Greitas vejas ir jo kompany nesnaudžia
rusijos-duriai-d-grybauskaite-esa-tarnavo-kgb
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/akt ... vo-kgb.htm
Tikiu , kad čia tik antis.
Bet, tais gūdžiais sovietmečio laikais susigundyti pasiūlymu dirbti KGB tikrai nesunku buvo. Juk tikrai net nepasvajodavom, kad Lietuva galėtų būt laisva, su labai retomis išimtimis gal. Bet ir tai jei kas prasitardavo kažką panašaus, tik pašnibždomis į ausį patikimam draugui, gerai prieš tai apsižvalgęs, ar niekas kitas negirdi
,,Statėme" visi ,,išsijuosę" komunizmą, nes socializmas kaip ir pastatytas jau buvo.

Visose aukštosiose, kokių tik specialybių besimokytum, reikėjo mokytis ,,Komunizmo" ir baigiant mokslus išlaikyti valstybinį egzaminą, kitaip mokslų nebaigsi. Vyresni paliudys, jaunesni , jei netiki, gali pasiklaust savo tėvų, turėtų dar prisiminti.
Man , bet tik trumpą laiką, tą discipliną dėstė net pats liūdnai pagarėjęs Burokevičius .
Vieną gražią dieną, jau dirbdamas Mažeikiuose, gavau laišką į darbovietę, mol esi tada ir tada kviečiamas į KGB. Per tą savaitę ar daugiau, permąstai visus įvykius, kur ką prisidirbt galėjai, ar pagėręs alaus, ar dar ką stipresnio, ką leptelėjai. Taip nieko gero atmintį neradęs, paskirtą dieną eidavai į jų būstinę galvodamas, kas dabar bus.

Nejauku tikrai.
Na , mano atveju, nebuvo nieko, pašnekėjom su kažkokiu leitenantu ar kapitonu saugumo, nzn, nepamenu.
Pasiųlė man pakeisti profesiją, pereiti dirbti pas juos, sako, nusiųsim į Minską, į kursus, ten, nepamenu kiek mėnesių pasimokysi, ir grįši jau su antpečiais KGB.
Duodam laiko pamąstymui, sako, niekam nesipasakok per daug ir ateisi paskirtą dieną. Aišku nesunku suprasti kokios perspektyvos tavo gyvenime atsiveria: butą gauni be problemų, tuoj pat, mašiną, jei tik turi pinigo, paskyrą migom išrašys, ir t.t ir t.p
Na kažkaip, permąstęs viską, kad, kaip aš draugams, tėvams, prisipažinsiu, kad patapau saugumiečiu, nusprendžiau atsisakyti to pasiūlymo, irgi galvodamas, ar nepavers manęs dabar sovietų sistemos priešu, nes, paprastai tokie pasiūlymai būdavo priimami su malonumu, ir ne kiekviną dieną ten pakviečia, turiu omenį, dirbt stacionare KGB, o ne slaptu špiku būt ir skųst parsižengėlius, rašyt ,,danosus".
Mažeikiuose tokių pareigūnų tebuvo gal 3, gal 5, bet labai jau nedaug. nes ir darbo juk ne per daugiausiai tikrai jiems.
O mano geras draugas susigundė, nes buvo keliais metais anksčiau nei aš, tam pačiam reikalui. Bet nepraėjo spec, medicininės komisijos. Dėl ko , manau, dabar tikrai nesigaili

Reiks paklaust prie progos...O ją, tą komisiją praeiti siųsdavo net į Vilnių, ir sveikatą patikrindavo ne ant durniaus...
Bet jei jis būtų, tarkim, patapęs tuo saugumiečiu, nemanau kad mūsų draugystė būt iširus, nors ką čia žinosi dabar
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.