[Raupsuotas]

skaiciau kazkuriame zhurnale apie ichtiologu gaudomas zhuvis el aparatais..., ir mane itikino tai, kadangi zhuvys neuzhmushamos, nesuzhalojamos, tik apsvaiginamos laikinai ir grazhinamos atgal.... na tiem kas dirba ta darba geriau zinoti... nemanau kad jie blogis

Siandien per valdybos posedi truputi snekejom ta tema.Nu tie impulsai kuriuos naudoja tyrejai labai silpni palyginus su brakuschu.Brakusu duodami impulsai zuvies irgi nezudo, bet svaigina ir daro jos ikrus nevaisingais Kiek zusta aplink mailiaus nutylima

[Ignelis]

Siandien per valdybos posedi truputi snekejom ta tema.Nu tie impulsai kuriuos naudoja tyrejai labai silpni palyginus su brakuschu.Brakusu duodami impulsai zuvies irgi nezudo, bet svaigina ir daro jos ikrus nevaisingais Kiek zusta aplink mailiaus nutylima

paskaityk auksciau ikelta agio straipsni... ten minima kad el zukles aparatu sugautos lasisaites keliauja atgal i vandeni, o is ju tik paimami ikrai kurie dirbtinai apvaisinami... tj tjp iseina kad ikrai netampa nevaisingi jei ichtiologai taip elgiasi...

[Raupsuotas]

Igneli, as rasiau apie zuvu nevaisinguma po brakusu sukeltos itin dideles itampos.Jie gi duoda toki impulsa kad zmogu uzmustu (kas yra nutike nekarta patiems brakonieriams).O moksliniai tyrimai tai visai kas kita

[Donis]

Nezinau ar tinkamoje temoje uzklausiau,bet manau tiks ,gal kas zinote kur galima isigyti rusu kalba leidziama zurnala Nachlyst,buciau dekingas uz informacija

[Vitolis]

Nezinau ar tinkamoje temoje uzklausiau,bet manau tiks ,gal kas zinote kur galima isigyti rusu kalba leidziama zurnala Nachlyst,buciau dekingas uz informacija

Keleta rusishku zvejybiniu zurnalu spausdina musu "Lietuvos ryto" spaustuve. Reiketu pasiteiraut ten. Jei spausdina, manau uzsisakyt nebut problemu.

[Donis]

LR spaustuve,tik "Ribolov elite" ar kazkaip panasiai,spauzdina

[Vitolis]

LR spaustuve,tik "Ribolov elite" ar kazkaip panasiai,spauzdina

Ir shita ir "Rybacte s nami" o gal ir tavo pageidaujama mazu?

[gelmės]

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/43/72380/

[makaulė]

kur cia ta uztvanka

[SauliusM]

kur cia ta uztvanka

taigi paciuose Gargzduose. berods "pyla" ana vadina. nu bet tokia apgriuvus jau ana ir visa po vandeniu, nelabai ten uztvanka ir pavadinsi. nors kazkaip kitaip irgi nepavadinsi. ziamiau anos ziobriai neblogai pavasari kimba ir kolchozai ten stovi

[makaulė]

juo,bet zvejoti ten draudziama,o nakty ten dazniausiai televizoriais zvejoja tuos ziobrius.....

[SauliusM]

juo,bet zvejoti ten draudziama,o nakty ten dazniausiai televizoriais zvejoja tuos ziobrius.....

keseliais dar stintas semia buna ir girdejau kad neges irgi buna kad semia. bet savo akim tai tik ziobriu gaudymo procesa esu mates. a kad ten gaudyt draudziama tai pirmu syk girdziu (znacit ir as kelis ziobrius ten per nezinojima subrakonieriavau vienu syk ). tai man klausimas tadu kur GA ziuri jei draudziama, nes tadu atvaziavai ir israsei untsyk kelesdesimciai snukiu baudos tasku vienoj vietoj...

[makaulė]

draudziama dabar iki gruodzio 31 dienos,o bahuriukas turejo kiek supratau zuvies pagaves,beje nakty tikrai ne plude gaude,o vietos ten nevegelines.....gaila pacano,nepatiko jis Neptunui.....

[Ignelis]

zurnale perskaiciau, jog ateinanciais metais, be siuo metu turimu 3 pastoviu ir vienos sezonines laidos apie zhukle, planuoja atsirasti dar bent dvi.... :D nu smagumelis.. ;) gal kas pletkais pasidalinsit ?

[Mike]

„Žvejų mūšis“. Kaip tai buvo.

Žvejų mūšis pasibaigė jau prieš porą savaičių, kartu pasibaigė ir atviro vandens sezonas. Ruošdamasis ledui, tvarkydamas balalaikas, rišdamas avižėles, sumąsčiau prisiminti kaip visas tas sezonas vyko ir ar pavyko. Nekalbėsiu apie pačią laidos kokybę, idėją, išpildymą, rėmėjus, prizus, juokelius, rimtus dalykus ar dar kažką, kas nesusiję su žūkle. Esu žvejys, todėl man visų pirma sudalyvavimas tame reikale buvo žvejyba, savo žinių ir jėgų patikrinimas, savotiškos varžybinės patirties įgijimas. Kadangi paskutines mūšio laidas dar rodo, o aš visą sezoną praėjusį aprašinėdamas labai neskubėsiu, tai, manau, nenusižengsiu etikai ir atsakymą apie finalo laimėtojus sužinosite ne iš manęs, o laidoje.

Taigi, papuoliau į tą Žvejų mūšį visai netikėtai. Kaip tik buvo prasidėjusios atostogos, poilsiavau sau Dzūkijoje prie Baltosios Ančios, jau kelintą dieną neišlįsdamas iš miško, žvejodamas, grybaudamas ir nieko neveikdamas. Ir štai vėlų šeštadienio vakarą, man begulint palapinėje, skambina Giedrius Loda, buvęs VGK pirmininkas, iš siūlo sudalyvauti „Myndės laidoj“. Čia šiek tiek nukrypsiu į šoną ir pasakysiu, kad laidos vedantįjį Mindaugą Skirmontą pažįstame keli metai, tekę kartu gaudyti ir varžybėlėse, ir ant Kuršmarių ledo sėdėti, ir per bokalų dugnus žvalgytis. Taigi, skambina Giedrius ir pasakoja, kad gavęs pasiūlymą važiuoti į Smiltynę ir „ant akmenų“ pasivaržyti tarpusavyje, o kartu ir laidoje nusifilmuoti. Nelabai aš norėjau į tą televizorių lįsti, bet sutikau. Nugalėjo noras pažvejoti naujoje vietoje, o ir kompanija gera. Sekmadienį pavakary grįžtu iš Dzūkijos, o kadangi bet kokio lygio varžyboms mėgstu pasiruošti, peržiūriu savo arsenalą. Gaudysim feederiais. Anoks aš „feederastas“, beveik visą žūklės laiką praleidžiu su spiningu rankoje. Taigi, traukiu nuo pavasario nenaudotus feederius, peržiūriu valus ritėse, šėryklas, pavadėlius, kabliukus. Dar ir prie kompiuterio prisėdu, pasižvalgau informacijos apie tikėtinas gaudymo sąlygas, tikėtiną laimikį. Žinios tokios, kad esant Kuršmarių srovei yra tikimybė susikauti su karšiu, kas gali lemti varžybėlių baigtį. Visa kita tikėtina žuvis vidurvasary – kuojos, plakiai, ešeriai. Kita egzotika, jei ir pasitaikys, ir liks egzotika – žiobriai, starkiai, plekšnės ir panašūs individai mažai tikėtini, todėl į jų pagavimo tikslingumą dėmesio nekreipiu. Susirišu gerą dešimtį 0,12 mm ir 0,14 mm storio pavadėlių, su 11 ir 9 nr. kabliukais (čia tam, jei tie mistiniai karšiai labai aršūs ir dideli būtų), o likę nuo pavasario surišti kokia 80 plonesnių valų ir mažesnių kabliukų pavadėlių mane visai tenkina. Tvarka. Ant vieno feederio suvyniotas 0,16 mm, ant kito 0,18 mm pagrindinis valas. Trečiasis feederis paruoštas didelei žuviai arba labai tolimiems metimams su 0,24 mm valu. Jis bus traukiamas tik ekstra atveju. Ryte važiuodamas iki Giedriaus užvažiuoju į parduotuvę, pasiimu dėžutę pinkų, dėžutę sliekų ir paskutinę porciją jau gerokai apdžiūvusių, bet dar iš bėdos vartotinų uodo trūklio lervų. Lekiam į Klaipėdą, keliamės į Smiltynę, susitinkam su Mynde ir operatorium. Pasirenkam vietą, montuojam platformas, maišom jaukus. Oras neblogas pasisėdėjimui bet ne žūklei, pučia smarkokas vėjas, spigina saulė, apie +20. Kadangi didelio varžybinio intereso kol kas nėra, ypatingo dėmesio jaukų kokybei neskiriu, tuo labiau, kad visa tai ir pakankamai kainuoja. Pasitenkinu Myndės iš Romados atvežtu Stil feeder jauku, gaunu dar kažkokį „atraktorių“ (kuris dar ir dabar sandėliuke neprasuktas guli), dedu šiek tiek molio, klijų (vis dėlto vizualiai matoma srovė), kad jaukas būtų patrauklesnis, pilu skystos melasos. Viskas. Jaukas pakankamai lipnus, bet iš šėryklės išplaunamas per 5-7 minutes, t.y. iki kito permetimo esant nekibai. Susitariam gaudyti tris valandas. Jaukinu ranka, apie 20 metrų nuo kranto, ten apie 3-4 metrai gylio. Sumetu gal 10 gero apelsino dydžio rutulių, ten pat guldau ir masalą. Sėdim, dairomės. Nė vienam nekimba. Po dešimties minučių žuvis vis dėlto sureaguoja į jauką, pradeda drebinti feederio viršūnėlę. Žuvis smulki ir labai smulki. Pabalusios 30-50 gr. kuojytės, kelios aukšlės. Kad nebūtų tuščių pakirtimų, ploninu pavadėlius, mažinu kabliukus. Geriausiai kimba ant uodo trūklio lervų (Giedrius jų neturi). Jau prieš žūklės pradžią matėme, kad srovė iš jūros pusės, todėl, anot visų šaltinių, karšių nebus. Į juos ir nesitaikom. Per tris valandas surenku berods 960 gr. smulkmės, nuo Giedriaus (660 gr.) padeda atsiplėšti dvi ar trys 100 gramų kuojytės. Ne tokios žuvies tikėjomės čia važiuodami, bet nors pamatėm ką galima pagauti šioje naujoje mums vietoje. Per tas pačias tris valandas kiek toliau gaudęs Giedriaus sūnus su dar vienu klubiečiu, naudoję daug didesnius masalus (kukurūzus, sliekus), sugeba pagauti karšioką, kelias stambesnes kuojas. Jų abiejų svoris viršija mūsų, besivaržiusių laimikio svorį. Bala nematė, sudalyvavom, pažvejojom. Galiu įvardinti ir klaidas – paruoštas jaukas skirtas ne tokiai smulkiai žuviai, kuri nuo tokio jaukinimo persisotino ir paskutinę valandą kibaliojo visai nenoriai.
Tik po medalio užkabinimo pradedu mąstyti apie tai į ką įsivėliau. Juk reikės ir toliau dalyvauti visame tame mūšyje, važinėti į pajūrį, žemupį, derinti su darbu, pirkti jaukus ir pan. Pasišneku su Mynde ir prisiprašau, kad sekantį etapą suorganizuotų kol man dar nesibaigė atostogos. Grįžtant namo nuo atidaryto lango perpučia skersvėjis, kitą dieną su Kamštuku išvažiuojam parai žvejoti į Dubysos karjerą, pervargstu, pasigaunu sinusitą ir atostogos prasitęsia dviem savaitėms...
Bus daugiau.

[Edosius]

Labai, labai sudominai

[Kairys]

Na aš maniau, kad Mike spiningistas iki kraujo, bet, pasirodo, ir fyderastas neblogas. Paskaityt buvo įdomu, dėkui, įdomu juk, kaip ta visa televizinė virtuvė verda ir kiek įdomių epizodų lieka už kadro. Beje, o ta laida jau tikriausiai buvo parodyta, ne visada žiūriu sekmadieniais. Smagu, kad mūsiškis nugalėjo.

[Raupsuotas]

Jo dziaugiuosi uz kavenska vaiki-saunuolis, Mike, spaudziu desine.Gaila tik, kad zemaituko nepadejai, bet anas gi sportininkas tad gal tai ir desninga.Taciau vis tiek dziaugiuosi uz tave

[Mike]

Žvejų mūšis. Kaip tai buvo. II etapas.
Vieno sekmadienio pusiaudienį prie Kauno marių po velkiavimo bepakuodamas valtį sulaukiu Myndės skambučio. „Rytoj, Skirvytėje, II krantinė, 14.00 val. Priešininkas – Andrius, matei jį laidoj. Sugalvok ir pranešk kokių Romados asortimente esančių jaukų nori.“ Labai ačių. Turėsiu laiko pasiruošti net pusdienį, o rytoj iš pat ryto teks minti iki žemupio apsižvalgyti. Niekaip jis nesugeba iš anksto pranešti. Na..., bet niekur nedingsi. Grįžęs namo vietoj to kad saldžiai nusnūsčiau, puolu prie nuo ano etapo pamirštų feederių. Nieko čia daug neprigalvosi, valai tie patys, šėryklės tos pačios, pavadėlių yra. Rytoj paskutinė vasaros diena, vanduo dar šiltas, orai geri, žuvies Skirvytėje turėtų būti daug, todėl jauko reikės irgi daug. Peržiūriu savo atsargas. Darysiu du jaukus. Vienas bus skirtas kimšti į šėryklę, kitas pradiniam ir papildomam jaukinimui (jei žuvies iš tikrųjų daug). Informuoju Myndę, kad norėsiu gauti du-tris kilogramus Stil Turbo lock karšinio. Šitas bus pradiniam jaukinimui, į jį dėsiu žvyro, kad būtų sunkesnis, molio, juodžemio, klijų. Balastas neviršys 30-35 proc. visos masės. Tą, kurį kimšiu į šėryklę parenku šiek tiek kitokį. Jį sudarys pusė pakelio Marcel Van Den Eynde Secret, tiek pat Sensas Club serijos karšinio, skysta melasa, molis. Trims valandoms turėtų pakakti net ir gausiai jaukinant bei dažnai permetinėjant. Masalų arsenalas irgi aiškus – musės lervos, pinkos, sliekai, kukurūzai, jei gausiu, dar ir uodo trūklio lervos. Bet čia jau pirmadienio rytą teks po parduotuves pasivažinėti, nes su uodo trūklio lervomis vasarą prastokai būna. Pasiskambinu Saciokui, užverbuoju važiuoti kartu, tas be didelių kaprizų pasirašo. Pirmadienio rytą važiuoju per parduotuves, ieškau uodo trūklio lervų. Nėra. Galiausiai jau vos ne į viską nusispjovus, užsukam į dar vieną, pasilabinam su pardavėju, eilinis klausimas „Gal, netyčia....?“ Yra. Tik kad tokios pavargusios, jog niekas jų jau nebeperka. Pardavėjas išlanksto laikraštį, apžiūri. Bala nematė, sako, pasiimk tu jas visas už dyka. O.K. Ant kablio gal ir nelabai, bet į jauką puikiausiai tiks. O ten kokie trys šimtai gramų. Kelias neprailgsta, apie pirmą valandą mes jau prie II krantinės. Stojam prie gaudančių žvejų, kišam nosis į kibirus, domimės laimikiu. Susirenkam informaciją: gaudo nuo ryto, pas vieną kibire gal penkios kuojos, pas kitą gal aštuoni plakiai, pas trečią irgi panašiai. Susimetę po dvi tris dugnines, be šėryklų. Kibire guzais suėjęs perlinių kruopų pagrindu padarytas plastelino tąsumo jaukas. Trumpai šnekteltam apie jaukų kainas, pasiūlau į tą jauką įberti puskibirį nieko nekainuojančio kurmiarausio žemės ir permaišyti, bet tai jų neįtikina. Numoja ranka ir tiek – ką čia tie snargliai gali žinoti. Apsisukam, einam link auto. Ant sportinių kostiumų nugarų tiesiog švytim „Vienam gale kablys“ simbolika. Tas nelieka nepastebėta. Pasiimu kibiriuką ir per pylimą keliaujam ieškoti kurmiarausio. Po kelių minučių grįžtam jau su puspilniu kibiriuku. Iš bagažinės išsitraukiu dar kokius penkis kibirus ir pradedam maišyti jauką. Sačiokas sau, aš sau. Kol kas darausi tik savo atsivežtąjį, kurį kimšiu į šėryklę. Belaukiant kitų laidos dalyvių jis puikiausiai išbrinks. Vienas iš žvejų pakyla nuo kėdutės ir ateina pažiūrėti kas čia bus. Jau susidomėjęs stebi visą maišymo procedūrą, atsargiai klausia, kodėl reikia pertrinti per sietelį, kam žemė ir molis maišomi atskirai nuo jauko ir tik po to viskas dedama į vieną kibirą. Nueina giliai susimąstęs, bet vis dar neįtikintas. Laiko yra, Myndė su kompanija nesirodo, todėl atsidarom buteliuką alaus, išsitraukiam pietus ir sau ramiai pavalgom. Žvejai per tą laiką neištraukia nė vienos žuvies. Saciokas nueina prie betonkės krašto, įsmeigia du kuoliukus, deda ant jų susirištą feederį, kemša į šėryklę jauką, ant kablio porą musės lervų, meta gal 15 metrų. Vos šėryklė pasiekia dugną, agresyvus kibimas ir plakis keliauja į krantą. Žvejai žiūri kas čia bus. Veiksmas pakartojamas analogiška tvarka, rezultatas tas pats – vos šėryklė ant dugno – kibimas, plakis. Susižvalgom. Viską lems gaudymo greitis. Žuvies pilna, tik spėk traukti. Kaip tik ir Myndė su kompanija atvažiuoja. Pasilabinam, kraunam daiktus atgal į auto, pervažiuojam šiek tiek toliau, kad niekas į kadrą nelįstų. Montuoju platformą, ruošiu tuos pačius tris feederius, maišau Myndės atvežtą jauką. Prieš pat startą į jauką dar ir uodo trūklio lervas sudedu. Pradedam. Priešininko nepažįstu, esu tik kartą peržiūrėjęs laidą, kur jis karpyne gaudė. Pas jį įranga paprastesnė, pasiruošia vieną feederį, bet nematau nei jo sistemos, nei valo storio, nei šėryklės svorio, nei kabliukų dydžio. Nežinau ko laukti, todėl viską darau kaip galima greičiau. Pradinis jaukinimas gausus – gal penkiolika didelių jauko rutulių metamų iš rankos, stengiantis pataikyti į vieną tašką apie 12-13 metrų atstumu nuo betonkės krašto. Masalui kabinu dvi musės lervas. Žuvis kimba vos šėryklai pasiekus dugną. Kibimai aiškūs, agresyvūs, netrukdo net stiprokas vėjas. Kaip ir visada varžybose, stebiu priešininką. Jis kažkodėl jauką sumeta apie 20 metrų atstumu, o šėryklė lekia apie 30 metrų atstumu nuo betono. Dar iš laidynės pašaudo žirnių. Čia jau aiškiai matu Makaulės įtaką, nes tas prieš savaitę nuo tos pačios krantinės rodė laidą, kaip su feederiu ant žirnio gaudė kuojas ir šapalus. Priešininkui nekimba, man kimba. Tik kad pakertu kas trečią – ketvirtą kibimą. Sumažinu kabliuką nuo 12 iki 14 numerio. Smulkmena, bet reikalai iš karto pasitaiso. Dabar jau nepakertu tik kas ketvirtą - penktą kibimą. Praėjus valandai turiu gal porą kilogramų kuojų ir plakių (80 proc. plakiai). Žuvis žiauriai aktyvi. Bekirsdamas nupjaunu visą sistemėlę. Imu kitą feederį, gaudau juo, po vieno iš eilinių kibimu kertu, traukiu gan sunkiai, bet matau nedidelį plakiuką. Iš paskos velkasi mano nupjauta sistemėlė. Abiejų sistemų kabliukai pas plakį burnoje. Reiškia jis, jau būdamas su kabliu burnoje, nepasibaidė, nelindo kur nors slėptis (kur jis ten pasislėps, kai šėryklę iš paskos reikia vilkti), bet ir toliau aktyviai maitinosi.
Priešininkas per valandą pagauna vieną plakį. Jis ir toliau aktyviai bando gaudyti toliau, dideliais masalais. Iš vienos pusės tai yra gerai, nes jam žuvis nekimba. Iš kitos pusės – gaudydamas ten toli dideliu masalu jis gali pagauti porą trejetą didesnių karšių ir būti nebepavejamas su mano sugaunamais šimtgraminiais plakiukais. Po dviejų valandų jaučiuosi ramiau. Priešininkas turi du plakius,o pas mane jau bus kokie keturi kilogramai. Už nugaros Saciokas ragina mane atsistoti pasivaikščioti, eiti išgerti alaus, užsiimti dar kokia kita veikla. Gaudau. Saciokas neištveria, nueina pas mano priešininką, nukerpa jo sistemą, perriša į daug lengvesnę, su mažu kabliuku. Pradeda pagauti ir Andrius, taip per likusį pusvalandį surinkdamas puskilį plakių. Finišas. Sveriam žuvį. 660 gr. prieš 6,5 kg. Nesitikėjau feederiu per tris valandas pagauti tiek svorio, juolab ir žuvis smulkoka buvo. Atsisveikinam su Mynde, šnekteltam su Andrium, kuris lieka pagaudyti savo malonumui, ir judame namo. Pradedu galvoti apie tolimesnes mūšio perspektyvas – juk liko tik feederio finalas, o toliau sistema lyg ir aiški, lyg ir neaiški. Vienoje iš pirmų laidų Myndė yra sakęs, kad pogrupių finalistai pusfinaliuose, berods plūdininkas ir spiningautojas gaudys jūroje nuo kranto, o jūros nuo kranto finalininkas ir feederastas gaudys spiningu. Spiningo nebijau. Galiu ir laimėti. Na o finale lyg ir turėtų būti traukiami burtai, kokiu būdu bus gaudoma. Jei pasiekus finalą burtai kristų tokie, kad nereikėtų su M.Baranausku gaudyti plūdine arba su V.Valukoniu spiningu, kažkokių šansų turiu. Bet taip mąsčiau važiuodamas po antro etapo, net nenutuokdamas į kokią košę įsivelsiu.
Galiu pasakyti, kad jei pirmas etapas buvo smagus dėl pačio dalyvavimo, nes apie nieką negalvojau, nieko nesitikėjau, tai antras etapas praėjo per lengvai, kas šiek tiek išblaško dėmesį, ir dėl to galima skaudžiai nusvilti.

[Edosius]

Lauksim trečio etapo, viskas

[Vitolis]

Malacius Mike.

[Ignelis]

idomiau negu pacia laida beziurint....

[Mike]

Žvejų mūšis. Kaip tai buvo. Feederastų finalas.

Feederastų finalas išpuolė paskutinis iš visų pogrupių finalų. Laimėjimo atveju jau žinojau savo būsimus priešininkus. Beje, apie pačio ale superfinalo sistemą sužinojau tik prieš patį feederastų finalą. Taigi, lapkričio pradžia, skambina Myndė, papasakoja, kad neranda man priešininko, nes kažkas į teliką nenori lįsti, kažkas negali darbo dieną važiuoti, kažkam dar kažkokios problemos, o laidą daryti reikia. Siūlo priešininką susirasti pačiam. Kaip tik antradienį nueinu į eilinį klubo susirinkimą ir papasakoju situaciją. Kas nori? Kadangi pas mus yra pakankamai galinčių darbus susitvarkyti taip, kad jie nemaišytų žvejoti, kartu važiuoti pažvejoti pasirašo Darius. O.K. Ankstų penktadienio rytą pajudam link Minijos ties Sakučiais. Nieko per daug nesiruošiau, nieko per daug negalvojau. Kaip tik dieną prieš tai Minijoje, tik Minges kaime gaudė Saciokas su Kamščiais. Anot jų, kur meti, ten kimba, smulkmės pilna. Nieko daugiau ir nereikia. Tik žinojau, kad Minijoje aukščiau tos smulkmės mažiau turėtų būti. Užsakau pas Myndę kuojinio Browning jauko ir sau, ir Dariui. Pervažiavę per Minijos tiltą ties Sakučiais einam link vandens apsižvalgyti. Vanduo aukštas, ganėtinai skaidrus, aplink pilna kurmiarausių, kuriais mes ir užpildom kibirėlį. Atvažiuoja Myndė, judam ieškodami tokios vietos, kad patogiai padoriu atstumu įsitaisyti dviese, o ir operatorius galėtų normaliai mus į kadrą pritraukti. Maišom jaukus. Myndė kuojinio jauko negavo, tai atvežė tos pačios firmos „feeder“ serijos. Ką gi darysi. Savo Sensas`us taupau finalams, jei į tokius pateksiu, tai maišau ką turiu. Jaukas ne visai toks, kokio norėčiau – per daug rupus, per daug šviesus. Sumaišau santykiu 30 su 70 juodžemio, kuris, pasirodė ganėtinai molingas, naudai, sudrėkinu su vandenyje skiestu Sensas Aromixu uodo trūklio lervų kvapo, įdedu šiek tiek musės lervų. Dariaus jaukas panašus, gal kiek mažiau žemės, ir ne uodo trūklio lervų, o Gardons Aromixas. Bandau susirasti kokį pagilėjimą. Srovė nemenka, metamą į vidury upės šėryklę ridena, o ir sekliau tenai. Apie 15 metrų atstumu šėryklę užmetus, ji skęsta pora sekundžių ilgiau. Įvertinus tai, kad vidury upės dugną pasiekti maišo ir srovė, taip sulėtindama šėryklės skendimą, darau išvadą, kad čia arčiau kranto gerokai giliau. Ten ir bandysiu jaukinti. Startas, gaudom tris valandas. Darius, Myndės išvadintas dizaineriu, meta į upės vidury, papildomai nejaukina. Aš sumetu 6 jauko rutulius į savo pasirinktą vietą, ten pat ir šėryklę. Sėdžiu, laukiu. Jokio judesio. Slenka minutės, permetinėju, bet jokio rezultato. Mano jaukintoje vietoje masalu niekas nesidomi. Visa laimė, kad ir Darius nepagauna. Beje, Darius dažniausiai ir gaudo baltą žuvį feederiu arba plūdine, todėl supratimą ką daryti tikrai turi. Tik kad jis daugiau stovinčio vandens mėgėjas. Kadangi niekas nekimba, bandau žuvies ieškoti. Srovėje vienas po kito keli kibimai, bet labai atsargūs. Vieno iš kibimų metu ištraukiu sprindinį šapaliuką. Pirma žuvis. Toliau gaudau upės vidury vis patikrindamas savo jaukintą vietą. Pagauna ir Darius. Neramu. Pagaunu kuoją, plakį, bet jau praėję daugiau nei pusė žūklės laiko. Dariui agresyvus kibimas ir į krantą keliauja gal trijų šimtų gramų karšiukas. Varžybose tai vadinama „bonusas“. Turiu kažkaip vytis, kaitalioju pavadėlio ilgį, kabliuko dydį, masalus. Negaliu sakyti, kad kibimų nėra, beje, žuvies jau atsirado ir mano jaukintoje vietoje, tačiau niekaip ta žuvis į krantą neparkeliauja. Nusiploninu jau iki 0,08 mm pavadėlio ir 18 Nr. kabliuko. Nieko. Barkš per viršūnėlę – jei tik kertu iš karto, žuvies nėra. Jei laukiu, barkštelėjimas nepasikartoja, o jei ir pasikartoja, žuvies nepakertu. Pastebiu, kad kibimų sulaukiu ant musės lervos ir kukurūzo arba perlinės kruopos sumuštinio. Vienos musės lervos, ar maišytos su uodo trūklio lerva, nenori. Vieno kukurūzo ar perlinės kruopos irgi nenori. Pjaustau kukurūziuką į tris dalis, kad tik ant mažutėlio kabliuko tilptų. Šiaip ne taip suvilioju kelias kuojas. Visą gaudymo laiką jaučiu, kad žuvies tikrai yra, bet taip ir nesuprantu ką negerai darau. Laikas baigiasi, dar ir Myndė su savo klausimais laidai lenda. Jaučiuosi bjauriai, nes nežinau kaip bus su svėrimu. Visa laimė, kad Darius pražiopso tikrai rimtą kibimą ir į krantą neparkeliauja dar vienas bonusas. Viskas. Finišas. Sveriam. 680 gr. prieš 720 gr. Vieno žuvelioko skirtumu laimiu. Gaunu eilinį medalį ir kelialapį į finalinį etapą.
Tai buvo pats bjauriausias etapas, nes taip ir nesupratau savo klaidų. Maloniai nuteikė tik oras, nes visą dieną buvo ramu, švietė saulė (nors ryte teko auto langus gramdyti).

[Edosius]

Jau galvojau ant 40gr prakišai, bet

[savas]

Na va . . tikrai maloniau skaityt, nei ziuret. nezinau kas kaltas: gal per visas laidas besikartojancios vedanciojo frazes, ar abejingumas visam, kas vyksta, bet asmens, dalyvavusio sou, reportazas - labiau nusviecia visus gaudymo ir prof., ir "dusios" niuansus. Viska i kruva sudejus - nu grazu iki apsi....mo.

[Kairys]

Mike, dėkui, labai maloniai perskaičiau. Informacija iš dalyvio lūpų daug aiškesnė ir galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie žvejybą, negu tv žiūrint.

[Edosius]

Kairy & Savas - man asmeniškai viską sudėjus, netik kad smagiau skaityt nei žiūrėt, bet aš kapitališkai patampu realiu Mike ir beskaidydamas kurmiarausius maišau, o apie žūklę ir azartą jau nebekalbu Na man tai tikrai, vienas iš ispūdingesnių pasakojimų šiame forume

[savas]

Akurat, skaitant Mike's aprasyma, visai kitom spalvom prasvinta tos matytos "gana pilkos" laidos. Labai didelis AČIŪ uz si tripticha Mike.

[Raupsuotas]

Man truputi keista, kad fotume nera iskirtinai atskiros temos skirtos straipsniams zvejybine tematika.Juk kiekvienam butu malonu laisvalaikiu atsiversti, paziureti foto ir kartu pasiskaityti viena ar kita aprasyma apie isvyka i gamta, zvejyba joje.Dabar gi viskas sukrauta, suvelta i kruva.Kad nori kapstykis.Tai tik mano nuomone ne daugiau......

[Vaidis]

Man truputi keista, kad fotume nera iskirtinai atskiros temos skirtos straipsniams zvejybine tematika.

na tu ir pavarai, o tai kokioj temoj tu dabar rašai? Straipsniai ir laidos apie žūklę, jeigu čia netinka tai yra dar ir tokia tema 2009m fotoreportažai, gali ir ten reikštis, su mielu noru visi paskaitys