Kaip ŽT menkes Baltijoj ėmė
2010 11 07 (sekmadienis)
7.30 val. lipam į A.Jakšto laivą „Eiga 1“ ir pirmyn pro jūros vartus į Baltiją, kur tikimės sugaut menkę.
Taip jau susiklostė likimas, kad pernai tą pačią dieną šturmavau Baltiją ir šiemet lygiai po metų visai neplanuotai teko lipt į laivą. Susiruošiu iš vakaro ir ant rytojaus jau supuojuos ant bangų... Kadangi oras geras, bangos nedideles, kepas nusprendžia paėjėti toliau. Judam apie 45 min., pirmas dreifas, tuščia. Vyniojamės ir einam toliau. Stojam. Kapitonas perspėja: čia gali būti daug kliuvinių, tad į dugną stipriai nebaksnokit ! Leidžiam, dugnas, echolotas rodo 42 m, baksnojam atsargiai…. Pirmas kibimas, po to ir antras, trečias … antras užplaukimas ir vėl kartojasi ta pati istorija. Nuotaika nebloga, mano tos dienos pirmoji iš akies svėrė apie 2 kg (namie svėriau – 1,9 kg

). Kiekvienu užplaukimu ištraukiam po kelias menkes, kimba nedažnai, bet nemažos. Vieną kart įkirtau kažką tokio ….

Pamaniau jau turiu monstrą, ale kad tas monstras kažkaip įdomiai juda…

Pompuoju, lėtai, lėtai, su poilsiu, kol į paviršių iškeliu … dyyyydelį kuokštą jūržolių, aplipusių kriauklėm kriauklelėm….Tfu ….

.Reikėjo pailsėt. Po kelių sėkmingų užplaukimų, anot kepo “menkės pasidarė gudrios”, kibimai retėja ir kepas nutaria paeiti šiek tiek į šoną, kur galimi dažnesni kibimai, tik mažesni egzemplioriai … Taip ir buvo ! Kiekvienu užėjimu traukėm nedideles menkikes, kurių svoriai svyravo apie 0,8 kg. Šių dienų standartas

Neptūnas man padovanojo ir „dupletą“, dėkui jam

. Čia turbūt už tą vargą, kad ryte jūrą paravėjau

. Menkių laive vis daugėjo, bet žvejybai artėjant į pabaigą, kepas pasiūlo vėl grįžti į tą vietą, kur ryte kibo rimtesni egzemplioriai. Žinoma pasiūlymą priimam. Pirmas užplaukimas, antras, trečias... vis kas nors iš komandos ištraukia po rimtesnę žuvelę. Tomasas įkerta tokią, kurią net „pumpuodamas“ vos sugeba pajudint iš vietos ... visi laukiam sulaikę kvėpavimą, praeina minutė, dvi, trys, Tomaso pakabinta žuvis juda labai lėtai, bet juda ir tik …”poooookšt”, žuvies nebėra…. Būtumėt girdėję Tomasą

Tuo metu, kai Tomasas kovojo su monstru, mano tampomą pilkerį kažkas taip smūgiavo, kad vos neišmušė meškerės iš rankų, “mamka” pagalvojau ir po kelių mano timptelėjimų pasikabina ji…”mamka”. Ji sugrįžo ! Pumpavau lėtai, meškerė linko pusiau, virė kova tikrai ne tokia kaip su prieš tai buvusiom kilograminėm…Atrodo praėjo visa amžinybė kol iš 40 m gylio vandens paviršiuje subolavo baltas kaip sniegas menkės pilvas. Prašau kepo pagalbos ir jis akimirksniu kabliu įkelia (kaip vėlaiu pasirodo) tos dienos mūsų ekipažo sugautą didžiausią Baltijos plėšrūnę, svarstyklės sustojo ant 4,2 kg padalos. Atlikęs tokį “žygdarbį“, turėjau šiek tiek atsikvėpt. Rūkyčiau, tai tikrai būčiau užsitraukęs dūmą

Kepas į valtį įverčia dar keletą didžiagalvių, kurios tikrai svėrė tarp 3-4 kg. Jis spiningavo: galvakalblis + virpė. Diena ėjo į pabaigą, tad apie 16 val. žvejybą baigėm ir patraukėm į uostą.
Mano rezultatai: viso pagavau apie 14 kg. Didžiausios 4,2 kg, 1,9 kg, o kitos svėrė nuo 0,8 iki 1,2 kg. Pernai mano didžiausia svėrė 3 kg, progresas

Kiti komandos nariai pagavo panašiai. Nebuvo nei vieno tuščio dreifo, išskyrus pirmą ir paskutinį. Dažniausiai kibo ant „Aisės“ pilkerių, vadinamų tribriaunių metalo spalvos „bananų“. Pradžiai kabinom 250 g, o po piet sumažėjus dreifui užteko ir 200 g. Mažosios kibo ir ant sistemėlių. Žvejojom kur gyliai svyravo nuo 40 iki 45 m, teritorijoj, kuri žinoma keistu pavadinimu - “šiukšlyne”.
Ir pabaigai: spėkit kas šiandien vakarienei
p.s. oi, vos nepamiršau, jau tų kepenėlių skanumas
Keletas foto:
itariat kas tuose maisuose

:
si i mano kibiriuka netilpo

:
o cia ji jau namie
Ačiū skaičiusiems.
Tikiuosi mano foto labai nekritikuosit, visgi meno neieškojau
2010 11 08
Klp