giedriuks rašė:Maukis rašė:Nepasidalinom....
Mano šiu metų sezono žuklės labai panašios, kaip ir laidos "Šiandien kimba". Praeitą sekmadienį pagavau 8 vnt., ši penktadienį 12 vnt. ir visi "peiliukai" 600-1100 gr. Šiandien išplaukiau nusiteikęs žūt-būt pagaut ką nors solidesnio. Gaudžiau ant povandeninių kalnelių, kur aplinkui dideli vandens plotai ir dideli gyliai. Kur sąlygos leido naudojau didesnius voblerius, didesniuose gyliuose gumas. Deja rezultatas vėl tas pats. Kimba puikiai, bet dydžiai toki patys. Iki 16 val. buvau pagavęs ir paleidęs 16 lydekiukų, bet nei vieno solidesnio. Bet ežero dvasia, matyt, išklausė mano maldas ir betraukiamą 17-tą peiliuką kažkas "sustabdė" ir nusinešė į šoną. Spiningas perlinko, bet per kelias minutes pavyko lydeką "pripumpuoti" iki valties. Į paviršių iškilo iš pažiūros 5-7 kg. lydeka skersai dantyse laikydama mano sugautą peiliuką. Jau siekiau graibšto, bet lydeka žvygindama ritės stabdį vėl nėrė gilyn, bet grobio nepaleido. Iš lėto vėl aš jas prisitraukiau iki valties. Šį kartą lydekos iškilo truputį toliau nuo valties. Didžioji iškišo galvą iš vandens, pasižiūrėjo į mane ir išsižiojus papurtė galvą. Tipo pasiimk, jeigu toks alkanas. Mažikė, žinoma, išlėkė iš dantų. Buvo visa sudraskyta, bet paleista dar šiaip taip nuplaukė. Tai vat šitaip šiandien su lydeka nepasidalinom laimikiu. Nors namo grįžau be solidesnio laimikio, bet emocijų apturėjau tikrai teigiamų.
isvada aiski - kisk savo vobleriukus atgal i dezute ir kabink tokio dydzio, kaip tas 17-as peiliukas, tuomet gal pavyks pabendraut su kokiu monstriuku is arciau.

Tai čia seniai žinomos, tik, deja, jau seniai pamirštos tiesos. Gal kam bus įdomūs prisiminimai, kaip seniau buvo gaudomos lydekos.
Taigi maždaug prieš 55 metus, kada mano tėvukas atsikraustė į Trakus, išsinuomojo kambarį pas vietinį karaimą Timfovič-ių. To karaimo seneliai, tėvai ir jis pats iki užeinant sovietams prisidurdavo šaunaus pinigėlio tuo, kad gafams Tiškiavičiams į Užtrakio dvarą parduodavo pagautas didelias lydekas. Didelės lydekos dvare buvo paklausios, nes grafai dažnai rengdavo pokylius, vakarėlius ir šiaip tūsus visokius ir dažnai meniu būdavo farširuota lydeka. Tinkama lydeka skaitėsi nuo 5 kg ir didesnė. Kuo lydeka didesnė, tuo daugiau pinigėlių už kg. "gyvo" svorio gaudavo. Todėl pagaut didelę lydeką buvo labai peninga. Neršto metu tinklais ir žeberklais visokiais lydekas gaudyt buvo griežtai draudžiama. Trakų ežerai buvo saugomi ir nelaimėlis pagautas su lydeka neršto metu tikrai skaudžiai nukentėdavo. Po neršto, kai lydekos išsiplaukiodavo į ežerų platybes, tinklais jas pagaut būdavo praktiškai neįmanoma. Todėl lydekos buvo gaudomos, kaip mes dabar vadinam, mėgėjiškais budais, t.y skrituliais. Pagauta didelė lydeka iš karto ir būtinai gyva buvo "plukdoma" į dvarą. Dar ir aš atsimenu tėvukui padovanotą vieną tokį "skritulį". Tai maždaug 50 cm skersmens apvalaus rąsto gabalas su šone išpjautu grioveliu šniūrui (valui) suvynioti. Kablys kaldintas kalvio. Masalui naudodavo būtent nedideles lydekutes. Kai tėvukas parodydavo jam savo spiningu sugautą laimikį, tai Timfovičius dažniausiai sakydavo, kad tokios lydekos labai tiktų "na kružki".

Sugautam "živcui" laikyti buvo sukalta didelė medinė dėžė, kuri buvo laikoma vandenyje. Tėvukas joje, atsimenu, dar laikydavo savo pagautas lydekas, o aš visai mažiukas vis eidavau pasižiūrėti, koki ten "monstrai" plaukiodavo.
Taigi seniau žmonės daug geriau pažinodavo gamtą, gyvendavo iš ežero dovanojamų turtų. Sukaupta patirtis buvo perduodama iš kartos į kartą. Puikiai žinodavo kur, kada, kokiu paros ir metų laiku didelės lydekos atplaukia maitintis ir ant ko jas reikia gaudyt. Ir padaudavo. Po 3-4 lydekas virš 5 kg. per savaitę visada "pristatydavo" į dvarą, bent tai gyrėsi tėvukui. Dabar neliko dvarų, neliko grafų, neliko kas superka dideles lydekas ir neliko, kas jas tikslingai gaudytų. Todėl ir stebimės dabar, kad traukiamą lydekėlę įsikando kita, didesnė. bet juk elementaru, kad dideliai lydekai reikia ir didesnio kąsnio.