolidus. Kas spėjo pasiimti maisto kas ne, kas alaus kas ne.. Man nuskilo, grybtelėjau penketą karbalių kalnapilio, šimtgramį dešros ir vienintelis iš visų turėjau tris gabaliukus duonos (už tai reikia padėkoti Gelmienėi, ačiū). Išdardėjom... Riedam desetką km, jau visa dvacutė, kreivai viens į kitą

(aš, kamštis, kamštienė ir tas, kaip tas... na jų tas mažas kur gerai žuvį gaudo..) žvairuodami ir linksėdami makaules – „ar tik ne per daug čia tos trasos?“. Pagaliau po tram kilometrų jau prie kažkokio griovelio, pavadinimu Merkys. Atitransportuojamos visos septynios baidarės, išmargintos visos, švarios, su irklais ir net su minkštomis sėdynėmis. Griebiam visi ir jau ant žemės treniruojamės – „su kaire.. su dešine.. vos irklai nelūžta...“

Tų vandeniu slystančių vonių chazeinas mus paguodžia – mūsų trasos distancija viso labo dvamketuri km. Visi linksmi

, juokas mums tokį atstumėlį praplaukti, galim net krantu viską pranešti. Iš to džiaugsmo visi klausom Vado ir jai paliekam telefonus, fotikus ir visa kita kas susije su elektra). Pirmieji ir nekantriausi išvanoja Žvynas na ir tas kaip jis, kur gerai žvejoja

..pamiršau... aaaaaiiiii Kamštukas, ir taip iš paskos dar šešios poros. Paskirstyta Vado taip, kad naujokas sėdi priekyje, o ąsai galop sodinami, mat vairininkai bus. Viso kaip minėjau keturiolika. Pagal planą šeštą vakaro turim pasiekti mūsų stovyklavietę, kurią pasiliko tvarkyti didelis burys bailių su seneliu priešakyje. Mano kolega naujokas, bet ne pėsčias, spėjo nors keturis alaus vazonėlius pasiimti. Šiuo požiūriu buvom turtingiausi

. Kapanodami pasroviui visi džiaugiamės ir krykštaujam, kaip smagu, koks kaifas ir malonumas

. Oras pasakiškas, laumžirgiai ant rankų tupinejasi ir sveikinasi. Nežinau ar Žvynas negirdėjo Raudės grąsinimų palikti visas skaitmenines priemones pas ją kišenėje, jis to nepadarė, taigis fotosesija kaip kine. Pleškinam į visas puses. Alus baidarėje skanesnis. Kaip patys sprendžiame jau turėjome „padaryti“1/3 distancijos, nutariame lipti krantan skaniai papietauti – šašlykai, karšti šonkauliukai... Aga, karšti *BLYN*..

Per tą rytinį sambruzdį nieks padoriai niam niam neįsidėjo, tad visiems po kasnelį agurkiuko, sūrio ir šiek tiek dešros. Tiek tos....ketvirtį valandikės pailsėję vėl į trasą. Po tokių sočių pietų greit daugelis pavargsta ir ypač viens, na tas kuris jau vos ne norvegas

. Kuo toliau tuo senkam vis smarkiau, vėl perekūras. Ant keturiolikos žmogėnų ištraukiu ir savas vaišes, trys pomidorai, trys riekutės duonos ir dešros dėl kvapo. Visiems jau nebelinksma

, norisi kuo greičiau namolio pas senelio chebra skaniai ir sočiai upėtakių ir kiršlių užkirsti. Tas pusiau lietuvis pusiau norvėgas juokina mus žiauriai..

Tikėjosi matyt lengvo paplūduriavimo už 45LT, bet.. kaip pats rėžė „koks čia *BLYN* malonumas už 45LT visas 8 valandas chujarint, kai už 200LT pusvalandžiui voverūšką galim....“
Po antrojo sustojimo visi įjungiam antrą kvėpavimą ir nepastebim kaip pusė keturių atsiduriam mūsų išsvajotojoje stovyklavietėje, kur mus pasitinka VADAS ir COMPANY

. Visi grįžom sėkmingai, šiek tiek nuvargę, daug prisijuokę ir be galo alkani...
Tai tiek iš mano pusės. Prie to pačio lenkiu galvą prieš Raudę už super stovyklavietę ir visiems dalyviams spaudžiu dešinę. Su jumis tikrai smagu.
p.s. Žvynai, nors vis sakei kad daugiau gyvenime nebeplauksi baidere... NIEKADA NESAKYK NIEKADA.. Žiurėk, gal kitą sykį tau ir „voverūšką už 200LT“ sustojimo metu paimsime
Bye..
