Žveju mūšis. Kaip tai buvo. Dugninė. Plūdinė. Finalai.
Taigi. Po pirmojo finalinio etapo turiu pakankamai daug šansų laimėti visą mūšį. Tolesnių etapų tikslai ir skaičiavimai paprasti. Reikia dugninės ir plūdinės etapuose būti antram (vertinant tai, kad M.Baranauskas bus pirmas), o jūroje nuo kranto aplenkti M.Baranauską, nežiūrint į tai, kokiose vietose liksime abu). Kaip visada, ruošiuosi. Dugninė ir plūdinė bus tą patį savaitgalį, t.y. šeštadienis – dugninė, sekmadienis – plūdinė. Vietos jau irgi žinomos, dugnine gaudysime Pakalnėje, plūdine – Danėje (kažkur Klaipėdos centre). Dugninės gaudymui kaip ir nelabai yra ką ruoštis, kai tiek etapų praeita. Vis dėlto, atsižvelgdamas į sunkėjančias oro sąlygas ir metų laiką (lapkričio pabaiga), susirišu keliasdešimt papildomų pavadėlių su mažulyčiais 18-22 nr. kabliukais. Persižiūriu dėžę, persirenku šėrykles. Feederiai tie patys, bet papildomai pasiruošiu dar ir 270 cm pikeriuką su nedidele rituke ir 0,08 mm pintuku. Jei žuvis bus ypatingai atsargi, kibimai nesimatys, būtent tai turėtų pagelbėti. Didžiausią dėmesį skiriu jaukams. Vėlyvas ruduo, todėl jaukas turi būti nesotus, smulkus ir t.t. Žemė, molis, žemė, molis. Visas pagrindas žemėje, ale „Belgian style“, taip sakant. Vertinu tai, kad po gausaus lietaus upės yra patvinusios, vos ne kakavos spalvos, todėl eilinės treniruotės Nevėžyje metu susirandu ganėtinai šviesaus kurmiarausio, kuris, manau, geriausiai tiks būtent patvinusiai upei. Toliau tas kurmiarausis džiovinamas, vis pertrinamas per sietelį, kad ištrupėtų, pasiskirstytų drėgmė, atsisijotų nereikalingos dalelės. Į visą šitą pagrindą (apie 3 kg masė vien žemės) bus maišoma ir jauko. Vėlgi, kadangi vanduo bus drumstas (būtent tokį ir pamačiau jau atvažiavęs prie upės) jauko pagrindą sudarys Sensas Gardons Formula Salee, kurio bus dedama apie 300-400 gr, ir gal du šimtai gramų juodo Marcel Van Den Eynde Turbo Black. Sensas jaukui duos šiek tiek raudonumo, kas tinka drumstam vandeny, o juodasis jaukas neleis labai nušviesėti bendrai masei. Be to, abu šie jaukai skirti šaltam vandeniui. Taip pat dedu gal 100 gr. Žvejo tako maltų kanapių, tik dar kartą permaltų (vos ne iki miltų konsistencijos). Galiausiai viską papildys šiek tiek žvyro, pora šimtų gramų pinkų ir tiek pat uodo trūklio lervų. Vėlgi, darysiu du jaukus – jaukinimui ranka ir kimšimui į šėryklę. Jauką, t.y. maistinę jo dalį be žemių, sumaišau prieš parą iki varžybų. Tegul visos dalelės persiima bendrais kvapais. Dugninei lyg ir pasiruošta. Plūdinė. Čia viskas kartu ir lengviau ir sudėtingiau. Lengviau todėl, kad neturiu nė menkiausios vilties netyčia laimėti šią rungtį, o sudėtingiau todėl, kad vis tik norisi kuo geriau sugaudyti kol kas dar tik po truputį įsisavinama sudurtine meškere. Peržiūriu visas buvusias laidas, kuriose buvo gaudoma Danėje. Matau, kad pakankamai gilu, bus apie 4 metrai, o gal per tuos potvynius ir giliau. Srovės vasarą beveik nėra ar visai nėra, na o šiuo metu, esant aukštesniam vandens lygiui, šiokia tokia turėtų būti. Finansinės galimybės nėra plačios, diskinių plūdžių antro komplekto neprisipirksiu, o paprastų burbuliukų, kurie irgi naudojami nedidelėje srovėje, visai neturiu. Keliauju į Rovaną ir pasiimu gerą dešimtį Colmic nuo 1 iki 5 gr. burbuliukų (po du kiekvieno svorio). Gal prireiks. Kiekviena laisva darbo savaitės vakarų minutė skiriama sistemų surišimui, senų (diskinėms plūdėms) skirtų sistemų peržiūrėjimui, pataisymui, perrišimui. Kas blogiausia, kad turiu tikrai per mažai žinių kaip gaudyti. Teks žūklės vietoje viską daryti šiek tiek lėčiau nei M.Baranauskas ir žiūrėti, ką jis ant savo topų deda (vienas kitas plūdės gramas ten ar šen tokiam dundukui kaip aš didelės įtakos neturės). Ne pirmas kartas. Vis tiek visus teorinius plūdinės pagrindus būtent iš Mariaus gavau jo straipsnius po 10 kartų skaitydamas. Pasiruošiu ir abu turimus sudurtinės meškerės topus. Viskas. Išskyrus jaukus. Čia nauja epopėja. Srovės, nėra, gylio yra, dugnas turėtų būti tamsus. Jauką irgi darysiu tamsų. Taigi, paruošiu tamsų juodžemį, kaip pagrindą dar dedu tą patį juodą Marcel Van Den Eynde Turbo Black, vos vos to pačio Sensas Gardons Formula Salee, dar papildomai druskos (Sensas Gardons Formula Salee ir yra sūrus), maltos kanapės, tie patys gyvi priedai, ta pati išankstinio maišymo procedūra. Dabar tikrai viskas.
Judu link Rusnės. Vietoje turiu būti 8 val. ryto. Guliausi vėlai, kėliausi anksti, todėl šiek tiek mažai miego. Nieko nepadarysi, gyvenimas sukasi ganėtinai greičiau nei norėtųsi. Prieš pat Šilutę skambina Myndė: pusvalandį vėluosim, bet vietoje jau yra Deividas, pavažinėkit palei Pakalnę, gal kokią tinkamą vietą visiems susėsti rasit. O.K. Lekiam su Deividu link Pakalnės. Beje, toje upėje esu žvejojęs tik kartą, todėl neką ten ir rasti galiu. Tai vietos keturiems mažoka, tai jau koks žvejys reikiamoj vietoje sėdi, tai priėjimas nepatogus. Taip ir Myndė su kompanija atvažiuoja. Nusitrenkiam kažkur vos ne iki Kuršmarių, ten nieko nerandam, tada grįžtam atgal, važiuojam į kitą pusę, randam vietą šalia kažkokių trumpų betoninių krantinių. Tiks. Oras neblogas, tik kad smarkus vėjas, vis nuo galvos nupučiantis kepurę ir saulė tiesiai į akis. Traukiam burtus. Man pirmas, Mariui ketvirtas sektorius (o gal atvirkščiai). Tai yra gerai. Jis man negalės trukdyti (aš jam irgi). Mintyse vis rusena šiokia tokia viltis, kad dugninės rungtį netyčia galiu ir laimėti. Ruošiam žūklės vietą, įrankius. Kadangi susivėlinom, pradėsim gaudyti vos ne pusiaudienį. Startas. Viskas maksimaliai greitai, kiek tik moku tą maksimaliai greitai. Sunkus feederis. Dešimt galingų šėryklų apie 25 metrų atstumu, fiksuojant ant ritės atstumą, sumetamas jaukas. Šeši dideli jauko rutuliai ranka apie 11-12 metrų atstumu. Iš karto imu pikeriuką, fiksuoju valo atstumą. Jei žuvies bus čia, apie tolimąjį jaukinimo tašką net kalbėti neverta, nes bus prarandamos brangios sekundės. Metimas, kibimas, yra. Žuvys nedidelės, bet po truputį renku. Kiekvienas judesys turi būti mechaniškas. Metimo metu feederis laikomas vertikaliai, kadangi pintukas neamortizuoja, masalas guldomas beveik į tą pačią vietą. Feederis dedamas ant kojos, tuo pat metu kita ranka nuo jauko likučių valoma rankšluoščiu. Kol skęsta šėryklė, iš šalia esančios dėžutės imamas mažutis žiupsnelis uodo trūklio lervų, metamas į jauką (sekančiu metimu būtent tas žiupsnelis kartu su jauku bus stumiamas į šėryklę). Tuo metu dar spėjama žvilgtelėti ką veikia pagrindinis priešininkas. Kibimas. Yra. Kuojos tokios, kad baisu ir žiūrėti. 20, 30, 50 gr. Turbūt daugiau ir nesveria. Plakių beveik nepasitaiko, gal keli. Dirbu. Papildomai nejaukinu, be to pastebiu, kad šėryklei sumaišytas jaukas šiek tiek per greitai išplaunamas, todėl iš kito kibiro suberiu dalį jaukinimui ranka skirtojo. Pas mane kibimai dažnesni, dažniau ir žuvis į sietelį metama. Mintyse sukasi viena. Jei pintukas fiksavimo vietoje atlaikys tris valandas ir niekas nesusipainios, laimėsiu. Neatlaikė. Po pusantros valandos eilinio metimo metu pokštelėjimas ir fiksavimo vietoje trūksta valas. Klaida. Reikėjo perstumti fiksavimo vietą, bet jau vėlu save graužti. Imu kitą feederį, gaudau. Ne tas greitis, viskas per sunku. Vis užmesdamas akį į šio viršūnėlę ir kartkartėmis ištraukdamas žuvelioką susirišu naują sistemą ant pikeriuko. Vėl gaudau jau pikeriuku. Kažkas ne taip. Ar pavadėlio ilgio nepataikau, ar šėryklė ne tokia, ar dar kažkoks velnias, bet visai nepakertu. O ir žuvis totaliai susmulkėjo. Bandau ieškoti reikiamo pavadėlio, bet per visą 80 pavadėlių talpinantį penalą taip nieko ir nerandu. Klaida. Raišioti kažką naujo nėr laiko (o gal ir reikėjo). Bandau keisti šerykles, eksperimentuoju pavadėlio ilgiais, kabliukų dydžiais. Kibimų yra, bet nepakertu. Laikas senka. Žuvies nedaugėja. Per paskutinę valandą ir Marius pagauna šiek tiek mažiau nei pradžioje, bet matau, kad tris žuvis išiminėja graibšteliu. Nedidelės, bet tai jau „bonus“, kai gaudomas mailius. Tai jau svoris, kuriam sunku pasipriešinti. Finišas. Pralaimėjau. Dar nesverta, bet viską jau ir pats suprantu. Padariau klaidų, Marius jų nepadarė ar padarė mažiau. 1880 gr pas jį, 1400 gr pas mane. Kaip ir mačiau, viską lėmė tos kelios stambesnės per paskutinę valandą jo sugautos žuvys. O galėjau.... Deividas, gaudęs šalia manęs, pagavo apie 800 gr., Remigijus berods 300 gr., t.y. tik dvi žuvis. Jaučiuosi šlykštokai, analizuoju klaidas. Visų pirma, blogas jaukas. Peršėriau žuvį. Po pokalbio su Marium tokia išvada patvirtinama. Reikėjo, kad jaukas iš šėryklės nebūtų išplaunamas, nuo šėryklės tik sklistų trupiniai. Be to, į jauką nereikėjo dėti gyvų priedų, nes žuvis smulki, greitai sotinasi, o gyvi priedai tik nukreipia dėmesį nuo masalo. Kita klaida, paskutinę valandą, kai nepagavau, reikėjo bandyti gaudyti tolimajame taške, kur buvo jaukinta. To nepadariau. Tuo tarpu Deividas ir Remigijus visą žuvį pagavo būtent iš toli, o jų žuvys buvo tikrai stambesnės. Kitos klaidos jau gaudymo metu suprastos. Blogai. Jei būčiau laimėjęs šį etapą, būčiau pavejamas tik teoriškai. Dabar viską lems jūra. Galiu pasakyti, kad tai buvo labiausiai įtemptos viso sezono varžybos.
Važiuojam į Klaipėdą, su Remigijumi, keliamės į Smiltynę, ten man suorganizuotas viešbutis, kur ramiai galėsiu išsimiegoti, o Remigijaus namas visai šalia viešbučio. Kadangi Remigijus yra jūrų muziejaus ichtiologas, gyvenantis Smiltynėje, be to, mokantis pasakoti, todėl gaunu daug informacijos apie jūrinių ir Kuršių marių žuvų gaudymą. Įdomu klausytis, todėl kelionės laikas neprailgsta. Myndė dėl viešbučio kaip reikiant pasistengė, viskas už ačių. Šiek tiek pavakarojam, gaunam puikią vakarienę, einu miegoti. Ryte aštuntos valandos keltu su Remigijumi keliamės į Klaipėdą. Danė kaip ir tikėjaus rami, lėta. Vėjo beveik nėra, vanduo lygus. Kur ne kur suraibuliuoja nuo vandens paviršiuje pasirodančio mailiuko. Geras ženklas. Jei lapkričio pabaigoje darosi tokie dalykai - žuvis aktyvi. Suvažiuoja ir kiti. Gaudysim ant betoninės krantinės. Kadangi patogioji, t.y. be borto, betonkės dalis nesutalpina keturių žvejų, sprendžiam ką daryti. Vis dėlto, turi būti nors 8-10 metrų vienam žvejui (mums su sudurtinėmis meškerėmis gerai, pravedimą galima daryti netolimą, lėtą, o štai tiems kas gaudys su match ar bolonke, reikia ilgesnės „pravodkės“. Bet mums su Marium reikalinga patogioji betonkės dalis, nes kitaip platformų neišeis pasistatyti. Visi be ginčų nusprendžiam, kad mes su Marium burtus traukiam pirmi ir pasidalinam sektorius ten kur patogu, o kiti traukia jau po to ir kažkam iš jų teks betonkės dalis su bortu. Mariaus sektorius pirmas, mano antras. Gaudysim šalia. Tai kas. Kažkokių iliuzijų neturiu, nors pažiūrėsiu ir pasimokysiu kaip čempionai gaudo. Ruošiu žūklės vietą, įrankius, maišau jaukus. Ruošiu topus, vis viena akim žiūrėdamas ką Marius daro. Gaudysiu 4 gr. Mosella diskeliu. Pasirodo, mano pasirinkta taktika panaši, reiškia bent jau neapsijuoksiu. Vis tik sudurtinę rankose laikau turbūt 10 kartą. Matuoju gylį. Pas mane meškerė 11,5 m. Pradedu nuo tolimiausio taško, einu link betonkės. Pagilėjimas apie 9,5 m atstume, eina iki 8 m atstumo. Pagilėjimas apie 30 cm. Gaudysiu tame tolimiausiame pagilėjimo taške. Startas. Vėlgi palaukiu, pasižiūriu kiek jaukina Marius. Jis jaukina 13 m atstumu ir kažkur apie 7 metrus. Gerai. Pas mane kitas atstumas. Pirmas pravedimas. Kibimas. Žuvis. Gal 50 gr. kuojytė. Tokių ir tikėjausi. Pagaunu dar nedidelį plakiuką. Marius irgi pagauna. Šalia manęs gaudantis Deividas po kokių 10 minučių nuo starto ištraukia gal 200 gr. kuoją. Čia dabar kas. Taip galiu ir trečias likti. Reiks pasistengti. Pasirodo, be reikalo jaudinuosi. Deividas taip ir nesugeba prisitaikyti prie gaudymo sąlygų, todėl ta kuoja ir sudaro didžiąją dalį jo bendro svorio. Žuvis kimba, džiugina tai, kad pasitaiko ir visai padorių 150-200 gr. plakių, kuriems ištraukti jau ir graibštelis nepamaišo. Malonumas. (Beje, nuklystant į lankas, galiu pasakyti, kad žuvies traukimas būtent sudurtine meškere, kai stambesnė žuvis ištempia gumą, sukelia tikrai daug emocijų. Tikrai daugiau nei eilinės lydekos ar ešerio kibimas ir traukimas spiningu, kitų „baltų“ žuvų traukimas dugnine, o susilyginti gali nebent su šapalo, salačio, meknės smūgiu ir kūlvirsčiais traukiant šiuo plonu valu. Kalbu apie save, be abejo. Nesu pagavęs lašišinių, nesu gaudęs museline, todėl tų pojūčių negaliu sulyginti). Marius irgi pagauna. Pas jį žuvis gal šiek tiek smulkesnė, bet į sietelį metama gerokai dažniau. Be to, pas jį visi judesiai iki automatizmo atidirbti. Nėra jokių plūdės persimetimų, pavadėlio susipynimo tarp svarelių ir pan. Oi kiek daug dar man reikia dirbti, kad viską padaryti be jokių sustojimų, susipainiojimų ir kito laiko gaišinimo. Be to, jau tuoj po starto pastebiu, kad topo guma gerokai per kieta, didelė dalis žuvų vos įkertama atsikabina dėl mažos amortizacijos. Nuimu topą, iki galo išilginu gumą. Vis tiek per kieta. Dėl patirties trūkumo neįvertinau, kad esant šaltam orui guma kietėja, traukiasi. Taip prarandu gal penktadalį pakirstų žuvų. Bala nematė. Bent jau patirties įgijau. Pablevyzgojam su Orlausku ir Fara pas ką meškerė ilgesnė (vėliau didžioji tų blevyzgų dalis iškerpama, nes gerokai per riebi pasirodė) ir ramiai baigiam pasirodymą. Tai buvo pačios įdomiausios varžybos. Lieku antroje vietoje su 2360 gr. Marius prigaudo 3890 gr. Deividas lieka ketvirtas su 300 gr., Remigijus trečias su berods 880 gr. Vis dėlto sudurtinė meškerė nepalieka jokių šansų. Skaičiuojam taškus. Pas mane 10, pas Marių 9. Kaip ir tikėtasi. Myndė džiaugiasi. Jam tai gerai, viskas spręsis paskutinėje laidoje, įtampa išlieka, o televizijai daugiau nieko ir nereikia. Prasideda lietus. Po ilgo savaitgalio pagaliau pajudu namo.
Nematuok upės gylio abiem kojomis (W.Buffet)