Ir vėl pas lydekas 2013-08-28
Vasarą jau keičia ruduo, "baltos žuvies" aktyvumas mažėja, laimei, plėšrūnės pradeda "smagintis"

Taip pat, padidėja galimybė suvilioti gražesnį egzempliorių, todėl neatsispiriu pagundai ir vėl vakarop, judu link savo pamėgto kanalo, su viltimi, kad galbūt šiandien bus ta diena, kai pavyks "pasikinkyti" jau gyvenimo patirties turinčią lydeką...
Atvykęs iškart einu į "platųjį" kanalo ruožą, nes orai jau šaltėja, teoriškai lydekos turėtų patraukti kur giliau

Po keletos metimų, kažkas pristabdo mano voblerį, kertu ir Trrrrrr trrr trrr - nedidelė žuvelė bando išsivaduoti, nuo įsmigusio kabliuko, kaip ir tikėjausi - dryžius
HPIM1259.JPG (40.07 KiB) Peržiūrėta 7876 kartus(ų)
Šis bus kanibalas, nes vobleris ,manyčiau, primena ešerį, dryžius sumanė paragauti, kokio skonio jo pačio mėsa

Netrukus ir lydekaitė susigundo, šia ešerio imitacija
Kol pas mane šviečia saulė, kažkur lyja
HPIM1274.JPG (36.7 KiB) Peržiūrėta 7876 kartus(ų)
Tačiau, žiūriu, jau ir už 10m. kanalo paviršius nelygus, lyg lytų, nusiminiau - turbūt ir mane lietus užklups - bet apsižvalgau, nu kad nelyja

Priėjęs supratau, kad tai kažkas mailiukui ramybės neduoda, metu ten savo masalą, vienas pravedimas, antras ir "bum" smūgis per kotą, kertu ir jau jaučiu vandenyje spurdančią žuvį ir dar visai smagiai priešinosi

O pasirodo, tai lašinį žiemai augina ešerys
Taip bepėdindamas ir prieinu ruožo pabaigą, kur įsegu didžiausią šiandienos margašonę
Dabar einu į "siaurąjį" ir toliau spiningauju, svaidau masalą šen bei ten, partraukiu prie lelijų, iš kurių kaip "raketa" išauna margašonė, lekia tiesiai į mano masalą, ir vobleriukas pradingsta plėšrūnės nasruose, tačiau netoli tenuskrenda toji "raketa", neužilgo ji jau guli ant žemės
Žvejoju toliau, bet jau temsta, kojos, rankos šala, nors ir vasara, bet pirštinės jau būtų visai neprošal

Keisti tie orai - dieną ir po trumpom rankovem šilta, o temstant ir su dviem džemperiais šalta... Darau paskutinius metimus ir mano juokui, ant kablio dar pasikabina nedidelė lydekaitė
Bet juokas tai nelabai beėmė - nebuvo jokio vėjo, o tai labai palanku kraujasiurbiams... Kai atvažiavau, tik vienas kitas buvo, o prieš išvažiuojant... Atsiginti nebeįmanoma. Parazitai visiškai neteko savisaugos instinkto ir puolė, kaip kraujo mėnėsį burnoj neturėją, baisiau nei baisu, visos kojos, bei rankos uodų "išbučiuotos"...
HPIM1321.JPG (70.83 KiB) Peržiūrėta 7876 kartus(ų)
Vynioju meškeres ir greičiau nešu iš čia "mėsas" Bet kol, kas 3s. trankydamas uodus, viską susipakuoju, tai ir saulė beveik nusileidžia...
Visgi, tai ne ta diena, kuri galėjo man atnešti stambų egzempliorių, bet aš viliuosiu, kad tokia diena, kažkada išauš
O čia dar keletas vaizdų, akims paganyti
Iš žemaitijos miškų...
O čia kaip mandriai išaugęs, iš po medžio šaknų
PICT0026.JPG (103.23 KiB) Peržiūrėta 7876 kartus(ų)

Svarbiausia būsiu gamtoj pabuvęs - pasiteisinimas blogiausiu atveju...