07-20 Tikintis kažką pagaut
Visą liepos pirmą pusę tiesiog nebuvo kada pažvejot, tai futbolo varžybos, tai su draugais, tai vėl kur.. Na, žodžiu, linksminausi

. Bet vėliau prasidėjo lietūs, vėjai, ir laukiau dieną, dvi, tada jau savaitę, antrą, ir galų gale, t.y. vakar įkalbinu tėtę nuvažiuot, kur pasisėdėt. Kelias dienas prieš diskutavom, kur nuvažiuot ir pasirodo, kad tądien kai jau važiavom galvojom priešingai. Aš, kad į užtvanką karšių, jis, kad į kitą tvenkinį lynų

. Teko man važiuot, kur nelabai norėjau, aišku nesakiau, kad nenoriu, paskui apsisuktų ir važiuotų, kur aš noriu, bet kam verst žmogų važiuot kitur, jei jis ten nori, ypač, kai jis vairuoja

.
Beplepėdami privažiuojam prie tvenkinio, o žmonių

. Bent 8 automobiliai visi susigrūdę vienas prie kito, dar ten taip nematęs

. Vėjas irgi didelis, tik ką po lietaus tai visur dumblas, slysta, o krantai statūs. Šiaip ne taip susirandam šokią tokią užuovėja, kur ir pradėjom žvejot

. Aš dviem dugninėm, tėtė plūdine ir dugnine. Pirma sudirba plūdinė, ir kaip įprastai manom, kad užkibo karšiukas, ten jų daug delninių užsiveisę

, bet deja! Iš kažkur užsiveisę, matyt, karosų. Anksčiau jų ten nebūdavo

. Pakliuvo dar neišaugęs, lydekinis toks

. Kad ir kaip gaila, pradėjo lyti

. Tai stipriai, tai silpnai, tai vėjas, tai ne, tai saulė, tai vėl debesuota. Oras nekoks.
Vėliau ant dugninės ir aš gaunu kibimą, kaip nujausdamas, ištraukiu lynuką

. Begrūsdamas pašarą, pastebiu, kad ir fyderis linguoja

, pakertu - ir aš karosą! Bet mano didesnis hehehe...

. Tuo tarpu, galima sakyt nespėjau apsidirbt, bet kai įsilijo dar stipriau apstojo visai

.
Netyčiom "pagaunu" ir vaivorykštę
Po valandos lietaus, gerai permirkus, noras žvejot aprimsta.
Į vakarą susirinko dar daugiau žmonių, nesvarbu, kad lijo

. Bet jų esmė buvo ne gaudyt ir smagiai pasėdėt, o truputį pabaliavot

. Mes ilgai nelaukę, pradėjom po truputį vyniot, nes ir atvažiavom mes ne per anksčiausiai, pusę septynių.
Bent jau man, kaip tokiu bjauriu oru, manau neblogai pagaudėm
