Sekmadienį apturėjau ko gero sunkiausią žūklę savo sąlyginai trumpoje karjeroje. Vieta: Merkys, 3 ruožas. Pradėjom ~6h, ant žolės užsidėjęs šerkšnas. Praėjus gal 10 minučių prisėmiau wadersus (tokius iki riešutų). Toliau - tik „geryn“ dilgėlės, vijokliai ir meldai virš galvos, kai įbrendi tai saulės šviesos nebematai. :D vietų kur prieiti ir užmesti irgi minimaliai, bristi - gilu. Vanduo itin skaidrus, pati upė - nerealaus grožio (buvo pirma pažintis su Merkiu), smulkmės plaukiojo daug, rimtesnių variantų nematyti.
Rezultatai: Spiningas - 0, Muselinė - 0, rankos - 1 vėžys. Lietuviškas, beje.
Išvados: pilnai suprantu, kodėl upėtakininkai nenori atskleisti savo upeliūkščių - ne vien todėl, kad nenori rasti nutryptų krantų, bet ir todėl, kad savo „eldorado“ paieška tai nemažas vargas. :D suprantu, kad tai nėra ko gero Merkyje „slaptų vietų“ visgi ganėtinai populiari upė, bet teks paieškas tęsti kitoje vietoje.
