U9
Kazkaip desninga, kad kai pradedu kazka rasyt apie zvejyba, tai buna dazniausia besedint oro uoste ar skrendant lektuve. Stai ir dabar sedziu Niujorko oro uoste belaukdamas lektuvo namo. Dar pries isvykdamas namo prizadejau vienam is lietuvisku zurnalu redaktoriu, kad jei budamas JAV zvejosiu, tai butinai ka nors parasysiu jo zurnalui. Nemegstu rasyt is pareigos, dazniausiai rasau tada, kai ateina ikvepimas. Si kart jo nelabai yra, bet bandau nusiteikti. Pazvejot sios ganetinai ilgos darbines keliones metu pavyko net trijose skirtingose vietose. Kazkaip nesidelioja man tos trys zvejybos i tris atskirus tekstus, tai sudesiu viska i viena ir galesit pasidziaugti trim skirtingom Amerikom viename. Skamba gal kvailai. Panasiai kaip kokia sampuno reklama universalinej parduotuvej. Bet tokia jau ta Amerika. Popsas cia verziasi per visus galus ir ant kiekvieno kampo. Tai apie viska is eiles.
Pirmoji zvejyba buvo labia ekspromtine ir netiketa. Paprasciausia bebunant Cikagoj, staiga apsiverte visi sekancios savaites planai ir teko praktiskai persiplanuot visa kelione is naujo. Netiketai atsirado darbo reikalu Floridoj ir verslo partneris Dzimis (Jimmie) pasiule savaitgali praleisti netoliese Ajovoj esancioje jo uosvio Deno (Dan) fermoje ir pazvejoti Misisipes upej, na o i Florida skristi jau is ten. Nuo Cikagos Ilinojaus valstijoje iki fermos Ajovoj apie 3-4 valandu kelione automobiliu, na o Misisipe tose vietose teka tiesiog Ilinojaus ir Ajovos valstiju riba. Pati Ajova tai tokia sakyciau fermeriu valstija kaip is kokio senovisko vesterno. Kiek supratau, tai didziausia pramone toj valstijoj yra John Deere traktoriu gamykla. O dauguma gyventoju augina kukuruzus arba soju pupeles, is to uzsidirba pragyvenimui, na ir zvejoja bei medzioja viska, kas juda. Kartais riba tarp medziokles ir zvejybos yra visiskai issitrynus, ypac kai kalba eina apie varliu zvejyba, vezliu medziokle ar barskuoles. Maistu cia gali tapti viskas, kas juda. Ir kazkokio “pagavai-paleisk” pompazo ar kulto darymo is kazkuriu gyvunu ar zuvu rusiu cia nera. Tiek cia, tiek ir daugelyje kitu valstiju JAV i tai ziurima gana paprastai. Trumpa kelione is fermos iki Misisipes prasideda nuo bandymo nusipirkt licencija. Deja man zvejybines licencijos gaut taip ir nepavyko, nes neturejau amerikonisko social security (kazkoks musu sodros analogas) numerio. O kad ji gaut man reikejo kazkur uzsiregistruot, o savaitgali ta padaryt buvo neimanoma. Siaip keista, nes esu zvejojes daugelyje kitu JAV valstiju ir su zukles leidimu isigijimu problem nekildavo. O vat Ajova tuo poziuriu galetu bandyt ligiuotis su musiska ALIS sistema, per kuria uzsienieciui nusipirkt leidima, tai irgi, taip sakant, sekmes nelinkesiu… Trumpai persimetam Su Dzimiu ir Denu idejom. Nusprendziam, kad bauda uz zvejyba be leidimo neturetu buti didesne nei kokie 150 JAV doleriu ir jeigu kas, tai cia ir bus mano “non resident” licencija. Pajudam link upes. Privaziave upe patogioje vietoje nusileidziam Deno valti. Del tokiu valciu nuleidimo vietu jau esu rases ne viena karta. Ju irengimas daug nekainuotu, bet del musu valdzios poziurio ir lietuvisku istatymu tokios infrastrukturos mes beveikt neturim su keliom isimtim ties Kursiu mariom ar didesniuose jachtu klubuose. Galbut su laiku lietuviskas “zveju rojaus” projektas leis tureti panasia infrastruktura nors kazkurioj Lietuvos vietoj, kad zmones galetu tai pamatyti, pajausti ir suprasti. Toliau parkuojames automobili salia valciu nuleidimo rampos esancioje patogioje aiksteleje. Aikstele irgi matosi, kad zmoniu lankoma, ir joje jau stovi keliolika amerikonisku visureigiu su valciu vilkimo priekabom. Valtis vandeny ir leidziames upe zemyn. Ta diena upeje vyko net dvejos bass’u ir starkiu(walleye) zukles varzybos, tai zveju ir valciu upeje netruko. Pati upe, tai kaip suprantu tai irgi berods 3 ar 4 pagal savo dydi pasaulyje. Didesnes yra tik Nilas ir Amazone, o ar dar yra didesniu tai nezinau. Tiek gerai mokykliniu geografijos pamoku neatsimenu, o interneto siuo metu oro uoste, kad pasitikrinti neturiu. Jei bus idomu, galesite patys pasitikrinti sia informacija. O nuo saves galiu pasakyti tik tiek, kad gaudem ganetinai dar upes aukstupy, kur upe yra nukeliavus tik 25% procentus savo kelio ir toje vietoje ji buvo savo plociu panasi i pusantro o vietom net ir du Nemunus zemupy. Tik pati upe irgi siek tiek kitokia. Vyrauja paplauti krantai su i vandeny suvirtusiais medziais. Gylis plaukiant viduriu ~ 9-10 metru. Daznoje vietoje krantai status ir iskart uz suvirtusiu medziu randi 5-7 metru gylius. Zinant kad visa tai sroveje, tai zuvims pilna sleptuviu. Priedo upe sioje vietoje tai smarkiai isplateja tai siaureja, pilna salu, senvagiu ir kitokiu ivairaus tipo uzutekiu. I kuriuos iplaukes valtimi gali pasijausti tarsi nebe upeje, o atskiram ezerelyje. Deno teigimu, siuo metu zuvies reiketu ieskoti prie dambu. Tai orientuodamiesi pagal sroves susirandam viena is dambu, kuri pilnai pasislepus po vandeniu tik apie jos buvima galima spresit pagal per ja besiverciancio vandens sukurius. Inkaruojames ir bandome zvejoti. Bandysime gaudyti bluegill zuvis. Net nezinau, kaip jos vadinasi lietuviskai. Denas parodo kaip susirist sistemele ant valo kilpu is kuriu suformuojami i sona atsikise lyg ir pavadeliai risami 2 mikrogalvakabliai. Vienas per 4 pedas (~120cm) kitas per peda (~30cm) nuo valo galo. O valo gale uzspaudziamas sunkus saratas del svorio. Cia tu saratu, skirtingai nei pasmus, galima nusipirkti ivairiu svoriu. Water gremlin firmos produkcijoj ju teko matyt sprendziant pagal dydi tai iki turbut kokiu 20 gr svorio. Galvakablius Denas irgi pasiulo naudot skirtingu spalvu. Viena kazkoki zalia salotini, kita geltona. As asmeniskai (kaip ir dauguma lietuviu matyt) niekada nesureiksmindavau galvakablio spalvos ir dazniausiai naudodavau paprastus nedazytus svininius, o vat amerikonai tai kreipia i tas spalvas daug demesio. Gavosi tokia kazkokia sistemele panasi i kazka tokio kuom Kursmarese gaudomi eseriai. O toliau prasideda amerikoniskas grozis. Amerikonai i zvejyba ziuri daug paprasciau nei mes. Dirbtiniu masalu konteineriais nesandeliuoja kaip mes ir vietoj guminuku kuriu tikejausi, Denas masalui ant galvakabliu pasiulo kabint mazdaug colio ilgio naktinio slieko gabala. Nu slieka tai slieka, as neisdidus. Bandom zvejot. Turiu keleta kibimu, nors Denas su Dzimiu ju kolkas neturi.Dzimiui kazkaip ipatingai gerai sekasi supainiot valus ir jis sedi painiodamas barzdas ir perrisinedamas sistemele. Per neapsiziurejima pasodinam valti ant dambos akmenu, o as uzkabines uz dugno nuraunu vala. Siaip ne taip nusikrapstom ta valti nuo akmenu ir nusprendziam plaukt zvejot i uzdambi prie kranto, kur matem sokinejant zuvis. Deno paskolintas st.croix trumph dvidalis 7 pedu ilgio kotelis su uzmetimu iki 5/8 uncijos (18gr) aisku ne zukles pramones sedevras, bet jei nesi isdidus, tai zvejiskus poreikius pilnai tenkina. O vat neaiskaus modelio Quantum rite su jau keleta metu nekeistu monofilamentiniu postoriu valu man naturaliai vare depresija. Atsiklauses Deno patvirtinimo, kad jis neisizeis, jei ant koto uzsikabinsiu savo rite, traukiu is kuprines is Lietuvos atsivezta “certeita” su astuongysliu pontoon21 pintuku ir kabinu ant to “kriuksio”. Po nemenkos kelioniu po uzsieni patirties, tai jau su kotu kaip bus taip, bet bent jau savo rite su valu ir keleta masalu stengiuos isimest su savim net ir i verslo kelione vaziuodamas, jei zinau, kad gali ispult diena kita ir zvejybai. Daug vietos tai neuzima bagaze. Ristis galvakabliu girlianda irgi patingiu. Juolab kad keleta kibimu jau turejau ir ko cia reikia lyg ir suupratau. Pasiklausiu Deno ar neturi kitokiu galvakabliu. Paduoda dezute i kuria suverstas geras puskibiris ivairiausiu galvakabliu. Issirenku toki, kurio kablys mazdaug toks kaip tu, kur ant sistemeles, bet galvutes svoris gerokai didesnis. Na ir issirenku nedazyta galvakabli, matyt prabudo nacionalinis identitetas… Denas tai ka as darau nuzvelgia kreiva akim ir nutaises ganetinai skeptiska veido israiska prasitaria, kad mazdaug taip jis galbut bandytu gaudyt starkius. Kabinu naktini slieka ant galvakablio ir pirmyn. Uzdambyje net prie pat kranto gylis ~ 7m. tai metu i kranta ir dzigauju slaitu zemyn link valties. Gal kokiu treciu metimu seda zuvis. Po trumpos kovos issikeliu nedideli bass’iuka. Denas su Dzimiu dziaugiasi, kad na bent viena zuvi pagavom, nes kai buvo atsiveze kita mano kolega lietuvi, tai nepavyko pagaut nieko ir praso jam perduot linkejimus, kad Misisipej zuvies visgi yra. Butinai prie progos perduosiu. Gaudom toliau ir man seda kazkas didesnio, kotas linksta i baronka ir zuvis i povandenini kliuvini gana greit nupjauna vala. Na kadangi kimba normalios zuvys, tai su mikrogalvakabliais nebesicackinu. Dedu normalu puses uncijos (~14gr) galvakabli, ir ant jo suraitoju puse naktinio slieko. Bassus esu gaudes ir anksciau ir mano supratimu tai ganetinai kvaila zuvis. Galbut gali kilt problemu su jos suradimu ir masalo po snukiu pakisimu, bet jei jau masalas pakistas jam po snukiu, tai jis kals be didesniu emociju kad ir sena bato puspadi. Tai kam cia cackintis su mikromasalais. Dzimis ir Denas kolkas dar nemate nei kibimo. Ir nusiziurejes i mane Dzimis jau irgi prisiriso galvakabli vietoj sistemeles. Taip ir painiojas maziau, nes barzdas painiot jam jau irgi atsibodo. Dar keli metimai ir man seda dar vienas nedidelis basiukas. Is Tomo labai greitai virstu “suknistu uzsienieciu, kuris atsiveze savo rite ir vala”. Aisku draugiskoj formoj. Tomu as aisku irgi tapau tik vakare pries tai. Nes vakare Deno garaze vyko sioks toks vakarelis, kur rinkosi jo pazistami is aplinkiniu fermu, tai Denui pristatinejant mane kaip Sauliu, jo pazystami, panasu, kad galejo nusilauzt liezuvi bandydami istart mano varda, tai sutarem,kad ta savaitgali as gal geriau pabusiu Tomu ir visiem bus ramiau. Apmetom uzdambi, dar sulaukiu keliu kibimu, kuriu nerealizuoju, ir kadangi bluegill’u cia nera, nusprendziam ju paieskot netolimam sekliam uzuteky. Tik va kliuviniu tam uzuteky daugiau nei proto ir galvakablius laidojam viena po kito. Denas susirisa drop shot sistemele ir dropshotindamas slieka siaip ne taip iskrapsto pirmaji bluegill’a. Dzimis puoles i lengva depresija, nes dar nemate nei kibimo. Bet reikalai gana greit pasitaiso, kai tiesiai is po valtes ikirtes jis ispraso visai grazu beveik puskilio basa. Na nors suknistas uzsienietis pagavo ir didziausia zuvu kieki, bet vietinis bent jau pagavo didziausia zuvi. Tai juokeliu metymo vienas i kita varzybos siek tiek aprimsta. Siaip idienoja, darosi ganetinai karsta. Uzuteky laidot galvakablius atsibosta ir is jo isplauke pasileidziam palei akmenuota kranta dzigaudami. Pagaliau bluegill’a uzdzigauju ir as. O Denas bedropsotindamas ikerta ir issitraukia gero kilogramo jei ne daugiau sheepheada. Jimmiui is metomu juokeliu suprantu, kad tokia lengva depresijos forma, nes Denas jau kaip ir numuse jo didziausios zuvies pasididziavima. Sutariam, kad zvejosim tol, kol baigsis alus. Denas ikerta dar viena mazesni sheepheada. Jie matyt ne tokios plesrios zuvys ir galvakablio gal nenori griebt. Bet va paprastas vienaskis kabliukas ant dropshotines sistemeles ko gero jiem tinka labiau. As issiprasau dar viena basiuka ir zvejyba tenka baigt anksciau nei baigiasi alus, nes baigiasi sliekai. Baigdami gert likusi alu pasileidziam Misisipe pasroviui iki tokio lengvai mistinio miestelio isikurusio Misisipes saloj. Prisisvartuojam prieplaukoj valty ir patraukiam prie nemaziau mistinio tame salos miestelyje esancio baro. Bet cia as jau turiu sustot rases, nes visu pirma pradejo laipinti i lektuva. O antra, tai kas vyko tam bare, tai jau kita istorija, kuria pasakosiu kitoj vietoj, nes su zvejyba tai irgi nelabai susije. Is anksto atsiprasau uz nuotrauku kokybe, nes isvaziuodamas i JAV namie pamirsau fotoaparata ir nuotraukos darytos mobiliu telefonu.
As jau lektuve ir pajudejau namu kryptim. Tai galiu toliau rasyti jau apie antra zvejyba. Sita zvejyba nebuvo tokia ekspromtine. Jau is anksto buvau susiplanaves, kad susitvarkes visus reikalus liksiu savaitgaliui Niujorke pas Mindauga irkad vaziuosim gaudyt lasisu. Buvau cia ir pernai ir apie tai rasiau tiek “Zvejo tribunos” puslapy tiek ir “Zvejys ir Zuvis” zurnale pernai. Tai kadangi apie ta pacia zvejyba rasau antra kart, tai gal rasymo stilius bus sitos dalies kazkiek kitoks. Gal labiau bandysiu palygint lasisu zvejyba JAV ir pas mus. Na ne apskritai JAV bet Niujorko valstijos siaureje, rytinej pakrantej ties siena su Kanada. Cia didziuosiuose ezeruose po to kai kiek supratau issinuodijo atlantines lasisas dirbtinai iveise ramiojo vandenyno lasisas. Ir tu ramiojo vandenyno lasisu cia tiek daug, kad ar sitas izuvinimas yra didele laime vietiniam ar ekologine katastrofa tai klausimas smarkiai diskutuotinas. Na bet zuvies beproto daug, labai daug zmoniu ta zuvi gaudo ir bent vietiniai labai ta zuvim dziaugiasi. Nors zmogui atvaziavusiam is Europos po europines lasisu gaudymo mokyklos visa tai gali pasirodyt ir kazkiek kitaip ziurint is sono. Bet as jau minejau, kad amerikonai i zuvis ir zvejyba ziuri gerokai paprasciau. Ir tai uz ka Europoj butum apsauktas mesininku ar skerdiku cia yra savaime suprantama ir priimtina ir niekas is to dideliu istoriju, skirtingai nei pas mus, nedaro. Del tos pacios priezasties, as jau antra kart rasau sita tema ir man antra karta labai neramu, kaip teisingai reikia sudeliot zodzius, kad nesukelciau kazkokiu raganu medziokles protrukiu ar pats nebuciau pradetas kalt prie kryziaus. Kelias provokuojancias nuotraukas idejau i internetinius forumus avansu ir is komentatoriu reakcijos supratau, kad uzkurt situos inkvizicijos lauzus vienas juokas ir kad viskas, kas susije Lietuvoj su lasisom, yra artima masinei psichozei. Is dalies del to kaltas musu salies pragyvenimo lygis ir tos zuvies mesos kainos santykis, is dalies tai lemia tai, kad lasisu musu upese tikrai smarkiai padaugejo ir daug kas nori jas gaudyt, bet dar ne visi ismoko jas pagaut, o ir ju gaudymo kultura pas mus dar nenusistovejo. Dalinai del to kalta ir aplinkos ministerija paskutiniu metu ivairiais metodais “pavarius” tautai nemazai “pompazo” lasisine tematika. Na bet as ne apie tai dabar. Pirmus skirtumus tarp lasisu zukles Lietuvoj ir Niujorko valstijoj pamatai tik atvykes prie upes. Daug kas jau dabar verkia, kad pas mus Lietuvoj upiu pakrantese, kai gaudomos lasisos, jau stovi kolukiai. Ne, galiu jus nuramint, pas mus kolukiu dar nera. Va Niujorke tai kolukiai. Tiek vienam tiek kitam upes krante zmones stove petys i peti. Atstumas tarp zveju na kokie 2 metrai, o kartais ir tik metras ar pusantro. Na panasiai kaip pas mus pavasari Dubysoj zemiau maluno prie Seredziaus, kai gaudomi ziobriai. O ir pati upe pagal dydi panasi i Dubysa toj vietoj per pavasarini potvyni. Tik vat gaudomi ne ziobriai o zuvys po 10-15kg. Tai vat tokiu zuvu gaudymas tokioj zveju koncentracijoj turi net savo pavadinima “combat fishing”. Ir is tikruju upes krantuose vyksta ziauri kova. Kadangi zveju ir meskeriu kiekis yra toks koks yra, tai paskui zuvi krantu nepabegiosi. Zmones ir taip valais susipainioja neretai tokiam kolukyje, o cia kitam gale dar monstras 15 kg. O neretai vienu metu vedziojami ir kokie 5 ar net daugiau monstru. Tai zuvis stabdoma gana grubiai ir traukiama stovint vienoj vietoj ir nebegiojant. Cia net yra savitos kolukio zuvies traukimo taisykles. Ikirtes zuvi iskart garsiai reki, kad “Fish on” kad aplinkiniai atkreiptu demesi. Jei zuvis pradeda plaukt pries srove tai garsiai reki, kad “going up” o jei pasroviui, tai “going down” ir keli pries srove ar pasroviui stovintys zvejai tuo metu nemeta meskeriu leisdami tau vedziot zuvi. Bet aisku ju geranoriskumu irgi piktnaudziaut negali ir zuvi rauni gana grubiai. Del ko daznai zuvys nuplesia valus, ar siaip issipurto ir atsikabina. Tuo atveju garsiai reki “fish off” ir leidi visiem suprast, kad galit mest meskeres, nes zuvies vedziojimas baigesi. Dar gerai kad situ vietu lasisos ir siek tiek silpnesnes ir kvailiau elgiasi nei lietuviskos. Dalinai matyt tai lemia tai, kad ramiojo vandenyno lasisos skirtingai nei musiskos Atlantines ateina i upes nerst tik viena karta ir po nersto dvesia. Kartais lavonu pilnos dvokiancios pakrantes irgi sukelia ne itin malonu vaizda. Ramiojo vandenyno lasisos daugiau ar maziau malasi vienoj vietoj ir tokiu traukiniu visu greiciu pasroviui kaip musiskes dazniausiai nedaro. Na viena kita daro, bet tokiu atveju istiesi meskere zuvies kryptim, ranka sustabdai prasisukanti rites bugneli ir samoningai pats nurauni vala. Nes tokia tvarka kolukyje, nes kitaip tas traukinys nupjaus valus kokiem 50 pasroviui stovinciu zveju ir sulauksi daug ivairiu “pagyrimo” zodziu. Bet ta daryt psichologiskai sunku tik pacioj pradzioj. Nes zuvies cia is tikruju daug. Ir nors per diena i kranta issikelt pavyksta tik kelias zuvis, nes grubiai elgiantis labia daug ju nutruksta. Bet vakare suskaiciaves nurautas museles speju, kad per diena ikabinama apie 30-40 zuvu. Tai yra vidutiniskai po zuvi kas kelias minutes. Nors cia vidurkis negalioja. Mat zuvys irgi eina bangom. Uzeina zuvu banga ir pradedant nuo pasroviui matai kaip zvejai vienas po kito ikirtineja zuvis. Banga praeina ir vel keliolika minuciu ar kartais net pusvalandi lauki kitos bangos. O bangos metu per kelias minutes dazniausiai pasilaikai kelias zuvis. Aisku jei perdaug neuzsizaidi tampydamasis su viena zuvim. Tai vat toks tas “combat fishing”. Dabar siek tiek apie iranga ir zukles buda. Jau minejau, kad amerikonai i zvejyba ir zuvi ziuri labia paprastai. Tai jei jiem leistum, tai jie tas lasisas iskabliautu trisakiais paciu primityviausiu budu ir sukabintu i rukyklas be jokiu dideliu emociju. Taip jie zuvis skerdzia, taip tai jiem yra naturalu ir kazkokios “elitines” kulturos su “pagavai paleisk” idejom jie nevaizduoja. Todel ir visos taisykles cia pastatytos tokiu kampu, kad nebutu kabliaujama ir lasisos nebutu pakirtinejamos uz sonu. Tas dalinai ir lemia tiek pati zukles buda tiek ir naudojamus irankius. Cia draudziama gaudyt skestanciais masalais, cia draudziama gaudyt trisakiais kabliukais, cia draudziama gaudyt masalais turinciais daugiau nei viena kabliuka. Masalas gali but tik plaukiantis ir gali turret tik viena viensaki kabliuka. Tai visi mum iprasti spiningavimo masalai kaip vobleriai ar vartikles atpuola iskart. Visi pagrinde gaudo arba dirbtinem muselem arba ant viensakio kabliuko uzmautu dirbtiniu lasisos ikru ar naturaliu ikru maiseliu arba elementariai uzkabinus gabaleli spalvoto porolono. Taip pat jei vieno uzmetimo metu darysi daugiau nei viena staigu judesi (pakirtima) su meskere, tai irgi esi kabliautojas. Tai musiskas dzigavimas ar tvicingavimas cia irgi niekaip nepraeitu. Pavadelius cia irgi draudziama naudot ilgesnius nei 4 pedos (~120cm). Ir nors pernai as apie tai rasydamas nutylejau, bet siandien parasysiu placiau. Sitas draudimas irgi yra del kabliavimo ir ta rasau, nes po pernyksciu mano straipsniu muselininku pompazas ir vaizdavimasis sventais bei spiningistu juodinimas man jau atsibodo. Ir zinot ka? Ogi pasakysiu tiesiai sviesiai. Nors yra visi tie draudimai del trisakiu ir panasiai. Vistiek didzioji dalis zuvies yra uzkabliaujama. Ir taip, kuo ilgesnis pavadelis, tuo ta zuvi uzkabliaut lengviau. Tai dabar visi muselininkai Lietuvoj gaudantys su skestanciom galvom, dvirankiais kotais ir 4-5 metru pavadeliais giliai ikvepkit, ramiai priseskit ir atsipalaiduokit. Nes tai ka jus naudojat yra pats efektyviausias kabliavimo irankis su salyga, kad negalima naudot trisakiu ir negalima zuvies pakirtinet. Siuo metodu gaudantys cia taip ivalde sita “kabliavimo mena”, kad zuvi jau ismoke uzkabliaut “teisingai”. T.y. taip, kad musele atsirastu butent zuvies burnoj. Del ko ir pateisinami tokie masalai, kaip gabalas porolono ant viensakio kabliuko. As tikrai nerasysiu kas, kaip ir del ko taip yra, nes tikrai nenoriu mokyt zmones kabliaut. Ir juo labiau nenoriu, kad tai, ka as rasau, taptu kazkokiu kabliavimo pradziamoksliu ar vadoveliu. Jei idomu, skaitykite uzsienio internetinius portalus, ne visur pasaulyje muselininkai yra elitas ir sventieji, ir kaikur zmones apie tai kalba atvirai. As galiu tik palinket stiprybes zurnalo redaktoriui, jei jis pasirys atspausdint sita teksta. Bet nuosirdziai tikiuosi, kad visgi jis isdrys ta padaryti. Nes JAV zmones del to net isdryso atitinkamai pakoreguot zukles taisykles. Na bet grizkim prie irankiu. Kaip jau supratot, visi naudoja viensakius kabliukus, maksimalaus leistino ilgio pavadelius virs kuriu uzspaudzia 5-8gr sveriancius 2-3 svininius saratus. Meskeres naudojamos tam skirtingos. Populiariausia aisku mum priimtini spiningai ir vienarankes 9 klases 9-10 pedu muselines meskeres. Kaikurie muselininkai is iprocio dar naudoja muselinius sniurus, o kaikurie i muselines rites vynioja ta pati monofilamenta. Nes taip ar taip net ir muselininkai naudoja tuos svininius saratus, tai muselinis valas uzmetimui kaip ir nelabai reikalingas. Aisku muselininkai negalintys perlipt per save ir naudojantys muselini sniura prie kurio priristas ilgas gamyklinis pavadys bet per 4 pedas nuo galo uzsispaude tuos saratus atrodo gana keistai, bet tokiu irgi nemazai yra. Reciau, bet kaikas naudoja ir pludines meskeres su centerpin tipo ritem. O kaikurie “rimti” kolukio “kovotojai” naudoja nepilnai 2 m ilgio stiklo pluosto kotus (na kaip pas mus juroj menkem tokius) ir susivynioja koki milimetrinio storio vala, nors dauguma naudoja 12-20 lb (~6-10kg) laikanti monofilamentini vala. Tai va kai toks “kovotojas” ikabina kokia palei 20kg lasisa ir bando neduot jai valo nei metro ir kietai ja lupa krantan. Va tada stebedamas ta vaizda upeje ir supranti, kas tas yra “combat fishing”. As asmeniskai gaudziau su mums iprasta spiningine meskere, bet po dvieju sezonu pazvejojimo manyciau, kad museline meskere su museline rite, ko gero, galetu buti patogesne. Mat valas surinkinejamas ne rite, o ranka suemus valo kilpa tarp ziedu ir metimo metu atliekama kazkas panasaus i muselininku skliautini metima. Tai naudojant museline meskere ir rite ta metimo metu paleidziama kilpa maziau painiotusi uz ziedeliu ar rites. Na o sios zvejybos aprasymo pabaigai galiu pasakyt tiek, kad salia upes gali rast pilna servisa. Visas kaimelis gyvena is atvykstanciu zveju. Mazam kaimeli yra kokios 5 visa para dirbancios zukles parduotuves, kuriose gali nusipirkt ne tik valu, kabliuku ar masalu bet ir zukles licenciju. Kadangi licencija buvau pirkes pernai, tai siemet jos pirkimas man neuztruko nei minutes, nes visi mano duomenys buvo like sistemoj. Pilna zvejam gyventi pritaikytu namuku. Netgi teikiamos zuvies valymo paslaugos. Atvezes zuvi ja palieki ir kol isgeri bokala alaus, atsiimi vienam maise isdarineta svaria file, o kitam zuvies ikrus. Paslauga kainuoja 5 JAV dolerius, ir didzioji dalis zveju savo visureigiuose veziojasi saldiklius ir namo veza jau ant ledu sukrauta svaru pusfabrikati. To kolkas Lietuvoj mes neturim, bet velgi as labai tikiuosi, kad garsiai nuskambejes “zveju rojaus” projektas mum leis tos infrastrukturos sulaukti ir cia.
Mano kompiuterio akumuliatorius jau baigia issikrauti, bet pamazu beskrisdamas virs Atlanto pereisiu prie trecios zvejybos sioj kelionej, kuri ivyko netycia ir labai spontaniskai. Po lasisu zvejybos su Mindule ir jo draugu Raimiu pakeliui namo aptarinejau, kaip cia man siandien reikes jau skristi namo. Mano skrydis turejo buti tik vakarop, o ryte Mindule buvo suplanaves keisti automobilio tepalus. Tai jie man pasiule labai paprastai. Kadangi Mindule tepalus keis salia Raimio namu, o Raimis gyvena ant ezero kranto Niu Dzersyje. Tai ryte Mindule mesteli mane iki Raimio namu ir as 3 valandas zvejoju is jo pasiemes valti, o pasikeites tepalus mane pagriebia ir nuveza i oro uosta. Kai pradejo vardint ezere gyvenanciu zuvu rusis, tai atsispirt pasiulymui negalejau. Na ir ankstyva rytmeti as jau isplaukineju i ezera. Ezeriukas beveik privatus. Neskaitant vieno vieso plezo visos pakrantes yra privaciu namu kiemai ir pasaliniam neprieinami. Tai kadangi JAV tokio marazmo kaip pas mus nera, kad turedamas nuosava pakrante vistiek turi leist visiem praeit tais durnais 5 metrais (cia matyt postsovietine paranoja ir zmoniu nesugebejimas suprast, kad mes jau gyvenam kapitalizme, ir kad viskas turi but prieinama visiem su kapitalizmu sunkiai derinasi). Tai zmones graziai susitvarke savo kiemus iki pat vandens, isirenge lieptelius, valciu prirakinimo vietas, patogias krantines ir papludimius ir panasiai. To kolkas mes legaliai net negalim turet. Pats ezeriukas nedidelis. Vanduo smarkiai zydintis ir matomumas gal tik kokie 40 cm. Bet manes tas negasdina, nes JAV panasaus tipo ezeriukuose esu jau gaudes ir tai yra normalu. Kadangi Mindule minejo, kad cia gaudant yra gana daug eseriu, tai pradedu gaudyt tvicinguodamas Jackson Trout Tune vobleriuku. Kadangi vaziuodamas i JAV tikejausi, kad gaudysiu upetakius, tai su savim turejau isimetes nemazai japonisku Jackson vobleriuku. Kurie man yra vieni megiamesniu, kai kalba pasisuka apie lasisiniu zuvu gaudyma Lietuvoje. Tiek upetakiu, tiek slakiu, tiek ir lasisu. Bet kaip jau minejau pradzioj, vietoj tiketusi upetakiu isvaziavau i Misisipe, tai vobleriukus issitraukiau tik dabar. Deja bet po kokiu 15 minuciu darbo vobleriuku niekas nesidomi. Salia saves nei gido nei galincio patart neturiu, tai teks si kart atrast Amerika paciam. Bandau perkratyt savo patirti panasiu zvejybu ir man sitas ezeriukas primena viena ezereli, kuriem dar 2007m Floridoj gaudziau bassus. Ten irgi vanduo buvo panasiai drumstas. Ir as tada turejau pirmaja savo pazinti su lucky craft pointer vobleriais. Nors Lietuvoj nei pats tvicingavimas nei sitie vobleriai nebuvo tada dar tiek populiarus kaip dabar. Kol aisku rusu internetas nepradejo garsiai rekt apie tvicingo madas ir kol vienas is tvicingo pradininku Lietuvoj Rimas Ramonas nepadare didelio darbo, kad Lucky Craft ateitu ir pas mus. Taigi tas ezeriukas, toks pats bjaurus zydintis vanduo ir pointeriai. Jei tuos voblerius ne tvicint, o traukt tolygiai, jie turi nuosava darba. Ir tas darbas tada buvo butent tai, ko reikejo drumstam vandeny, nes jis toks gana agresyvokas ir zymiai aukstesnio daznio gaunasi nei tvicinant. Tvicinant tokio auksto daznio virpesiu isgaut praktiskai nelabai imanoma. Takart tokiu ale stop&go metodu traukiami pointeriai pasiteisino ir basai paskui juos rikiavosi i eile. Tada kaip pamenu net pavyko pagaut antra pagal dydi tais metais tam ezere bassa sverusi ~ 3,5kg. Na “suknisto uzsieniecio” sekme tuokart i ekstaze ivariusi net zukles gida. Tai jei tai tada pasiteisino, tai kodel to nepabandzius ir cia. Grynai tvicingini trout tune guldau atgal i dezute ir is jos kyla mano megiamas Jackson Artist, kuris traukiamas stop&go metodu turi panasu darba kaip ir tuo paciu budu traukiamas pointeris. Pirmas metimas ir kitam gale zuvis. Parsitraukiu grazu kokiu 300gr smagiai besipriesinanti crappie. Nezinau kaip ta zuvis vadinas lietuviskai, bet tikrai smagi zuvis kuria labia smagu gaudyt. Dideli jie neauga, bet dziaugsmo gali suteikt daug. O ir valgymui jie, zmones sako, labai skanus, del ko cia yra limitas ir daugiau nei 10vnt ju per diena negali imt. Susirandu toki iskisuliuka, kur nuo medzio i vandeni krenta seselis ir vanoju su Artistu tuos crapius. Net skaiciu pameciau. Po geros pusantros valandos tas veiksmasjau pabosta ir pradedu eksperimentuot su vobleriais. Krapiai smagiai kerta ir Jackson Rogos 65 (rogos 80 nesugebejau isiulyt), ir naujuosius Jackson Kanade ir legendinius Jackson Artoron. Kale ir ne toki prabangu yo zuri L-Minnow 44. Siek tiek stebiuosi, kodel amerikoj krapiai gaudomi tokiais vos ne mikromasalais, jei sugebejo susismeigt net beveik 9cm ilgio Artorona. Aisku amerikonai japonisku Jacksonu turbot net nemate ir Amerikos rinkoj ju diena su ziburiu nerasi turbut. Bet nenoriu sakyt, kad cia voblerio sekme ir nenoriu kad tai taptu reklaminiu Jackson straipsniu. Nors tuos masalus as is tiesu megstu, bei kaikurias unikalias ju spalvas kaip legendiniai “varis”, “berzelis” ar “ivanas” ir juos megstu ne tik as bet ir zuvys. Na kaip bebutu, daug masalu pavyko prakalbint, beje krapiai visi vos ne kaip numatuoti vienodo dydzio. Kyla mintis duot antra sansa trout tunui, deja ilgai ir uzsispyres ji meciau, keiciau spalvas, bet pasidariau isvada, kad krapiai visai ne tvicingine zuvis. Vel atgal dedu Artista ir is kokio trecio metimo sita mano teorija patvirtindamas ji suvalgyt bando dar vienas crappie. Tuom ir zavi zvejyba, kad pastoviai kuri naujas teorijas, pastoviai ieskai kazko naujo, vienos teorijos pasiteisina, kitakart tos teorijos jau nebepasiteisina ir pats jas sugriauni, bet pastoviai ieskai kazko naujo. Saule po truputi kyla, mano susirastas seselis po truputi mazeja ir tuo paciu silpneja kibimas. Na bet negaliu skustis, per ~ 3 val prigaudziau kokias 2 jei ne 3 dienos “normas”. Atvaziuoja Mindule, irkluoju valti i kranta ir vaziuojam jau oro uosto kryptim. Tiek tam kartui ir turiu pabaigti. Nes jau kompiuteris praso pakeist akumuliatoriu. O ir worde jau ziuriu kad prirasiau pliko teksto 6 puslapius su virsum.
Kazkaip desninga, kad kai pradedu kazka rasyt apie zvejyba, tai buna dazniausia besedint oro uoste ar skrendant lektuve. Stai ir dabar sedziu Niujorko oro uoste belaukdamas lektuvo namo. Dar pries isvykdamas namo prizadejau vienam is lietuvisku zurnalu redaktoriu, kad jei budamas JAV zvejosiu, tai butinai ka nors parasysiu jo zurnalui. Nemegstu rasyt is pareigos, dazniausiai rasau tada, kai ateina ikvepimas. Si kart jo nelabai yra, bet bandau nusiteikti. Pazvejot sios ganetinai ilgos darbines keliones metu pavyko net trijose skirtingose vietose. Kazkaip nesidelioja man tos trys zvejybos i tris atskirus tekstus, tai sudesiu viska i viena ir galesit pasidziaugti trim skirtingom Amerikom viename. Skamba gal kvailai. Panasiai kaip kokia sampuno reklama universalinej parduotuvej. Bet tokia jau ta Amerika. Popsas cia verziasi per visus galus ir ant kiekvieno kampo. Tai apie viska is eiles.
Pirmoji zvejyba buvo labia ekspromtine ir netiketa. Paprasciausia bebunant Cikagoj, staiga apsiverte visi sekancios savaites planai ir teko praktiskai persiplanuot visa kelione is naujo. Netiketai atsirado darbo reikalu Floridoj ir verslo partneris Dzimis (Jimmie) pasiule savaitgali praleisti netoliese Ajovoj esancioje jo uosvio Deno (Dan) fermoje ir pazvejoti Misisipes upej, na o i Florida skristi jau is ten. Nuo Cikagos Ilinojaus valstijoje iki fermos Ajovoj apie 3-4 valandu kelione automobiliu, na o Misisipe tose vietose teka tiesiog Ilinojaus ir Ajovos valstiju riba. Pati Ajova tai tokia sakyciau fermeriu valstija kaip is kokio senovisko vesterno. Kiek supratau, tai didziausia pramone toj valstijoj yra John Deere traktoriu gamykla. O dauguma gyventoju augina kukuruzus arba soju pupeles, is to uzsidirba pragyvenimui, na ir zvejoja bei medzioja viska, kas juda. Kartais riba tarp medziokles ir zvejybos yra visiskai issitrynus, ypac kai kalba eina apie varliu zvejyba, vezliu medziokle ar barskuoles. Maistu cia gali tapti viskas, kas juda. Ir kazkokio “pagavai-paleisk” pompazo ar kulto darymo is kazkuriu gyvunu ar zuvu rusiu cia nera. Tiek cia, tiek ir daugelyje kitu valstiju JAV i tai ziurima gana paprastai. Trumpa kelione is fermos iki Misisipes prasideda nuo bandymo nusipirkt licencija. Deja man zvejybines licencijos gaut taip ir nepavyko, nes neturejau amerikonisko social security (kazkoks musu sodros analogas) numerio. O kad ji gaut man reikejo kazkur uzsiregistruot, o savaitgali ta padaryt buvo neimanoma. Siaip keista, nes esu zvejojes daugelyje kitu JAV valstiju ir su zukles leidimu isigijimu problem nekildavo. O vat Ajova tuo poziuriu galetu bandyt ligiuotis su musiska ALIS sistema, per kuria uzsienieciui nusipirkt leidima, tai irgi, taip sakant, sekmes nelinkesiu… Trumpai persimetam Su Dzimiu ir Denu idejom. Nusprendziam, kad bauda uz zvejyba be leidimo neturetu buti didesne nei kokie 150 JAV doleriu ir jeigu kas, tai cia ir bus mano “non resident” licencija. Pajudam link upes. Privaziave upe patogioje vietoje nusileidziam Deno valti. Del tokiu valciu nuleidimo vietu jau esu rases ne viena karta. Ju irengimas daug nekainuotu, bet del musu valdzios poziurio ir lietuvisku istatymu tokios infrastrukturos mes beveikt neturim su keliom isimtim ties Kursiu mariom ar didesniuose jachtu klubuose. Galbut su laiku lietuviskas “zveju rojaus” projektas leis tureti panasia infrastruktura nors kazkurioj Lietuvos vietoj, kad zmones galetu tai pamatyti, pajausti ir suprasti. Toliau parkuojames automobili salia valciu nuleidimo rampos esancioje patogioje aiksteleje. Aikstele irgi matosi, kad zmoniu lankoma, ir joje jau stovi keliolika amerikonisku visureigiu su valciu vilkimo priekabom. Valtis vandeny ir leidziames upe zemyn. Ta diena upeje vyko net dvejos bass’u ir starkiu(walleye) zukles varzybos, tai zveju ir valciu upeje netruko. Pati upe, tai kaip suprantu tai irgi berods 3 ar 4 pagal savo dydi pasaulyje. Didesnes yra tik Nilas ir Amazone, o ar dar yra didesniu tai nezinau. Tiek gerai mokykliniu geografijos pamoku neatsimenu, o interneto siuo metu oro uoste, kad pasitikrinti neturiu. Jei bus idomu, galesite patys pasitikrinti sia informacija. O nuo saves galiu pasakyti tik tiek, kad gaudem ganetinai dar upes aukstupy, kur upe yra nukeliavus tik 25% procentus savo kelio ir toje vietoje ji buvo savo plociu panasi i pusantro o vietom net ir du Nemunus zemupy. Tik pati upe irgi siek tiek kitokia. Vyrauja paplauti krantai su i vandeny suvirtusiais medziais. Gylis plaukiant viduriu ~ 9-10 metru. Daznoje vietoje krantai status ir iskart uz suvirtusiu medziu randi 5-7 metru gylius. Zinant kad visa tai sroveje, tai zuvims pilna sleptuviu. Priedo upe sioje vietoje tai smarkiai isplateja tai siaureja, pilna salu, senvagiu ir kitokiu ivairaus tipo uzutekiu. I kuriuos iplaukes valtimi gali pasijausti tarsi nebe upeje, o atskiram ezerelyje. Deno teigimu, siuo metu zuvies reiketu ieskoti prie dambu. Tai orientuodamiesi pagal sroves susirandam viena is dambu, kuri pilnai pasislepus po vandeniu tik apie jos buvima galima spresit pagal per ja besiverciancio vandens sukurius. Inkaruojames ir bandome zvejoti. Bandysime gaudyti bluegill zuvis. Net nezinau, kaip jos vadinasi lietuviskai. Denas parodo kaip susirist sistemele ant valo kilpu is kuriu suformuojami i sona atsikise lyg ir pavadeliai risami 2 mikrogalvakabliai. Vienas per 4 pedas (~120cm) kitas per peda (~30cm) nuo valo galo. O valo gale uzspaudziamas sunkus saratas del svorio. Cia tu saratu, skirtingai nei pasmus, galima nusipirkti ivairiu svoriu. Water gremlin firmos produkcijoj ju teko matyt sprendziant pagal dydi tai iki turbut kokiu 20 gr svorio. Galvakablius Denas irgi pasiulo naudot skirtingu spalvu. Viena kazkoki zalia salotini, kita geltona. As asmeniskai (kaip ir dauguma lietuviu matyt) niekada nesureiksmindavau galvakablio spalvos ir dazniausiai naudodavau paprastus nedazytus svininius, o vat amerikonai tai kreipia i tas spalvas daug demesio. Gavosi tokia kazkokia sistemele panasi i kazka tokio kuom Kursmarese gaudomi eseriai. O toliau prasideda amerikoniskas grozis. Amerikonai i zvejyba ziuri daug paprasciau nei mes. Dirbtiniu masalu konteineriais nesandeliuoja kaip mes ir vietoj guminuku kuriu tikejausi, Denas masalui ant galvakabliu pasiulo kabint mazdaug colio ilgio naktinio slieko gabala. Nu slieka tai slieka, as neisdidus. Bandom zvejot. Turiu keleta kibimu, nors Denas su Dzimiu ju kolkas neturi.Dzimiui kazkaip ipatingai gerai sekasi supainiot valus ir jis sedi painiodamas barzdas ir perrisinedamas sistemele. Per neapsiziurejima pasodinam valti ant dambos akmenu, o as uzkabines uz dugno nuraunu vala. Siaip ne taip nusikrapstom ta valti nuo akmenu ir nusprendziam plaukt zvejot i uzdambi prie kranto, kur matem sokinejant zuvis. Deno paskolintas st.croix trumph dvidalis 7 pedu ilgio kotelis su uzmetimu iki 5/8 uncijos (18gr) aisku ne zukles pramones sedevras, bet jei nesi isdidus, tai zvejiskus poreikius pilnai tenkina. O vat neaiskaus modelio Quantum rite su jau keleta metu nekeistu monofilamentiniu postoriu valu man naturaliai vare depresija. Atsiklauses Deno patvirtinimo, kad jis neisizeis, jei ant koto uzsikabinsiu savo rite, traukiu is kuprines is Lietuvos atsivezta “certeita” su astuongysliu pontoon21 pintuku ir kabinu ant to “kriuksio”. Po nemenkos kelioniu po uzsieni patirties, tai jau su kotu kaip bus taip, bet bent jau savo rite su valu ir keleta masalu stengiuos isimest su savim net ir i verslo kelione vaziuodamas, jei zinau, kad gali ispult diena kita ir zvejybai. Daug vietos tai neuzima bagaze. Ristis galvakabliu girlianda irgi patingiu. Juolab kad keleta kibimu jau turejau ir ko cia reikia lyg ir suupratau. Pasiklausiu Deno ar neturi kitokiu galvakabliu. Paduoda dezute i kuria suverstas geras puskibiris ivairiausiu galvakabliu. Issirenku toki, kurio kablys mazdaug toks kaip tu, kur ant sistemeles, bet galvutes svoris gerokai didesnis. Na ir issirenku nedazyta galvakabli, matyt prabudo nacionalinis identitetas… Denas tai ka as darau nuzvelgia kreiva akim ir nutaises ganetinai skeptiska veido israiska prasitaria, kad mazdaug taip jis galbut bandytu gaudyt starkius. Kabinu naktini slieka ant galvakablio ir pirmyn. Uzdambyje net prie pat kranto gylis ~ 7m. tai metu i kranta ir dzigauju slaitu zemyn link valties. Gal kokiu treciu metimu seda zuvis. Po trumpos kovos issikeliu nedideli bass’iuka. Denas su Dzimiu dziaugiasi, kad na bent viena zuvi pagavom, nes kai buvo atsiveze kita mano kolega lietuvi, tai nepavyko pagaut nieko ir praso jam perduot linkejimus, kad Misisipej zuvies visgi yra. Butinai prie progos perduosiu. Gaudom toliau ir man seda kazkas didesnio, kotas linksta i baronka ir zuvis i povandenini kliuvini gana greit nupjauna vala. Na kadangi kimba normalios zuvys, tai su mikrogalvakabliais nebesicackinu. Dedu normalu puses uncijos (~14gr) galvakabli, ir ant jo suraitoju puse naktinio slieko. Bassus esu gaudes ir anksciau ir mano supratimu tai ganetinai kvaila zuvis. Galbut gali kilt problemu su jos suradimu ir masalo po snukiu pakisimu, bet jei jau masalas pakistas jam po snukiu, tai jis kals be didesniu emociju kad ir sena bato puspadi. Tai kam cia cackintis su mikromasalais. Dzimis ir Denas kolkas dar nemate nei kibimo. Ir nusiziurejes i mane Dzimis jau irgi prisiriso galvakabli vietoj sistemeles. Taip ir painiojas maziau, nes barzdas painiot jam jau irgi atsibodo. Dar keli metimai ir man seda dar vienas nedidelis basiukas. Is Tomo labai greitai virstu “suknistu uzsienieciu, kuris atsiveze savo rite ir vala”. Aisku draugiskoj formoj. Tomu as aisku irgi tapau tik vakare pries tai. Nes vakare Deno garaze vyko sioks toks vakarelis, kur rinkosi jo pazistami is aplinkiniu fermu, tai Denui pristatinejant mane kaip Sauliu, jo pazystami, panasu, kad galejo nusilauzt liezuvi bandydami istart mano varda, tai sutarem,kad ta savaitgali as gal geriau pabusiu Tomu ir visiem bus ramiau. Apmetom uzdambi, dar sulaukiu keliu kibimu, kuriu nerealizuoju, ir kadangi bluegill’u cia nera, nusprendziam ju paieskot netolimam sekliam uzuteky. Tik va kliuviniu tam uzuteky daugiau nei proto ir galvakablius laidojam viena po kito. Denas susirisa drop shot sistemele ir dropshotindamas slieka siaip ne taip iskrapsto pirmaji bluegill’a. Dzimis puoles i lengva depresija, nes dar nemate nei kibimo. Bet reikalai gana greit pasitaiso, kai tiesiai is po valtes ikirtes jis ispraso visai grazu beveik puskilio basa. Na nors suknistas uzsienietis pagavo ir didziausia zuvu kieki, bet vietinis bent jau pagavo didziausia zuvi. Tai juokeliu metymo vienas i kita varzybos siek tiek aprimsta. Siaip idienoja, darosi ganetinai karsta. Uzuteky laidot galvakablius atsibosta ir is jo isplauke pasileidziam palei akmenuota kranta dzigaudami. Pagaliau bluegill’a uzdzigauju ir as. O Denas bedropsotindamas ikerta ir issitraukia gero kilogramo jei ne daugiau sheepheada. Jimmiui is metomu juokeliu suprantu, kad tokia lengva depresijos forma, nes Denas jau kaip ir numuse jo didziausios zuvies pasididziavima. Sutariam, kad zvejosim tol, kol baigsis alus. Denas ikerta dar viena mazesni sheepheada. Jie matyt ne tokios plesrios zuvys ir galvakablio gal nenori griebt. Bet va paprastas vienaskis kabliukas ant dropshotines sistemeles ko gero jiem tinka labiau. As issiprasau dar viena basiuka ir zvejyba tenka baigt anksciau nei baigiasi alus, nes baigiasi sliekai. Baigdami gert likusi alu pasileidziam Misisipe pasroviui iki tokio lengvai mistinio miestelio isikurusio Misisipes saloj. Prisisvartuojam prieplaukoj valty ir patraukiam prie nemaziau mistinio tame salos miestelyje esancio baro. Bet cia as jau turiu sustot rases, nes visu pirma pradejo laipinti i lektuva. O antra, tai kas vyko tam bare, tai jau kita istorija, kuria pasakosiu kitoj vietoj, nes su zvejyba tai irgi nelabai susije. Is anksto atsiprasau uz nuotrauku kokybe, nes isvaziuodamas i JAV namie pamirsau fotoaparata ir nuotraukos darytos mobiliu telefonu.
As jau lektuve ir pajudejau namu kryptim. Tai galiu toliau rasyti jau apie antra zvejyba. Sita zvejyba nebuvo tokia ekspromtine. Jau is anksto buvau susiplanaves, kad susitvarkes visus reikalus liksiu savaitgaliui Niujorke pas Mindauga irkad vaziuosim gaudyt lasisu. Buvau cia ir pernai ir apie tai rasiau tiek “Zvejo tribunos” puslapy tiek ir “Zvejys ir Zuvis” zurnale pernai. Tai kadangi apie ta pacia zvejyba rasau antra kart, tai gal rasymo stilius bus sitos dalies kazkiek kitoks. Gal labiau bandysiu palygint lasisu zvejyba JAV ir pas mus. Na ne apskritai JAV bet Niujorko valstijos siaureje, rytinej pakrantej ties siena su Kanada. Cia didziuosiuose ezeruose po to kai kiek supratau issinuodijo atlantines lasisas dirbtinai iveise ramiojo vandenyno lasisas. Ir tu ramiojo vandenyno lasisu cia tiek daug, kad ar sitas izuvinimas yra didele laime vietiniam ar ekologine katastrofa tai klausimas smarkiai diskutuotinas. Na bet zuvies beproto daug, labai daug zmoniu ta zuvi gaudo ir bent vietiniai labai ta zuvim dziaugiasi. Nors zmogui atvaziavusiam is Europos po europines lasisu gaudymo mokyklos visa tai gali pasirodyt ir kazkiek kitaip ziurint is sono. Bet as jau minejau, kad amerikonai i zuvis ir zvejyba ziuri gerokai paprasciau. Ir tai uz ka Europoj butum apsauktas mesininku ar skerdiku cia yra savaime suprantama ir priimtina ir niekas is to dideliu istoriju, skirtingai nei pas mus, nedaro. Del tos pacios priezasties, as jau antra kart rasau sita tema ir man antra karta labai neramu, kaip teisingai reikia sudeliot zodzius, kad nesukelciau kazkokiu raganu medziokles protrukiu ar pats nebuciau pradetas kalt prie kryziaus. Kelias provokuojancias nuotraukas idejau i internetinius forumus avansu ir is komentatoriu reakcijos supratau, kad uzkurt situos inkvizicijos lauzus vienas juokas ir kad viskas, kas susije Lietuvoj su lasisom, yra artima masinei psichozei. Is dalies del to kaltas musu salies pragyvenimo lygis ir tos zuvies mesos kainos santykis, is dalies tai lemia tai, kad lasisu musu upese tikrai smarkiai padaugejo ir daug kas nori jas gaudyt, bet dar ne visi ismoko jas pagaut, o ir ju gaudymo kultura pas mus dar nenusistovejo. Dalinai del to kalta ir aplinkos ministerija paskutiniu metu ivairiais metodais “pavarius” tautai nemazai “pompazo” lasisine tematika. Na bet as ne apie tai dabar. Pirmus skirtumus tarp lasisu zukles Lietuvoj ir Niujorko valstijoj pamatai tik atvykes prie upes. Daug kas jau dabar verkia, kad pas mus Lietuvoj upiu pakrantese, kai gaudomos lasisos, jau stovi kolukiai. Ne, galiu jus nuramint, pas mus kolukiu dar nera. Va Niujorke tai kolukiai. Tiek vienam tiek kitam upes krante zmones stove petys i peti. Atstumas tarp zveju na kokie 2 metrai, o kartais ir tik metras ar pusantro. Na panasiai kaip pas mus pavasari Dubysoj zemiau maluno prie Seredziaus, kai gaudomi ziobriai. O ir pati upe pagal dydi panasi i Dubysa toj vietoj per pavasarini potvyni. Tik vat gaudomi ne ziobriai o zuvys po 10-15kg. Tai vat tokiu zuvu gaudymas tokioj zveju koncentracijoj turi net savo pavadinima “combat fishing”. Ir is tikruju upes krantuose vyksta ziauri kova. Kadangi zveju ir meskeriu kiekis yra toks koks yra, tai paskui zuvi krantu nepabegiosi. Zmones ir taip valais susipainioja neretai tokiam kolukyje, o cia kitam gale dar monstras 15 kg. O neretai vienu metu vedziojami ir kokie 5 ar net daugiau monstru. Tai zuvis stabdoma gana grubiai ir traukiama stovint vienoj vietoj ir nebegiojant. Cia net yra savitos kolukio zuvies traukimo taisykles. Ikirtes zuvi iskart garsiai reki, kad “Fish on” kad aplinkiniai atkreiptu demesi. Jei zuvis pradeda plaukt pries srove tai garsiai reki, kad “going up” o jei pasroviui, tai “going down” ir keli pries srove ar pasroviui stovintys zvejai tuo metu nemeta meskeriu leisdami tau vedziot zuvi. Bet aisku ju geranoriskumu irgi piktnaudziaut negali ir zuvi rauni gana grubiai. Del ko daznai zuvys nuplesia valus, ar siaip issipurto ir atsikabina. Tuo atveju garsiai reki “fish off” ir leidi visiem suprast, kad galit mest meskeres, nes zuvies vedziojimas baigesi. Dar gerai kad situ vietu lasisos ir siek tiek silpnesnes ir kvailiau elgiasi nei lietuviskos. Dalinai matyt tai lemia tai, kad ramiojo vandenyno lasisos skirtingai nei musiskos Atlantines ateina i upes nerst tik viena karta ir po nersto dvesia. Kartais lavonu pilnos dvokiancios pakrantes irgi sukelia ne itin malonu vaizda. Ramiojo vandenyno lasisos daugiau ar maziau malasi vienoj vietoj ir tokiu traukiniu visu greiciu pasroviui kaip musiskes dazniausiai nedaro. Na viena kita daro, bet tokiu atveju istiesi meskere zuvies kryptim, ranka sustabdai prasisukanti rites bugneli ir samoningai pats nurauni vala. Nes tokia tvarka kolukyje, nes kitaip tas traukinys nupjaus valus kokiem 50 pasroviui stovinciu zveju ir sulauksi daug ivairiu “pagyrimo” zodziu. Bet ta daryt psichologiskai sunku tik pacioj pradzioj. Nes zuvies cia is tikruju daug. Ir nors per diena i kranta issikelt pavyksta tik kelias zuvis, nes grubiai elgiantis labia daug ju nutruksta. Bet vakare suskaiciaves nurautas museles speju, kad per diena ikabinama apie 30-40 zuvu. Tai yra vidutiniskai po zuvi kas kelias minutes. Nors cia vidurkis negalioja. Mat zuvys irgi eina bangom. Uzeina zuvu banga ir pradedant nuo pasroviui matai kaip zvejai vienas po kito ikirtineja zuvis. Banga praeina ir vel keliolika minuciu ar kartais net pusvalandi lauki kitos bangos. O bangos metu per kelias minutes dazniausiai pasilaikai kelias zuvis. Aisku jei perdaug neuzsizaidi tampydamasis su viena zuvim. Tai vat toks tas “combat fishing”. Dabar siek tiek apie iranga ir zukles buda. Jau minejau, kad amerikonai i zvejyba ir zuvi ziuri labia paprastai. Tai jei jiem leistum, tai jie tas lasisas iskabliautu trisakiais paciu primityviausiu budu ir sukabintu i rukyklas be jokiu dideliu emociju. Taip jie zuvis skerdzia, taip tai jiem yra naturalu ir kazkokios “elitines” kulturos su “pagavai paleisk” idejom jie nevaizduoja. Todel ir visos taisykles cia pastatytos tokiu kampu, kad nebutu kabliaujama ir lasisos nebutu pakirtinejamos uz sonu. Tas dalinai ir lemia tiek pati zukles buda tiek ir naudojamus irankius. Cia draudziama gaudyt skestanciais masalais, cia draudziama gaudyt trisakiais kabliukais, cia draudziama gaudyt masalais turinciais daugiau nei viena kabliuka. Masalas gali but tik plaukiantis ir gali turret tik viena viensaki kabliuka. Tai visi mum iprasti spiningavimo masalai kaip vobleriai ar vartikles atpuola iskart. Visi pagrinde gaudo arba dirbtinem muselem arba ant viensakio kabliuko uzmautu dirbtiniu lasisos ikru ar naturaliu ikru maiseliu arba elementariai uzkabinus gabaleli spalvoto porolono. Taip pat jei vieno uzmetimo metu darysi daugiau nei viena staigu judesi (pakirtima) su meskere, tai irgi esi kabliautojas. Tai musiskas dzigavimas ar tvicingavimas cia irgi niekaip nepraeitu. Pavadelius cia irgi draudziama naudot ilgesnius nei 4 pedos (~120cm). Ir nors pernai as apie tai rasydamas nutylejau, bet siandien parasysiu placiau. Sitas draudimas irgi yra del kabliavimo ir ta rasau, nes po pernyksciu mano straipsniu muselininku pompazas ir vaizdavimasis sventais bei spiningistu juodinimas man jau atsibodo. Ir zinot ka? Ogi pasakysiu tiesiai sviesiai. Nors yra visi tie draudimai del trisakiu ir panasiai. Vistiek didzioji dalis zuvies yra uzkabliaujama. Ir taip, kuo ilgesnis pavadelis, tuo ta zuvi uzkabliaut lengviau. Tai dabar visi muselininkai Lietuvoj gaudantys su skestanciom galvom, dvirankiais kotais ir 4-5 metru pavadeliais giliai ikvepkit, ramiai priseskit ir atsipalaiduokit. Nes tai ka jus naudojat yra pats efektyviausias kabliavimo irankis su salyga, kad negalima naudot trisakiu ir negalima zuvies pakirtinet. Siuo metodu gaudantys cia taip ivalde sita “kabliavimo mena”, kad zuvi jau ismoke uzkabliaut “teisingai”. T.y. taip, kad musele atsirastu butent zuvies burnoj. Del ko ir pateisinami tokie masalai, kaip gabalas porolono ant viensakio kabliuko. As tikrai nerasysiu kas, kaip ir del ko taip yra, nes tikrai nenoriu mokyt zmones kabliaut. Ir juo labiau nenoriu, kad tai, ka as rasau, taptu kazkokiu kabliavimo pradziamoksliu ar vadoveliu. Jei idomu, skaitykite uzsienio internetinius portalus, ne visur pasaulyje muselininkai yra elitas ir sventieji, ir kaikur zmones apie tai kalba atvirai. As galiu tik palinket stiprybes zurnalo redaktoriui, jei jis pasirys atspausdint sita teksta. Bet nuosirdziai tikiuosi, kad visgi jis isdrys ta padaryti. Nes JAV zmones del to net isdryso atitinkamai pakoreguot zukles taisykles. Na bet grizkim prie irankiu. Kaip jau supratot, visi naudoja viensakius kabliukus, maksimalaus leistino ilgio pavadelius virs kuriu uzspaudzia 5-8gr sveriancius 2-3 svininius saratus. Meskeres naudojamos tam skirtingos. Populiariausia aisku mum priimtini spiningai ir vienarankes 9 klases 9-10 pedu muselines meskeres. Kaikurie muselininkai is iprocio dar naudoja muselinius sniurus, o kaikurie i muselines rites vynioja ta pati monofilamenta. Nes taip ar taip net ir muselininkai naudoja tuos svininius saratus, tai muselinis valas uzmetimui kaip ir nelabai reikalingas. Aisku muselininkai negalintys perlipt per save ir naudojantys muselini sniura prie kurio priristas ilgas gamyklinis pavadys bet per 4 pedas nuo galo uzsispaude tuos saratus atrodo gana keistai, bet tokiu irgi nemazai yra. Reciau, bet kaikas naudoja ir pludines meskeres su centerpin tipo ritem. O kaikurie “rimti” kolukio “kovotojai” naudoja nepilnai 2 m ilgio stiklo pluosto kotus (na kaip pas mus juroj menkem tokius) ir susivynioja koki milimetrinio storio vala, nors dauguma naudoja 12-20 lb (~6-10kg) laikanti monofilamentini vala. Tai va kai toks “kovotojas” ikabina kokia palei 20kg lasisa ir bando neduot jai valo nei metro ir kietai ja lupa krantan. Va tada stebedamas ta vaizda upeje ir supranti, kas tas yra “combat fishing”. As asmeniskai gaudziau su mums iprasta spiningine meskere, bet po dvieju sezonu pazvejojimo manyciau, kad museline meskere su museline rite, ko gero, galetu buti patogesne. Mat valas surinkinejamas ne rite, o ranka suemus valo kilpa tarp ziedu ir metimo metu atliekama kazkas panasaus i muselininku skliautini metima. Tai naudojant museline meskere ir rite ta metimo metu paleidziama kilpa maziau painiotusi uz ziedeliu ar rites. Na o sios zvejybos aprasymo pabaigai galiu pasakyt tiek, kad salia upes gali rast pilna servisa. Visas kaimelis gyvena is atvykstanciu zveju. Mazam kaimeli yra kokios 5 visa para dirbancios zukles parduotuves, kuriose gali nusipirkt ne tik valu, kabliuku ar masalu bet ir zukles licenciju. Kadangi licencija buvau pirkes pernai, tai siemet jos pirkimas man neuztruko nei minutes, nes visi mano duomenys buvo like sistemoj. Pilna zvejam gyventi pritaikytu namuku. Netgi teikiamos zuvies valymo paslaugos. Atvezes zuvi ja palieki ir kol isgeri bokala alaus, atsiimi vienam maise isdarineta svaria file, o kitam zuvies ikrus. Paslauga kainuoja 5 JAV dolerius, ir didzioji dalis zveju savo visureigiuose veziojasi saldiklius ir namo veza jau ant ledu sukrauta svaru pusfabrikati. To kolkas Lietuvoj mes neturim, bet velgi as labai tikiuosi, kad garsiai nuskambejes “zveju rojaus” projektas mum leis tos infrastrukturos sulaukti ir cia.
Mano kompiuterio akumuliatorius jau baigia issikrauti, bet pamazu beskrisdamas virs Atlanto pereisiu prie trecios zvejybos sioj kelionej, kuri ivyko netycia ir labai spontaniskai. Po lasisu zvejybos su Mindule ir jo draugu Raimiu pakeliui namo aptarinejau, kaip cia man siandien reikes jau skristi namo. Mano skrydis turejo buti tik vakarop, o ryte Mindule buvo suplanaves keisti automobilio tepalus. Tai jie man pasiule labai paprastai. Kadangi Mindule tepalus keis salia Raimio namu, o Raimis gyvena ant ezero kranto Niu Dzersyje. Tai ryte Mindule mesteli mane iki Raimio namu ir as 3 valandas zvejoju is jo pasiemes valti, o pasikeites tepalus mane pagriebia ir nuveza i oro uosta. Kai pradejo vardint ezere gyvenanciu zuvu rusis, tai atsispirt pasiulymui negalejau. Na ir ankstyva rytmeti as jau isplaukineju i ezera. Ezeriukas beveik privatus. Neskaitant vieno vieso plezo visos pakrantes yra privaciu namu kiemai ir pasaliniam neprieinami. Tai kadangi JAV tokio marazmo kaip pas mus nera, kad turedamas nuosava pakrante vistiek turi leist visiem praeit tais durnais 5 metrais (cia matyt postsovietine paranoja ir zmoniu nesugebejimas suprast, kad mes jau gyvenam kapitalizme, ir kad viskas turi but prieinama visiem su kapitalizmu sunkiai derinasi). Tai zmones graziai susitvarke savo kiemus iki pat vandens, isirenge lieptelius, valciu prirakinimo vietas, patogias krantines ir papludimius ir panasiai. To kolkas mes legaliai net negalim turet. Pats ezeriukas nedidelis. Vanduo smarkiai zydintis ir matomumas gal tik kokie 40 cm. Bet manes tas negasdina, nes JAV panasaus tipo ezeriukuose esu jau gaudes ir tai yra normalu. Kadangi Mindule minejo, kad cia gaudant yra gana daug eseriu, tai pradedu gaudyt tvicinguodamas Jackson Trout Tune vobleriuku. Kadangi vaziuodamas i JAV tikejausi, kad gaudysiu upetakius, tai su savim turejau isimetes nemazai japonisku Jackson vobleriuku. Kurie man yra vieni megiamesniu, kai kalba pasisuka apie lasisiniu zuvu gaudyma Lietuvoje. Tiek upetakiu, tiek slakiu, tiek ir lasisu. Bet kaip jau minejau pradzioj, vietoj tiketusi upetakiu isvaziavau i Misisipe, tai vobleriukus issitraukiau tik dabar. Deja bet po kokiu 15 minuciu darbo vobleriuku niekas nesidomi. Salia saves nei gido nei galincio patart neturiu, tai teks si kart atrast Amerika paciam. Bandau perkratyt savo patirti panasiu zvejybu ir man sitas ezeriukas primena viena ezereli, kuriem dar 2007m Floridoj gaudziau bassus. Ten irgi vanduo buvo panasiai drumstas. Ir as tada turejau pirmaja savo pazinti su lucky craft pointer vobleriais. Nors Lietuvoj nei pats tvicingavimas nei sitie vobleriai nebuvo tada dar tiek populiarus kaip dabar. Kol aisku rusu internetas nepradejo garsiai rekt apie tvicingo madas ir kol vienas is tvicingo pradininku Lietuvoj Rimas Ramonas nepadare didelio darbo, kad Lucky Craft ateitu ir pas mus. Taigi tas ezeriukas, toks pats bjaurus zydintis vanduo ir pointeriai. Jei tuos voblerius ne tvicint, o traukt tolygiai, jie turi nuosava darba. Ir tas darbas tada buvo butent tai, ko reikejo drumstam vandeny, nes jis toks gana agresyvokas ir zymiai aukstesnio daznio gaunasi nei tvicinant. Tvicinant tokio auksto daznio virpesiu isgaut praktiskai nelabai imanoma. Takart tokiu ale stop&go metodu traukiami pointeriai pasiteisino ir basai paskui juos rikiavosi i eile. Tada kaip pamenu net pavyko pagaut antra pagal dydi tais metais tam ezere bassa sverusi ~ 3,5kg. Na “suknisto uzsieniecio” sekme tuokart i ekstaze ivariusi net zukles gida. Tai jei tai tada pasiteisino, tai kodel to nepabandzius ir cia. Grynai tvicingini trout tune guldau atgal i dezute ir is jos kyla mano megiamas Jackson Artist, kuris traukiamas stop&go metodu turi panasu darba kaip ir tuo paciu budu traukiamas pointeris. Pirmas metimas ir kitam gale zuvis. Parsitraukiu grazu kokiu 300gr smagiai besipriesinanti crappie. Nezinau kaip ta zuvis vadinas lietuviskai, bet tikrai smagi zuvis kuria labia smagu gaudyt. Dideli jie neauga, bet dziaugsmo gali suteikt daug. O ir valgymui jie, zmones sako, labai skanus, del ko cia yra limitas ir daugiau nei 10vnt ju per diena negali imt. Susirandu toki iskisuliuka, kur nuo medzio i vandeni krenta seselis ir vanoju su Artistu tuos crapius. Net skaiciu pameciau. Po geros pusantros valandos tas veiksmasjau pabosta ir pradedu eksperimentuot su vobleriais. Krapiai smagiai kerta ir Jackson Rogos 65 (rogos 80 nesugebejau isiulyt), ir naujuosius Jackson Kanade ir legendinius Jackson Artoron. Kale ir ne toki prabangu yo zuri L-Minnow 44. Siek tiek stebiuosi, kodel amerikoj krapiai gaudomi tokiais vos ne mikromasalais, jei sugebejo susismeigt net beveik 9cm ilgio Artorona. Aisku amerikonai japonisku Jacksonu turbot net nemate ir Amerikos rinkoj ju diena su ziburiu nerasi turbut. Bet nenoriu sakyt, kad cia voblerio sekme ir nenoriu kad tai taptu reklaminiu Jackson straipsniu. Nors tuos masalus as is tiesu megstu, bei kaikurias unikalias ju spalvas kaip legendiniai “varis”, “berzelis” ar “ivanas” ir juos megstu ne tik as bet ir zuvys. Na kaip bebutu, daug masalu pavyko prakalbint, beje krapiai visi vos ne kaip numatuoti vienodo dydzio. Kyla mintis duot antra sansa trout tunui, deja ilgai ir uzsispyres ji meciau, keiciau spalvas, bet pasidariau isvada, kad krapiai visai ne tvicingine zuvis. Vel atgal dedu Artista ir is kokio trecio metimo sita mano teorija patvirtindamas ji suvalgyt bando dar vienas crappie. Tuom ir zavi zvejyba, kad pastoviai kuri naujas teorijas, pastoviai ieskai kazko naujo, vienos teorijos pasiteisina, kitakart tos teorijos jau nebepasiteisina ir pats jas sugriauni, bet pastoviai ieskai kazko naujo. Saule po truputi kyla, mano susirastas seselis po truputi mazeja ir tuo paciu silpneja kibimas. Na bet negaliu skustis, per ~ 3 val prigaudziau kokias 2 jei ne 3 dienos “normas”. Atvaziuoja Mindule, irkluoju valti i kranta ir vaziuojam jau oro uosto kryptim. Tiek tam kartui ir turiu pabaigti. Nes jau kompiuteris praso pakeist akumuliatoriu. O ir worde jau ziuriu kad prirasiau pliko teksto 6 puslapius su virsum.
šauniai pažvejota 
:
