[vava]

Šioje temoje lauksime Saugirdo laimikių ir žūklės aprašymų

[Saugirdas]

Sveiki gerbiamieji meškerės broliai.
Sezono belaukiant arba pirma atviro sezono žuvis.
Baigėsi nuostabus žiemos sezonas, rodosi išmokau balalaika "žaist", ech, tikiuosi iki žiemos nepamiršiu.
Sniegas nutirpo, vanduo upėse bei ežeruose... Patys matome situaciją. Na, ji po truputuką gerėja...

Mano mėgstamos žvejybos vietos dar nežvejojamos, arba nera galimybės prieiti arba ledu dar užsidengusios. Tad nieko nebelieka tik ruoštis artėjančiam sezonui.
Esu plūdininkas ir kaip dauguma žinote žvejoju "botais" (ilgomis teleskopinėmis, sportinėmis meškerėmis be žiedelių) Sistemų reikia nemažai, tad jau dabar pradedu jas po truputuką rištis: [img=http://s3.postimage.org/1x67q7i84/20110329_004.jpg]
Čia vienos dienos mano susirištos sistemos.
Pirmos nuo dešinės trys 3m meškerei gaudant aukšles, ar karosiukus nuo lieptelio.
Sekančios trys 5m meškerei su kuria daugiausiai žvejoju.
Paskutinės trys mano 9m kotui. Su juo tik rudeniop pradėjau intensyviai žvejoti.
Sistemų pagrindinis valas nuo 0,10mm aukšlėm iki 0,148mm karšiams, karosams...
Jau kelinti metai naudoju Quantum Quattron pt. jo minusas tik tas, kad letai skesta. O šiaip valiukas tikrai vertas kainos, nes jį patentuoja EFTTA.
[img=http://s3.postimage.org/1x6o9kz5w/20110411_007.jpg]
Pavadėlių valas nuo 0,08mm iki 0,12mm Pavadėlių ilgei pas mane svyruoja nuo 20iki 50cm. Kablikai nuo 20 iki 12dydžio.
Teorijos šiam kartui tiek. Kitą kart trumpai papasakosiu apie savo dugninės arsenalą.


Ech, sedžiu šiandien pamokose, taip širdis daužosi ir prašosi pakvepuoti grynu kaimo gamtos oru, ir greičiau atsipalaiduoti. Mliat kaip nekenčiu miesto. Ašaras vos laikau pagalvojas, kad dar teks palaukt nuostabių žvejybų gryname ore, gerų bičiulių iš ŽT ir bemiegių naktų...
Nesusivaldžiau, tik gryžęs namo (apie 17h) susitvarkiau, pasiemiau sistemas su 0,5gr ir 1,5gr plūdėmis. Prisikasiau sliekų. Ir bėgte iki kaimyno tvenkinuko, plūdės pamirkyt. [img=http://s3.postimage.org/1x6kyia6c/20110411_003.jpg]
O ten... Ledas... Krantai gal po 4m atšutę. Ech velniop, bent jau pasisedėjau... Manot nieko nepagavau??? Nė velnio, pirmosios sezono aukšlės "iš prie ledo" [img=http://s3.postimage.org/1x69dqupw/20110411.jpg]
[img=http://s3.postimage.org/1x6cotjpg/20110411_001.jpg]
[img=http://s3.postimage.org/1x6hnfl6s/20110411_002.jpg]
pasedėjau nepilną valandą ir to užteko, širdis rami iki šiltesnio saulės nušvitimo....

SUSITIKSIM PRIE VANDENS...
IKI SEKANČIO...

[Saugirdas]

Vakar taip nyku. Nors saulė šviečia, bet vėjas nemažas. Pasivaikščiojau po kiemą. ir nutariau eit iki netoliese esančio tvenkinuko pažvejot. Maniau, kad karosai jau bus atsigavę. Ir sliekų per savaitgalį nemažai prisirinkau.
Pasiemiau dugninę meškerę. Jau namie susirišau paternoster sistemą. Užsidėjau 10gr "konteinerį". Susikarpiau sliekus, sumaišiau su sijotu kurmiarausiu. Pasiemiau ir pinkų dežutę ir nužinksniavau iki "balos".
Vėjas baisus, bangos. Nelabai linksmai nuteikė. Greit viską susiruošiau. Tris šeriklėles su kapotais sliekais ir juodžemiu sumečiau į tašką. Ir pradėjau žvejybą.
Ant kabliuko kelios pinkos. Kibimo nera. Po 10min permetu, jau ant kablio užmovęs sliekutį. Viršunė net nesukruta. Tokia nekyba mane erzina. Suvinioju valą permetimui, o ten, gale sėdi ir nejuda. O gyliau kablį irijąs. Na vos ne vos ištraukiau. Ant kabliuko vel sliekutį ir tyla. Jau pradedu nervuotis. Nusprendžiu paekspermantuoti, ant kabliuko veriu mažą gabaliuką slieko dvi raudonas ir vieną baltą pinką. Na, tada ir prasidėjo. Kuoja užkibo praėjus maždaug 3minutėms po masalo pakeitimo. Tada pradėjo kibt smulkios aukšlės, ešeriai, kuojytės ir net saulažuvės.
Nebežinojau ką daryti, nusprendžiau uždėt dar kelias pinkas ir pastambinti slieką. Situacija kaip mat pagerėjo. Po kelių minučių į krantą "įlipa" šapalas. Taip, Šapalas. Tvenkinyje jie irgi gyvena.
Taip pagaliau perpratęs žuvų norus ir maloniau pasisedėjąs, nors ir vėjo perpustas gryžau namo. Laimikis kaip man dugninės nesuprantančiam manau geras. Nors tame tvenkinuke yra tikrai neblogų karosų, deja nepavyko nei vieno nesuviliot. Gal dar šalta?
Visas to karto laimikis.
Susitiksim prie vandens...

[Saugirdas]

Karosiukai ir planas kaip atgaivinti tvenkinį.

Tokia graži diena, Mieste nesinori sedėt visiškai, galvoje kirba mintis tik kaip pasiekt namus ir paimt meškerę į rankas ir nukurniuot iki upės ar tvenkinio.
Po pamokų šiaip ne taip pervykau į namus ir susiruošęs patraukiau link tvenkinuko. Norėjosi pagaudyti karosiukų. Kodėl būtent jų? Todėl, kad šiemet dar nepažaidžiau su jais. Juk gera kai kimba, nors ir nedydeli, bet vvisgi, priešinasi daug geriau nei aukšlės.
Vos ne ristele nuskubėjau iki tvenkinuko, o ten....
Vanduo dar gerokai aukštas, bet pabandžiau nubrist iki salos, deja, nepavyko. O ten nuostabiausia vieta, dydelių neretai pasitaiko, kas tikrai pradžiugintų ne vieno žvejo širdį. Deja...
Na apėjąs tvenkinuką radau geriausią vietą šios dienos žvejybai. Mane pasitiko balos muzikantas.

Viską susiruošęs lygiai 14h pradėjau žvejoti, pirmieji karosiukai kabinėjosi labai atsargiai, bet vėliau isidrasino. Taip minutė po minutės bėgo laikas, ir karosiukų daugėjo. Isijautęs į paukščių čiulbesį, varlių kvarkimą tarsi užsilunatikavau. Staiga suskambo telefonas. Net kruptelėjau. Draugas. Paplepėjom truputuką, ir tesiau žvejybą. Vel "atsijungęs" žvejojau, tik staiga... Plūdė gulo ir pradėjo važiuot, šitai šio tvekinio karosams nebudinga. Pakertu, ir...
Meškerė sulinko, o niekas nejuda. Kažką ikabinau. Niekas nespurda. Kažkokia mistika.
Patraukiau ir nutraukęs pavadėlį pasikeičiau į naują. Žvejojau toliau.
Saulutė kepina, prakaitas mušo, vėsus ir silpnas vėjalis atgaivina. Tiesiog nuostabu.
Karosiukai kimba ritmingai, tai džiugina. Žveilgteliu į laikrodį, beveik 15h. Laikas kaip ir namo. Juk darbų daug...
Susitvarkiau, žvejybos vietą, dar keletą nudžiuvusių šakų nuo karklo nuslaužiau, kad kitoje žvejyboje nemaišytų ir gryžau namo.
Ten sutikau iš mokyklos gryžusius brolius. Jie mane nufotografavo su laimikiu.

Mažasis smalsiai apžiūrėjas paklausė:
-Vel neši į tą pelkę kur plaustas yra?
Ot žudančius klausimus užduoda brolis.
-Taip. - atsakiau.
Ir jis nubėgo toliau žaist. Likom su vyresniuoju. Pakanbėją ir įamžinę visus karosiukus

(48) sudėjom į kibirą ir ruošemės eiti namo, tik brolis paklausė:
- Kur padėjai dar 1 karosą?
Nusišypsojau. -Suvalgiau.
-Durniau,- tarė brolis. -Aš rimtai.
Ir išgirdome mažylio juoką.
Atsisukiau ir pamačiau.

Brolis vieną atidavė katinui.
Na ir gerai.
Parėjau namo. Bevalgant priejo tėtis. Pašnekėjom ir jis atidėjas darbus išleido mane dar pažvejot. Griebiau spiningą ir nuėjau pasivaikščiot Nemunėlio pakrantėmis.

Oras pasikeitė. Dingo saulė, palyko vėjas.
Vėsu pasidarė.
Man gražiausia upės vieta ties Kazliškiu.

Valandą pravaikščiojąs partraukiau namo....
Tai tiek....
Susitiksim prie vandens.

[Saugirdas]

Vaikystės takais arba melancholiškas Nemunėlis
Jau ryte su šypsena žingsniuoju į mokyklą. Su mintimi: SAVAITGALIS
Diena praejo linksmai. Gryžęs namo nudirbau visus darbus ir nužingsniavau link Nemunėlio.
Praėjau pro...

VAikystėje statytą namelį medyje... Ech, iškart užklupo prisiminimai...
Nuėjau į vietą:

Gražu kaip visada. Susiruošiau viską:

paskambino kolega Ramaz.
Pašnekučiavom, pajuokavom. Ech, kaip gera, kai kolega nepamiršta.
Na, ir žvejyba prasideda, pirmiji kibimai po gerų 3min. Visi kirtimai tušti. Nusprendžiau pereit į kitą vietą...
Po kelių min aš jau ten:

Pirmas metimas pro šalį. Permečiau upę.
Veliau viskas pasitaisė. Pirmoji ir dydžiausia vakaro žuvis:

(Atsiprašau, persirišdamas plūdinės sistemas visas plūdes išėmiau iš kuprinės ir atgal neisidėjau. )

Čia sukryžiuoti pirštai, vietoje plūdžių.
Tesiu toliau, kimba, bet tuščiai jau neramu. Nutariau pasivaiščiot. Priejau lieptelį pro kurį kasdien 5metus žingsniavau į mokyklą:

Ėjau toliau, bet nieko gero telefono kamera neužfiksavau, tad gryžau į žvejybos vietą. Pasidarė vėsu. Kibimo kaip ir nebuvo, o jei ir buvo nemačiau. Permetu. Kibimo nera. Jau stojaus vyniotis namo, paėmiau meškerę ir jaučiu kad kitame galia kažkas spurda:

Susikroviau daiktus ir patraukiau į namų pusę. Beeidamas priejau vietą pro kurią dar ir dabar nejaukiu praeiti. Senosios Pagojų kapinės:

Šiam kartui tiek.
Susitiksim prie vandens...

[Saugirdas]

"Naujas" Nemunėlis arba atsižvejosiu iki sanatorijos.
Viskas prasidėjo vakar vakare. Visiškai suplanavau žvejybą, ir su mintymis ėjau miegot. Šiandien ryte vos tik pabudęs pradėjau ruoštis išvykai į Nemunėlį, bet kaip visada gavosi pagal patarlę: "Dievas juokesi iš tų kurie planuoja." Ar kažkas panašaus.
Na kaip gavosi taip, deja tik apie 11h pasiekiau Numunėlį. Keletą kilometrų žemiau namų. Nuo kelio pabaigos į kurią atvežė tėtis iki žvejybos vietos apie 100metų reikia eit, pušinėliu, kadangi takelio neradau ėjau miškeliu. Labai idomus ragų nuvalimas:

Tokių medžių mačiau nemažai.
Pagaliau pasiekiau upę. Gražu, tik pykstu pats ant savęs del to kad velai pasiekiau ją:


Viską susiruošiau, telefonu pašnekėjau su Ramaz'u.(Grečiau sveik kolega )
Ir pradėjau žvejybą. Pirmają žuvį į krantą išprašiau labai sunkiai:

Vėliau reikalai pakrypo įgerą pusę, išeilės 4 panašaus dydžio kuojos
Vienos iš jų nuotrauka:

Tada stojo mirtina tyla. Tad nutariau ieškoti kitos vietos:

Bevaikščiodamas pakrantėmis akį patraukė kažkokie "siūlai" pamaniau, jog tai gali būti nuostabaus dydžio voratinklis. Pasirodo klydau. Ant medžio šakų kabojo žvejams skaudžiausias daiktas:


Ir ką jie tai darydami masto?
Atradęs vietą gražią vitą nutariau išmeginti... Vel kuojos, mažytės kaip pirštas.Isidienojus pradėjo kibt aukšlės, tad nutariau gryžti atgal, maniau jog ten kaikosi kuojos ir aukšlių nebus. Gryžęs radau idomų man vaizdą, siauroje upės ruože tu spiningaujantys iš valties :

Klausimais "Kaip kimba?" ir panašiais akimis juos nulydėjau pasroviui. Šaunūs vyriokai.
Deja, buvau apsirikęs su aukėlėmis. Jos kibo visiškai visur.
Tad nutariau baigt žvejybą.
Susirinkęs daiktus ir jau žingsniuodamas pušinėliu atgal paskambino Žuviuks. Ir pasiūlė kartu paspiningauti. Žinoma suitikau.
Gryžęs namo pavalgiau šiekt tiek apsitvarkiau. Pasiemiau spiningą ir tėtis nuvežė į sutartą vietą. Neužilgo pasirodė ir kolega. Pasilabinom. Sėdom į mašiną ir patraukėm link žvejybos vietos kurią išrinkau aš.
klaidžiais ir prastai miško keliukais pasiekėm upė. Besišnekučiuodami susitvarkėm irangas ir patraukėm link upės. Siaura gyli, nuvirtusių medžių pilna upė musų nedžiugino. Pradžia nesekminga. 2nutraukti masalai ir viena lydeka, kuri nesekmingai atakavo masalą. Veliau viskas pasisukė į gerą pusę. Upė išplatjo, pasidarė seklesnė ir sraunesnė. Kolega isibridęs vaikšiojo upės vaga, o aš krantu kitoje upėje. Pe nužingsniuotų kelių dešimčių metrų užkibi pirmoji lydeka:

Nufotografuota ir paleista atgal. Paprašiau, kad pakviestų mamą su tėčiu. O kelega mane pataisė-senelį su bobute"
Šaunu, kad ne vienas. Nes galbūt visus masalus būčiau palikęs vandenyje.
Gražu, ir taip gera, toks azartas užplūdo, kad pamiršau visus reportažus ir visą save atidaviau lydekų paieškai. Neužilgo dar viena. Mažesnė:

Skėčiajam rankom ir nesuprantam kur tos lydekos kurios priverčia adrenalinui plūsti į kraują.
Nesuprantam kas čia per "pasnografija."
Žvejybos pabaigoje ištraukiau tokią, del kurios nežinau juoktis ar verk:

Pabaigus žvejybą apibendrinom. 3:5 mano nenaudai. Yra kur tobulėt...
Po žvejybos paplepėjom ir su gera nuotaika išsiskirstėm savais keliais.
Ačiū kolega už šaunę popietę!!!
Šiam karui tiek.
Susitiksim prie vandens...
IKI.

[Saugirdas]

Su viltimi ir paskutiniais metimais.

Nors ir žvejyba buvo Gegužės15d. bet dar tik dabar ikeliu reportažiuką, del to, kad gydausi... Taigi...

Viskas prasidėjo anktyvą sekmadienio rytą, kai po pasivažinėjimų po miškus ir po šaunios pirties jaučiausi lyg ant sparnų, nors gyliai širdyje jaučiausi prastai, nes sekamčios dienos rytą paliksiu nuostabų kaimo vaizdą ir būsiu uždarytas tarp keturių sienų gydimuisi.
Rytas praėjo greit, sutvarkėme pažystamo žmogaus aplūžusias kėdes ir prie pietų stalo

nusprendėme aplankyti Nemunėlį ir jame gyvenamčias plėšriasias žuvis. Viską susiruošėme greitai:

Po neilgų diskusijų pajudėjom link upės. Diena nuostabi, upė mus pasitiko šiltai saulė puikiai atsispindėjo nuo vandens ir švelniai akino:
Nuotraukoje vaizdas Panevežiečiams turėtų priminti meet'ą Viršiluose.
Praėjom su pusbroliu gerą kelią gabalą, o kibimų nebuvo. Vėliau labai netikėtas ir linksmas laimikis pradžiugino ir taip gerą namo nuotaiką. Masalą leizdamas arti dugno "pagavau" gumą:

Vėliau išvis nustojo kibti, kol nepasirodė nuostabus ir džiuginantis laimikis:

Labai gražus, storas ešeriukas, kuris susidomėjo tikrai ne jam skirta guma, nors... Veliau namuose buvo pasvertas. Rodyklė rodė šiek tiek daugiau nei 400gr.

Šapalinės vietos visiškai tylėjo:

Gražujį, nors ir nelabai žuvingą Nemunėlio ruožą papildo šaltavandianiai šaltinėliai:

Pabaigai gerbemieji meškerės broliai truputis romantikos ir retro stiliaus:

Šiam kartui tiek...

Susitiksim prie vandens...

[Saugirdas]

Duoklė plūdinei, ir belaukiant karšio

Viskas prasidėjo, penktadienį, kai gryžau namo savaitgaliui.
Aplankęs žvejybos parduotuvę nuskubėjau į namus. Susitvarkiau ir....

1h miegot.
Rytas 4h suskamba žadintuvas.
4:58h mes jau vietoje, žingsniuojame lieptu.
Sumaišę jaukus, suformavom rutulius. Ir pradėjom jaukinimą:



Uploaded with ImageShack.us



Ant kabliuko:


O kabliukas į pirštą:


Visiems pasitaiko.

Kimba, nekimba, bet vanduo kaip stiklas:




O dugninė visiškai tyli:





Ir gulbės mus stebėjo:


Kad ir kokia graži gamta ir oras nuostabus, rezultatai tikrai nedžiugina:




P.S. Jokioms taisyklėm nenusižengta. Žuvis toliau gyvena.


Tai tiek.
Susitiksim prie vandens...

[Saugirdas]

Svečiuose pas Biržiečius


Šeštadienio rytas Su pusbroliu nuvykome į karjerą.. Aplinkui nei žmogaus. Apvažiavome visą karjėrą. Tuščia. Atsiradome gan idomę vietą. Ir pradėjome ruoštis. Jaukų maišymas:


Žvojo tako kuoja, Lynas-Karosas, musės lervos, kokonai, karpyti sliekai, pinkos...
Po pasiruošymo, ir tik pradėjus žvejoti pakylo vėjas. Bangos dydelės. Ir vietą radau tokią kur mesti toli nereikia. Apie 10metrų. Žuklės vieta:

Nedekinga, bet radau sau tinkamą...
Pradžioje sunku buvo suprasti, kur kibimas, o kur tik vėjo sujudinama viršunėlė.
Pirmi metimai ir pirma žuvis. Raudė. Vėliau, karosas. Lynai...
Baigėsi sliekai, baigėsi ir kibimai. (per daug jų į jauką sudėjau )
Vėliau ant kablio dėjau muses lervas... Bandžiau įvairiausius "sumuštiniu":


Bet naudos jokios...
Aplinkui vėjo blaškomi skraidė įvairiausi vabzdžiai, kurie kartkartėmis nutūpdavo pailsėti:

Baigėme žvejybą vėjui visiškai išvedus mus iš kantrybės, ir saulei pasiekus zenitą...
Grįžome namo. Pasvėriau savo laimikį:



Karosas 950g. Didysis lynas truputuką virš 500g. Mažieji po 400g. Raudė apie 200g.

O štai ir aš su laimikiais:


Reikėjo pasverti ir pusbroliuko karosus, jie kurkas stambiasni...
Tad tikrai yra kur tobulėti...
Tai tiek. Iki kitų kartų...


Susitiksim prie vandens...

[Saugirdas]

Notigalė arba angliniai ešeriukai mėgsta gumas.

Liepos 2d.
Skambutis, Zuviuks... Kviečia į Notigalę. Nesutikti būtų mažų mažiausia negražu. Žinoma sutikau ir jau po keliolikos minučių laukiu jo ant kelio.
Neužilgo atvyko ir Jis. Kelionė ilgai netruko ir mes jau vietoj. Viską pasiruošėm, valtis prisiputėm ir į trąsą....
Vieta graži....

Pirm kibimo neteko ilgai laukt.

Galim sakyt, raganosio ragas.
Ešeriukų reikėjo paiškot, bet neilgai:

Pirmas nenorėjo fotografuotis. Užsispyrėlis.
Ešeriukų spalvos skirtingos. Vieni šviesesni, kiti tamsesni...



Vietos pasakiškai gražios, ech, patinka man šis ežerėlis... Prašom pasigrožėkit...




Žvejyba gan sekminga, bendras svoris 2,5kg. Tačiau gumų liko tik keliata dauguma palikta dugne, arba ešeriukai nudreskia uodegas...
Galėčiau išsiplėsti iki nnn nes Notigalė nuostabi savo pelkėmis, ežerėliais ir gyventojais, bei jų charekteriu.... Apie tai galbūt kitakart...

Iki sekančio...


Susitiksim prie vandens...