Šioje temoje lauksime ToOmas laimikių ir žūklės aprašymų
Lietuvos meškeriotojų sąjungos narys
Iš mokyklos grįžau anksčiau, nei įprasta (nebuvo dviejų pamokų). Parėjau, persirengiau, pasiruošiau eiti žvejoti (tai iš anksto buvau suplanavęs). Danguje vartaliojasi saulė - giedra, šilta diena.
Atėjęs prie upės neradau nė vieno žvejo. Pradėjau gan siaurame upės ruože. Žvejojau baltu guminuku su raudona galva (vartyklių tą dieną nenorėjau imti, o prieš sukres esu 70% nusistatęs, nes ant jų man niekas nekimba 
) Paėjęs keliasdešimt metrų nusprendžiau pasikeisti guminuką (pasiimti guminuką pilku kūneliu su blizgučiais ir taipogi raudona galva). Mėčiau gal kokias 2h - nieko. Nuėjau, palyginus, neilgą upės ruožą, nes vienoje vietoje mėgstu užsibūti 
Priėjau dar neišbandytą upės ruožą. Vieta pasirodė gan nepalanki - toje pusėje, kur stovėjau, karklai buvo pasvirę į vandenį, taigi buvo gan sunkoka užmesti masalą. Po 10 minučių, praleistų nepalankioje vietoje, pajutau, kad guminukas kažkur užsikabino (galvojau, kad žolės, nes jau n-tąjį kartą guminukas toje vietoje kabinosi). Dėl viso pikto staigiai truktelėjau meškerę į priešingą pusę (pakirtau). Įtempiu valą, žiū - juda! Huraaa! 
Karštligiškai ėmiau traukti žuvį. Už poros metrų vandenyje švystelejo pailga, balta papilvė. "Lydeka" - iš karto supratau. Dar kelios sekundės, ir jau vilkau ją į krantą. Keletą kartų guminuką pravedžiau pro tą pačia kibimo vietą. Stukt! Vėl užkibo. 
Ištraukiau panašaus dydžio lydeką, kaip ir pirmoji. Na, iš tos laimės sugebėjau įvelti guminuką į karklus (prie jų krapščiausi gal 20 min) . Nuėjau gal 300m pasroviui, bet beveik nežvejodamas, o šiaip vaikščiodamas (pagavus laimikį daugiau nebesinorėjo žuveliaut, tiesiog drožt namo ir viską parodyt šeimynai ). Taip ir nusprendžiau padaryti.Štai mano lydekaitės:
Pirmoji lydeka (svoris - 1kg, ilgis - 50,5cm):
Antroji Lydeka (svoris - 1,1kg, ilgis 56 cm):
Na ir žvejys su savo laimikiais
:
O dabar rubrika "CSI Virvytė"
:
Kaip manot, kas galėjo nutikt šiai lydekai? Aš ją tokią ištraukiau iš upės, taigi nežinau kas jai galėjo nutikt.
Ačiū, kad skaitėte!
Lauksiu komentarų, ir jeigu kas netaip - kritikos 
Sėkmės ir jums žvejyboje!
Perdaug užsisvajojęs švysteliu šaukštablizgę per toli, ji nukrenta kitoje upės pusėje 
. Už kokių 10 minučių kitoje vietoje vėl kibimas. Na kibimu šį puolimą nelabai pavadinsi. Lydeka puolė guminuką, buvo jį beapžiojanti, bet pamatė mane ir šovė į šoną. Vynioju meškerę ir einu į kitą upės atkarpą. Šioje atkarpoje nuo pavasario esu turėjęs tik 2 kibimus, tačiau 1 iš tų kibimų buvo klumpinis ešerys 
Bet bandau nenukabinti nosies ir einu toliau. Prieinu tiltą, pereinų į kitą pusę, kur patogesnis priėjimas į vietą, kurioje nesenai man pasirašė keletas lydekaičių. Čia irgi nieko. Visiškai surūgęs lendu po tiltu, kad nebūtų taip karšta, ir svaidau guminuką į žoles. Staiga pamatau, kad mano masalą parsiveja 3 ešeriai - 1 mažas, 2 didesnis, o 3 dar didesnis 
Gal tiek nesveria, bet aš jau 100% garantuotas, kad pagavau didžiausią savo gyvenime žuvį, kolkas 
Kaip pirmus metus spiningaujančiam pacanui, neblogai, ar ne? 
Bet žuvis matyt iš manęs tik pasityčiojo ir nėrė gylyn. Bandau traukti - nelabai išeina 
Traukiu gana švelniai, kartas nuo karto pareguliuodamas ritės stabdį. Vos tik pritraukiu amūrą prie kranto jis vėl metasi į gilumą. Bet jis priešinasi ne kaip visos žuvys (bent jau kiek aš esu traukęs), o stipriais smūgiais: bac, bac, bac, seka smūgiai vienas po kito ir žuvis nuo manęs tolsta. Pašaukiau mamą, kad pasikviestų tėtį ir ateitų pasižiūrėti pati mano kovos. Ateina ir brolis. Kai pagaliau pritraukiu žuvį prie kranto, mano tėtis įbrenda į vandenį ir ją ištraukia. Kai didumo! 
