Teko per atostogas uošvijoj pabūvoti Kėdainiuose... o kaip atostogos be spiningo rankose

taikinys, kaip ir dažniausiai pas mane būna-šapalas. Buvau prie upės nulėkęs 3 kartus, pirmam kartui daugiau laiko skyriau žvalgybai, kibimų neturėjau, bet mačiau, kad upėje gyvybės yra, ir visai nemažai. Tik su priėjimu prastokai, visur žolės pakrantėj, krūmai, o upėje vietų pabraidyti nedaug, bent jau ten kur aš buvau

Na ir užvakar vakare vėl nulėkiau prie upės, tik jau į kitą vietą. Vėl daugiau laiko vietų ieškojimui, upės pažinimui ir pan...

na ir taip bevaikštant jau saulei visiškai nusileidus prisibroviau per krūmus ir dilgeles, kurios einant net veidą dilgina į vieną vietelę... akmenys, sraunuma, o už jos nemaža duobelė... Tada ir prasidėjo

Pirmas metimas, tik vobleriukas pasiekė vandenį, kaip jį griebė nemažas šapalas, bet nepataikė. Keli ritės suktelėjimai-smūgis ir apie puskilio šapalas krante. Tuo metu už kokių 15 metrų nuo manęs- salačio uodegos smūgis. Galvoju neblogai aš čia "užėjau"... Vanduo aplink tiesiog virė nuo smulkmės, salačio smūgių ir šapalų bulkavimo
Tą vakarą pagavau nedaug, tik 3 šapalus. Vieną puskilinį kažkur, net nematavęs paleidau iškart, kitas buvo truputį didesnis-36cm, na ir tetukas 47cm papuolė su kuriuo pakovot truputį teko... ir bridkelnes prisemt su pinigine, telefonu ir raktais nuo mašinos kišenėje

... bet kibimų gausa mane nustebino... turėjau gal 20-25 kibimus, bet niekaip neišeidavo pakirsti. Visas veiksmas vyko jau prieblandoj ir net visiškai sutemus, kai meti ir nematai kur meti, kai vos įžiūri savo vobleriuką ar nėra kokios žolelės pakibusios... Taip aš pabuvau prie upės iki vidurnakčio ir patraukiau gerų įspūdžių kupinas namo
Kitą dieną planuose jau buvo kelionė namo į Vilnių, bet kur tau... juk vakar kibimas nerealus buvo!

Jau iš pačio ryto pasikeičiau to einamiausio vobleriuko kabliukus, kad nebūtų tuščių kibimų ir šiaip ne taip vakaro sulaukęs vėl einu i savo atrastą, žolėm apaugusią, niekieno neištrypta vietą... geras jausmas kai žinai, kad niekas čia nesilanko, kad tu čia esi vienintelis...

Atrodo ir oras nesikeitė, ir slėgis toks pat, bet tiek kibimų jau nebeturėjau. Buvo keletas neblogų tetukų smūgių, bet ir vėl nepakirtau net su naujais, aštriais kabliukais... Pagavau tik vieną 35cm šapaliuką... O salatis ir vėl šoko savo šokį, kaip ir praeitą vakarą... Manau ateis kada nors ir jo eilė...
Kažkaip nemėgstu aš dažnai svečiuotis pas uošvius, bet jau laukiu kada vėl išeis atsidurti prie upės su spiningu

"Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų." A. Mamontovas