Vakar vakare pasivaikščiojau prie Nemuno aukščiau Siponių. Vanduo aukštas, drumstas. Žuvis beveik nejudėjo, tik vienoj vietoj stambus salatis vis išeidavo, ale prie jo niekaip prieit nesugebėjau, bo muša kokie du trys metrai nuo kranto, ir kaip tik toje vietoje, kur yra galimybė prie vandens prieiti. Aukščiau ir žemiau atsistoti neišeina, nes šabakštynai, o bristi taipogi, nes prie skrdžio gyliai iš karto dideli. Atsistojus į mušimo vietą, pasislėpdavo. Turėjau tris kibimus, vieno nepakirtau, nes visai prie kojų kažkaip delikačiai stuktelėjo ir iš karto į šoną pradėjo važiuoti, gal kokia lydekaitė buvo griebusi. Rėvoje Salmo tiny griebė sprindinis šapaliukas ir už rėvos, visai prie žolių gan didelė Mosca sukrė, "long" tipo lapeliu su juodu kūšiuku suviliojo 0,98 kg, 42 cm šapalą. Tik kad durniukas iš karto į tas žoles ir įlindo, tai jokio kovos džiaugsmo neapturėjau. Už tai buvo primokytas kitą kartą pasiduoti į srovę ir paleistas apgalvoti ko pridarė.