Nusibeldėm net iki Labanoro girios glūdumų, į ežeriuką, atrastą prieš keletą metelių, bet šiemet dar nelankytą.
Šeštadienis, 9 ryto. Jau vietoje, nešiojamės daiktus, statom palapinę, maišom jaukus, pučiamės valtį. Echolotas į trasą, žuvies rodo didelius būrius visai netoli kranto. 3,3 m - tai riba, ties kuria baigėsi žuvies pulkai. Smagu, nereikės toli svaidyt meškerių, užteks metimų po 25-30 m. Pasistatėm bonką, pirminis užšėrimas ~ 7 kg jauko jau ant dugno. Savo ruožtu, pasiėmu spiningą, užsimaunu salotinės spalvos guminuką su gausybe blizgučių ir pirmyn.
Ilgai laukt nereikėjo - pirmas metimas ir nelegalkė valtyje. Dar keletas metimų - dar kibimas, dar metimas - dar kibimas. Praplaukęs ~ 200 m. ruožą per nepilna h jau turiu 16 kibimų - 5 nelegalkės ištrauktos (ištraukus paleidžiamos atgal), dar panašiai tiek nusipurto, ir 6 gražūs ešeriokai 100-300g jau pakabinti ant pavadėlių ir laukia kelionės link kranto
Gaila, bet 17-ioliktas kibimas buvo lemtingas - guminukas pagaliau sudraskomas
o pamaininio nėr, nes kažkaip netikėjau, kad tokia spalva gali atnešti tiek daug sėkmės.
Plaukiu krantan, draugai įkvėpti mano sėkmės bėga link valties, mojuoja spiningais, bet kitų spalvų nepavyko prašnekint. O gal ir oras turi įtakos? Kol svaidžiau, buvo apniukę, vėsu, kai jie išplaukė - jau saulė šypsojos pro debesis. Bet tiek to, grįžta visi vyrai į krantą, papildomas ~ 2 kg užšėrimas su karpiniu kotu į tą pačią vietą, naujų pašarų gamyba, dugninių meškerių užmetimas ir ~ 16h jau visi sėdim savo kėdese ir laukiam karšio.
Laukt reikėjo ilgai. Ant plauko su kukurūzais kibimai gal tik kas valandą, bet kažkaip - nepasikirsdavo. Kukurūzai šiek tiek minkštoki, kitų neturėjom, reikėjo verstis su esamais. Taip po truputį traukdami karšiokus iki 300 g. sulaukėm ir tamsos. Užsikūrėm laužą ir ... po 5 min konkretus bezdžionėlės prispaudimas prie meškerykočio - kirtimas - pareina lynas 1,1 kg. Gražu, nuotaika gerėja, šypsena veide. Ir tai buvo ... tik viso pragaro pradžia
žuvis, supratusi, kad laužo šviesa yra ženklas pulti mūsų masalus, pradėjo noriai ragauti ir ryti viską, ką jai siūlėm. Musės lervos, kukurūzai, fake kukurūzai, naktiniai sliekai - nebuvo skirtumo ant ko - skirtumas buvo tik kaip greit sugebėsi pakirst, užmaut naujus masalus ir užmest, nes kibimai sekė viens po kito.
Gaila, tai tęsės ne amžinybę .... ~ vidurnaktį kibimas apsiramino, karšiai puldinėjo masalą tik kas pusvalandį ... Sietkoj verda žuvies, pasižiūriu į laikrodį - einu miegot.
Ryte, atsikėlęs ~8, dar išprašiau pora po 800-900 g ir ~ 9 ryto stojo mirtina tyla.
Turbut, o gal ir ne, paskutinės šiųmetės naktinės karšių zvejybos rezultatai: karšiai: 1 vnt - 1,4 kg, 1 vnt - 1,3 kg, 3 vnt - po 1 kg, 4 vnt po ~800-900 g, lynas 1,1 kg, 2 ešeriai ~ 300 g, 3 ešeriai ~ 150 g, 1 ešerys ~ 100 g. Ir dar biški smulkmės - plakiukų, kuojyčių paskrudinimui ir čipsams
Beje, mano minėto jauko gamybos receptas, kuris buvo visiškas eksperimentas (aisku, biski info nugirsta iš interneto platybių), manau, sudirbo visų 100 proc. ir gal daugiau, nes ir kolegoms sekėsi ne ką prasčiau.
Šeštadienis, 9 ryto. Jau vietoje, nešiojamės daiktus, statom palapinę, maišom jaukus, pučiamės valtį. Echolotas į trasą, žuvies rodo didelius būrius visai netoli kranto. 3,3 m - tai riba, ties kuria baigėsi žuvies pulkai. Smagu, nereikės toli svaidyt meškerių, užteks metimų po 25-30 m. Pasistatėm bonką, pirminis užšėrimas ~ 7 kg jauko jau ant dugno. Savo ruožtu, pasiėmu spiningą, užsimaunu salotinės spalvos guminuką su gausybe blizgučių ir pirmyn.
Ilgai laukt nereikėjo - pirmas metimas ir nelegalkė valtyje. Dar keletas metimų - dar kibimas, dar metimas - dar kibimas. Praplaukęs ~ 200 m. ruožą per nepilna h jau turiu 16 kibimų - 5 nelegalkės ištrauktos (ištraukus paleidžiamos atgal), dar panašiai tiek nusipurto, ir 6 gražūs ešeriokai 100-300g jau pakabinti ant pavadėlių ir laukia kelionės link kranto


Plaukiu krantan, draugai įkvėpti mano sėkmės bėga link valties, mojuoja spiningais, bet kitų spalvų nepavyko prašnekint. O gal ir oras turi įtakos? Kol svaidžiau, buvo apniukę, vėsu, kai jie išplaukė - jau saulė šypsojos pro debesis. Bet tiek to, grįžta visi vyrai į krantą, papildomas ~ 2 kg užšėrimas su karpiniu kotu į tą pačią vietą, naujų pašarų gamyba, dugninių meškerių užmetimas ir ~ 16h jau visi sėdim savo kėdese ir laukiam karšio.
Laukt reikėjo ilgai. Ant plauko su kukurūzais kibimai gal tik kas valandą, bet kažkaip - nepasikirsdavo. Kukurūzai šiek tiek minkštoki, kitų neturėjom, reikėjo verstis su esamais. Taip po truputį traukdami karšiokus iki 300 g. sulaukėm ir tamsos. Užsikūrėm laužą ir ... po 5 min konkretus bezdžionėlės prispaudimas prie meškerykočio - kirtimas - pareina lynas 1,1 kg. Gražu, nuotaika gerėja, šypsena veide. Ir tai buvo ... tik viso pragaro pradžia

Gaila, tai tęsės ne amžinybę .... ~ vidurnaktį kibimas apsiramino, karšiai puldinėjo masalą tik kas pusvalandį ... Sietkoj verda žuvies, pasižiūriu į laikrodį - einu miegot.
Ryte, atsikėlęs ~8, dar išprašiau pora po 800-900 g ir ~ 9 ryto stojo mirtina tyla.
Turbut, o gal ir ne, paskutinės šiųmetės naktinės karšių zvejybos rezultatai: karšiai: 1 vnt - 1,4 kg, 1 vnt - 1,3 kg, 3 vnt - po 1 kg, 4 vnt po ~800-900 g, lynas 1,1 kg, 2 ešeriai ~ 300 g, 3 ešeriai ~ 150 g, 1 ešerys ~ 100 g. Ir dar biški smulkmės - plakiukų, kuojyčių paskrudinimui ir čipsams

Beje, mano minėto jauko gamybos receptas, kuris buvo visiškas eksperimentas (aisku, biski info nugirsta iš interneto platybių), manau, sudirbo visų 100 proc. ir gal daugiau, nes ir kolegoms sekėsi ne ką prasčiau.
VšĮ "Pensininko paramos ir labdaros fondas" Valdybos narys