Nr. 42.
Pusdienis centriniam Lietuvos žvejų koluky
Savaitgalį planuotai vykome žemupin, kur tikslas buvo patikrinti kas Aukštumaloj gyvena..Atvykom dar su tamsa..ir palipus ant pylimo teko nusivilti..užšalę..tik kur ne kur viena kita properša..O pamariečiai dejavo kad pas juos ledo nėr..
Teko imtis plano B..Mingė..
Iš plento pasukus Mingės link matėsi, kad su žvejyba pačiam kaime gali būti ne kas..nes mašinų kaip per atlaidus..
Privažiavę iki surikiuotų mašinų kolonos, kuri driekėsi dar geras puskilometris iki Mingės, nusprendėm pasieškoti ramesnės vietos..Pagryžom atgal iki plento į Kintus, stabtelėjom ties tiltu per Miniją, bet ten irgi jau krantai buvo apipulti žvejų..
Velnias..tęsėm ramesnės vietos paiešką..Nusibeldėm iki Sakūčių..Upės krantai tušti, kolega kaip mat pasičiupęs šiuolaikinių technologijų stebuklą "deeperį" puolė žiūrėti ar upely kas gyvena..Deja..
Sukamės..sutariam, kad važiuosim atgalios Mingės kaiman,paliksim mašiną toliausiai privažiuojamon vieton ir eisim ieškoti laisvo krantelio ruožo..Taip ir padarom..Vykom trise- aš, Gražvydas ir Rimas, pastarajam žvejybos vieta galėjo būti ir už kilometro, bo būdamas šviesaus proto pasiėmė kėdę..O aš ir Gražvis- buvom pasiruošę poniškai- su platformom..
Pasiekiam kaimo galą, Rimas susirinkęs žaislus kaip mat nukulniuoja kažkur tolyn į švendryną, o aš su Gražviu ant pečių užsimetę platformas nukėblinam tik kokius 100 metrų iki Purvalankio ir Minijos santakos..Nu kur arčiau..
O arčiau buvo visiškas ekstrymas, pajaukinus ir atlikus kelis profilaktinius permetimus pradeda kibalioti sprindžio dydžio kuojūkštės, plakiukai ir net jų didenybės aukšlės..Aplink sėdintys kolūkio dalyviai su švino galkutėm tik retai kada kokį į žuvį panašų padarėlį ištraukdavo..Gerą valandą "pasitreniravę" gaunam žinių iš Rimo, kad ten, kažkur švendryne, eina mekšrai.
Net nedvejodami susirenkam daiktus ir kėblinam su visa manta gerus 300 metrų žemyn upe, kol švendryne aptinkam kiek atviresnes vietas fideriui užmest..Įsikuriu
Pirmas metimas be startinio jaukinimo, kelios sekundės, jei taip galima pavadinti, laukimo, ir viršūnėlę agresyviai supurto žemupinė kuoja..Po "treniruotės" pas aukšles smagu justi galingus žuvies smūgius, prisitraukiu, ir taip su abejone mėginu kokių 300 gr kuoją "paimti oru", nors graibštas čia pat po ranka..Deja- 0,08 pavadėlis tam nesutvertas..
Žuveliokas "pasileidžia" savistoviai..
Pasikeičiu pavadėlį į storesnį- 0,12..Šis pokytis žuvies kibimui jokios įtakos neturėjo..Vėlgi agresyvus viršūnėlės virptelėjimas, galingi smūgiai ir pirma žemupinė kuoja įsliuogia į graibštelį:
Visos žuvys vienodos, pagrinde 200-300 gr..Bet po kelių mėnesių priverstinių atostogų nuo žvejybos, smagumas jamė begalinis..
Toks vat tai gavosi smagus pusdienis centriniame Lietuvos kolūkyje..Tiesa, visos žuvys, kurių nežinia kiek prigaudžiau, bo tabelių nesuvedinėjau nes sietelio neturėjau, gyvena ir maitinasi gimtuosiuose vandenyse..