Pagaliau ir aš išsiruošiau ,,ant žiobrių". Juk, jei ne šiandien, tai kada?
Kaip žinom, tik po birželio 15-os galės Lietuvoj vėl bandyti...
O išsiruošiau aš gana vėlai. Tada, kai visi normalūs žvejai jau grįžinėja iš žvejybos pilnomis terbomis žuvies. Bet, kaip jau pastebėjote, normalus nesu, tai per daug ir neėmiau į galvą
Prie vandens atsidūriau tik vidurdienį, neskubėdamas susirišau dugninę ir užmečiau. Turbūt nepraėjo nei minutės, kaip žiobrys jau gulėjo ant kranto. Neapsidžiaugiau labai, nes juk, pagal nerašytą taisyklę, žuvies daugiau pagauti nebepavyks. Net ir pačiam Piatrui, kaip sakė, šios taisyklės dar nėra pavykę paneigti

Deja, ačiū Neptūnui, ar dar velniai žino kam, šį kartą tie kerai manę nepalietė...
Visai neužilgo ir antras žiobriukas spurdėjo krante. Po kokios valandikėsk- ir trečias.
Visos žuvys, taip sakant, standartinės, po 550 gramų...Tokios va:
image hosting
Netoliese žvejys žiobrį bandė gaudyti plūdine, bet nesėkmingai. Kai persitvarkė meškerę ant dugninės, pagavo ir jisai:
hosting images
O paskui, vėjas pasikeitė, lyti pradėjo vis smarkiau ir smarkiau ir žuvis iš vis nebekibo. Dar pavyko apgauti vieną karšioką, tuom viskas ir pasibaigė, daugiau nei krepšt....
image hosting
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.