Šiandien jau marios knibždėjo nuo žvejų

. Ypač Palėvenėlėj. Net nebeėjau tan skruzdėlynan.
Su žolinukais ešeriokais nuošaliau pakrantėj smagiai pasibovyjau.

Pradėjau nuo avižėlės su matylium - kimba beprotiškai, bet žiauriai smulkūs;, pradėjau matyliaus nebedėt - kimba taip pat gerai bet vis tiek smulkūs; pabandžiau ešerio akį dėt - desėtkas ne per didelių, bet jau gražesnių, skutamų; o tada užsidėjau blizgelę ir jau smaginausi dėl rezultatų nebe pergyvendamas. Pats procesas užvežė. Neskaičiavau kiek iš viso užkibo, bet daug. Šiek tiek katinui, šiek tiek sau, šiek tiek atgal į marias. Gerai pailsėjau

.
Beje, šiandien nebuvau pasiėmęs spiningėlio, kurio be sargelio blizgiauju, tai teko vėl "lievesnį" prisimint, su sargeliu. Tai galutinai sau užtvirtinau, kad nebe patinka man blizgiaut su sargeliu. Kibimų gal kiek ir daugiau matosi, bet ir blizgutės išmetimas ne tas, ir pakirtimas ne tas, ir spoksot į tą sargelį pabodo, dairytis nebegali, nes nifiga kibimai nesijaučia. Žodžiu, nesigailiu, kad pernai st. croix - iuką pasiėmiau, suvis kitas malonumas su juo gaudyt.
