Senokai nebuvau Nery.
Tai pasėdėjau (pagulėjau

) naktį į šeštadienį su fyderiukais. Sakyčiau, visai pakenčiamai.
Turbūt pagelbėjo tai, kad tinkamą masalą pavyko atsirinkt. Ėmė ant apsiuvos. Pradžioj vieną meškerę palikau eksperimentams, išbandžiau daug variantų. Bet kibo tik ant kitos - kur dėjau apsiuvą. Tai eksperimentus baigiau ir perėjau prie vieno patiekalo.
Iki tamsos - nelabai, tik dvi kuojytės. O kai tik sutemo iki gal pusės antros - pasnaust neleido. Du karšiai po kilogramą, dvi meknės virš puskilio,šapaliokas paauglys, kuoja mamytė ir jos visa šeimyna.
Na, dar keli neaiškūs kilbukiniai patampymai bei nuolatiniai šikšnosparnių užkliuvimai už valo - tai dzin-dzin-dzin beveik nenutilo.
Rytinio kibimo praktiškai nebuvo. Viena-kita kuoja ant kukurūzo dar grybštelėjo, bet labai jau nenoriai.
Beje, kitoj pusėj dviese irgi žvejojo. Vienoj vietoj apsistojo, bet per kokį kilometrą pakrantės kažkokias gaudykles išdėliojo. Tai visą naktį lakstė - tikrino. Ar pagavo ką - nesimatė. Bet tik prašvitus, susirinko viską ir iškeliavo. Nešūkavau, neklausinėjau.