moderatoriaus pastaba: perkelta is Jaunuju zveju varzybu 2012
Sveiki žvejai! Šiemet gerokai pavėlavau užsiregistruot į varžybas (bet vistiek spėjau

), nes buvo šiokių tokių problemų. Na ką, štai mano pirmasis reportažas.
Pamatęs, jog tema, kurioje galėsiu talpinti reportažus, jau sukurta, susiruošiau paspiningauti ir įkelti pirmąjį reportažą. Greitai persirengiau, čiupau spiningą ir išžygiavau prie upės. Jau žinojau, kurioje atkarpoje žvejosiu - "šakalyne" (manau nujaučiat, kodėl tą atkarpą taip vadinu

), nes vakar po lietaus ten sulaukiau neblogų kibimų. Nežinau ar to paties galiu tikėtis ir šiandien, bet verta pabandyti. Oras

man, tikiuosi toks pats ir lydekoms - nestiprus pietvakarių vėjas, truputį debesuota, šilta.
Atėjau į vietą:
Pirmas metimas, truputį kabinu žoles, partraukiu, keliu guminuką iš vandens - bac! Lydeka čiupo jau iš vandens iškeltą guminuką.

Gaila, kad nebegalėjau niekaip jos pakirst, todėl nusipurtė. Antras metimas, scenarijus kartojasi, šįkart dar vandenyje tebesantį gumį vėl čiumpa šaudyklė. Atrodo, jog pakirtau. Lydeka nedidelė, todėl ilgai "nesicackindamas" keliu ją iš vandens, o ši, sukaupusi paskutines jėgas sugebėjo nusikratyt nuo kablio...

Dar truputį "pašukavau" tą pačią vietą ir pasukau eiti toliau.
Kibimų sekančiose 3 vietose nebesulaukiau, o tai pradėjo kelti nerimą. Nieko tokio, žadu išeiti ilgą upės atkarpą, dar turėčiau sulaukt bent vieno kibimo.
Priėjau man labiausiai šakalyne patinkančią vietą - medis, įvirtęs į upę, sudaro gerą buveinę ešeriams (neseniai ten buvau ištraukęs 25 cm ešerioką), o šalia esančios žolės - puiki slėptuvė lydekoms. Šioje vietelėje dažnokai sulaukiu stuktelėjimų, tad neprarandu vilties ir dabar.
Prisliūkinęs pamačiau didelį (apie 30 cm) ešerį lėtai išvingiuojantį iš po rąsto.

Jis manęs nepastebėjo, tad nė nemanė kur skubėti. Įplaukė į šalia esančias žoles. Greitai "apšaudžiau" žolyną geltonai raudonu "Relax" riperiu, bet ešerys nesusidomėjo. Dar po keleto metimų pajutau stuktelėjimą. Kertu - yra! Gal tai ešerys?

Bet kai išprašiau žuvį į paviršių pamačiau lydekaitę. Truputį nusivyliau, bet su lydeka irgi buvo smagu pakovot.
Fotosesija:
Atsiprašau, jog nepasiėmiau jokios rašymo priemonės - per skubėjimą pamiršau..

Bet kadangi mano fotoaparatas fiksuoja datą, kada nuotrauka buvo padaryta, tai turbūt tiks ir toks įrodymas.

Lydekaitė keliavo atgal į savo stichiją, dar pamėtęs judu toliau.
Prieinu prie tos vietos, kur į Virvytę įteka Rešketa - čia vakar pagavau plėšrūnę, kuri keliavo į šaldiklį.
Apmėčiau visą upių santaką - nė grybšt.
Toliau nusprendžiau nebesitrainioti po krūmynus ir pasukau link tilto.
5 minutės ir aš jau vietoje:
Žvejoti palindau po tiltu, kadangi saulė jau gerokai kepino. Svaidau tą patį guminuką, su kuriuo pagavau lydekaitę. Žiūriu - už kokių dviejų metrų prieš srovę buksuoja neblogas ešerys

Nusiimu masalinę, pasidedu už savęs, dedu vieną sukriukę po kitos ir bandau suvilioti ešerį, kurio jau nebematau

Tik staiga išgirstu du galingus pliaukštelėjimus į dešinę nuo manęs. 'WTF?" pagalvoju ir sulig ta mintim sustingstu kaip statula. Per metrą nuo manęs, vandenyje sukiojasi ~500-600g lydeka. Kitos, kuri pliaukštelėjo, nemačiau. Sukrės mesti jai prieš nosį nenorėjau, kad neišgąsdinčiau, taigi palaukiau, kol nuplauks į upės vidury, staigiai užsidėjau geltonajį "Relaxą" ir pradėjau šukuot upę. Po 10 minučių paradau viltį, kad ką nors bepagausiu, taigi nusprendžiau ruoštis eiti namo. Užmečiau guminuką į vandenį, spiningą pasidėjau ant žemės ir apsisukau tvarkytis masalinės, kuri buvo nudrėbta ant žemės. Staiga išgirstu keistą garsą, apsisuku ir strimgalviais puolu gaudyti savo spiningą, kurį kažkas tempia į vandenį

Pačiupęs spiną bandžiau kirst, bet žuvis jau buvo pabėgusi. Nusivaliau purvus nuo ritės ir nusprendžiau dar sykį pamėginti sėkmę. Paėjau toliau, dar pamėčiau, sulaukiau 1 kibimo, kurio nerealizavau, ir nusprendžiau, jog šiandienai įspūdžių užteks.

Gaila, kad neužkabinau to monstriuko, kuris norėjo pasisavinti mano spiną, bet džiaugiuosi, kad bent pastarąjį pavyko išgelbėt.

Šiandienai tiek, nei žvyno!
