Šiandien turėjau progą sudalyvauti Seime Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetuose svarstant mūsų Prezidentės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo. Šis kompromisinis sprendimas grąžino verslinę žūklę į vidaus vandenį, bet sudėliojo papildomus apribojimus ir, mano akimis, būtų kiek pristabdęs karaliukų ežeruose įsigalėjimą (vėl).
Bet apie viską nuo pradžių.
Kaip kai kas žino, ~30 Lietuvos įmonių, skaičiuojančių ilgus žvejybos vidaus vandenyse metus per Ūkio ministerija siekia teisės išsinuomoti visus ežerus, didesnius nei 200 HA. Gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas, prastūmė įstatymą, kurį Prezidentė vetavo. Pagal šį įstatymą (esminis MAN užkliuvęs dalykas) ponai verslininkai, nieko neuždirbantys, galėtų išsinuomoti telkinį 15ai metų ir po to perleisti teisę kitiems žvejoti pagal savo norą. Na o kad prarastų teisę semti tinklais lauk, turi padaryti minimum 9 pažeidimus (nes tik trys apskaitos pažeidimai sudaro vieną šiurkštų). Kabliukų buvo ir daugiau, bet šie, mano akimis, esminiai.
Kad ir kaip nesinorėjo tokio, įstatymo, tačiau turiu sutikti, kad su dalinėm išlygom, ką ir siūlė Prezidento, jis būtų geriau nei nieko. Išlygos buvo (ne visos, bet esminės man galvoje įstrigusios):
- laikotarpis 5 metai,
- kvotos konkursais,
- pažeidimų kiekis mažinamas,
- priklausomai nuo jų (pažeidimų) naujuose konkursuose dalyvauti būtų sudėtingiau (arba pirmenybė, jei tikrai gerai tvarkaisi),
- Aplinkos Ministerija bendrauja ir sprendimus priima kartu su Ūkio ministerija (o ne Ūkminas vienašališkai).
Taigi kompromisas.
Aplinkos apsaugos komitete teko pasisakyti, nes demagogija liejosi per kraštus. Apie verslo principus supratimas pas daugelį nulinis (t.y. kad ir verslas gali bankrutuoti ir tai normalu, jei neprisitaiko prie besikeičiančių sąlygų), pagarbos oponuojančiai nuomonei 0 (iš kai kurių narių, pvz Salamak-kak-ino girdėjosi atvira nepagarba kito žvejų mėgėjų atstovo nuomonei, mane patį bandė pertraukinėti ir išmušti iš vėžiu su "kur čia klausimas?", kitus narius pertraukinėti irgi drąsiai galėjo).
Apie gilinimasi į problemą, jos sprendimą pagal vetuojamo įstatymo punktus net kalbos nebuvo. Kai girdi pasakymą, kad žuvies augimo ciklas yra x metų (nors realiai priklausomai nuo rūšies jos ciklas skiriasi. O pagal oficialias deklaracijas pagauna tik lydekas, kuojas, karosus ir karšius, retkarčiais...), todėl reikia 15 metų, o ne 5. Ir kol neatkreipiau dėmesio (mano komentaras), kad žvejai verslininkai neateina į tuščią baseiną, o į ežerą jau su turtinga eko sistema, turinčia žuvies išteklius, buvo orinis svaigimas apie mistines investicijas ir atsiperkamumą... Supratau, kad nesant idėjininkų atitinkamuose komitetuose realiai sūbinių trynimas kėdėse yra daug didesnio mąsto, nei galima įsivaizduoti.
Antrame (Kaimo reikalų) komitete pamačiau dar įdomesnius dalykus: oponuojančios nepalankios nuomonės nėra reikalingos. Net formaliai išklausyti jų neverta, geriau pasiklausyti demagogų iš Verslinės žūklės pusės ir, nekreipiant dėmesį į alogiškus dalykus, priimti formalų sprendimą. Teko šiek tiek pasibaisėti, kaip žvejai verslininkai (tiksliau buhalterė... mda...) rėkia apie jaunimo įdarbinimą, naujas veiklas, seną tęstinę veiklą, kai realiai turi įsidarbinę 7 žmones, o metinė pajamų deklaracija yra ~13 000 lt (wtf? 7 žmonės, ~1000lt mėnesiui, o dalyvauti konkurse naujoms kvotoms pinigų yra..). Pasibaisėti ne jų pasakymais, o pačių komitetų negebėjimų matyti akis badančių "argumentų" ir realių faktų nesutapimo.
Visiems prabalsavus ir man replikavus komisijos pirmininkui (lyg ir Ligitas Kernagis, jei atmintis neapgauna. Krikščionių partija), kad labai smagu, kai sprendimai priimami neišklausius žvejų mėgėjų argumentų žmogus lyg ir susigėdo, rankom skėstelėjo. Bet kas iš to?
O iš to yra ganėtinai daug:
1. Šis menkas pavyzdys iliustruoja, kad reikia domėtis sau aktualiais klausimais, kalbėti su savo išrinktaisiais.
2. Jei yra svarbūs klausimai - kreipkitės į išrinktuosius (aš kreipiausi į savo rinktą atstovą ir žinau, kad bent į situaciją įsigilins daugiau. Ar mums "tinkamai" prabalsuos - kitas klausimas).
3. Aktyvi pilietinė visuomenė gali pakeisti situaciją. Bet kad ją pakeistų, turi susidaryti kritinė masė. Jei 150 000 žvejų mėgėjų nebalsuotų už visas partijas, palaikančias ~30 įmonių interesą - tikrai atsirastų, kas tą nemažą dalį rinkėjų pasiryžtų atstovauti.
4. Kuo daugiau viešumo, tuo daugiau šansų žmonėms "susigėsti"
5. Mums (žvejams) buriasi tikrai itin daug galinti padėti organizacija (Lietuvos Meškeriotojų Sąjunga), kuri, turėdama mūsų palaikymą, galės atstovauti ir mūsų interesus. Remkime sąjungas, atstovaujančias mus, taip įgydami papildomą kontrolės priemonę savo išrinktiesiems.
Matant verslinės žūklės propaguotojų veiklą, jie palaikymą jau užsitikrino. Turbūt ir kitose srityse ne vieną analogišką pavyzdį rasit. Pagalvokit;)
Palaikė mus (iš turinčių balso teisę) Valentinas Mazuronis (Tvarka ir teisingumas), Justinas Urbonavičius (Konservatoriai), plius minus bešališkas pasirodė Eugenijus Gentvilas (nors ir balsavo nepalaikyti prezidentės veto, Liberalų sąjūdis). Ko negarantuoju, bet lyg ir mums palankiai balsavo Aurelija Stancikienė (Drąsos kelias) ir dar kažkas. Taip sakant iš dviejų komitetų tik aplinkos apsaugos komitete formaliai turėjome palaikymą (nors ir nepakankamą 4 už, 5 prieš). Daugiau argumentuotoje diskusijoje galinčių ir norinčių dalyvauti išrinktųjų, deja, nemačiau...
Vytenis
P.S. į diskusijas apie dabartinę verslinę žūklę, jos įtaką, veiklą, mokesčių slėpimą ir brakonieriavimą nesivelsiu. Šio posto įrašas yra perteikti asmeninę nuomonę ir emocijas. Emocijas nusivylimo esama situacija ir stipriu noru ją keisti į teigiamą pusę.
-- Dalinuosi savo mintimis IT naujų verslų kūrime:
http://stupid.popo.lt -- Patirtys ir naujienos vystant JobRely:
http://blog.jobrely.com --
Būt interesna padabot, kokiais kriterijais vadovaujantis, bus apskaičiuojamas išmokų dydis tiems ale verslinykams.
. O jei maža - galima ir dadėt 
. Manau tokių yra ir daugiau kurie su mielu noru reorganizuotu savo verslus už mūsų lėšas tik ar atsisakys verslinės žvejybos jei prie jų pelnų dar ir kompensacijas pridėsime.
