Taip anksčiau gaudydavo
Kai kurias vokiečių ichtiologų nuorodas apie lašišų paplitimo dėsningumus Baltijos priekrantėje ir Kuršių marių baseine teko stebėti ir man pačiam, būnant vyresniuoju Rusnės žuvų apsaugos inspekcijos viršininku ir Lietuvos mokslų akademijos instituto darbuotoju.
Iš įdomesnių įvykių lašišų žvejyboje prisimenu štai tokį: sovietmečiu išleistomis žvejybos reguliavimo taisyklėmis lašišų verslinė ir mėgėjiška žvejyba Baltijos neutraliuose ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse (12 mylių zonoje) nebuvo uždrausta. Tuo pasinaudodami žvejai ties Juodkrante buvo įsirengę keletą mechanizuotų valkšnų, kuriose gana ilgus tinklus traukdavo į krantą motorinėmis gervėmis.
Šioje vietoje mano užregistruoti lašišų laimikiai pavasarį įvairuodavo gana plačiu diapazonu – nuo kelių šimtų kilogramų iki kelių tonų. Buvau konstatavęs faktą, kad laimikiuose dominavo vidutinio dydžio individai. Dabar beliko apgailestauti, kad tų žvejų laimikių netyriau moksliškai. Būtent - nesidomėjau žuvų rūšine matmenine ir amžine struktūra ir kitokiais žuvų požymiais.
Klaidą gali ištaisyti spiningautojai
Manau, kad tokią mano neįžvalgumo klaidą ateityje būtų pajėgūs ištaisyti išprusę spiningautojai, gavę iš gamtosauginių žinybų įgaliojimus eksperimentinei mokslinei žvejybai Baltijos priekrantėje organizuoti. Be abejo, spiningautojai prieš tai privalėtų pastudijuoti nesudėtingą tiriamojo darbo metodiką. Jie savo užrašų knygutėse ypač kruopščiai privalėtų registruoti, kokios lašišos ir kaip vaikosi mėtomas į jūrą blizges, koks žuvų ilgis, svoris, kokia žuvų kūno pigmentacija, spalva ir kiti vizualiai stebimi požymiai. Atliekamame tyrime svarbiausia būtų nustatyti, kaip yra išsivysčiusios žuvų gonados – ar vasarą ir rudenį jos migruos iš jūros į gėluosius vandenis neršti. Žuvų amžiaus nustatymui verta įsidėti į užrašų knygutes keletą žvynų laboratoriniam specialisto patyrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad lašišos pagal išviršinius kūno požymius būna gana panašios, o be to, jų pigmentacija ir spalva gana daug priklauso nuo terpės, ekologinių sąlygų, neklaidingam rūšies nustatymui patartina pasinaudoti nekintančiu genetiniu rodikliu – dantų išsidėstymu ant gomurio plokštelės kojelės.
Dėmesys dirbtinei žuvivaisai
Daug ką reikėtų keisti dabartinėje žuvų apsaugoje, sportinės žūklės tvarkoje ir kitaip pažiūrėti į dirbtinę žuvivaisą – mišrūnų “gamybą”. Mano supratimu, dirbtinis skirtingų rūšių sukryžminimas gali būti viena iš svarbiausių karališkųjų lašišų (Salmo salar) išteklių stebimo išsekimo priežasčių Baltijos jūroje ir krašto upėse. Kita gana reikšminga karališkųjų lašišų populiacijos išretėjimo priežastimi laikau išplitusią legalią ir brakonierišką žvejybą! Visoje Baltijos priekrantėje dėl pasienio griežto režimo tvarkos anksčiau to nebuvo.
Be to, naujai išrinkto Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininko A.Kontauto siūlymą dėl lašišų gaudymo licencijavimo tvarkos būtų verta dar kartą padiskutuoti.
Dr. Kazys Gaigalas
paimta is dien. Klaipeda
Kai kurias vokiečių ichtiologų nuorodas apie lašišų paplitimo dėsningumus Baltijos priekrantėje ir Kuršių marių baseine teko stebėti ir man pačiam, būnant vyresniuoju Rusnės žuvų apsaugos inspekcijos viršininku ir Lietuvos mokslų akademijos instituto darbuotoju.
Iš įdomesnių įvykių lašišų žvejyboje prisimenu štai tokį: sovietmečiu išleistomis žvejybos reguliavimo taisyklėmis lašišų verslinė ir mėgėjiška žvejyba Baltijos neutraliuose ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse (12 mylių zonoje) nebuvo uždrausta. Tuo pasinaudodami žvejai ties Juodkrante buvo įsirengę keletą mechanizuotų valkšnų, kuriose gana ilgus tinklus traukdavo į krantą motorinėmis gervėmis.
Šioje vietoje mano užregistruoti lašišų laimikiai pavasarį įvairuodavo gana plačiu diapazonu – nuo kelių šimtų kilogramų iki kelių tonų. Buvau konstatavęs faktą, kad laimikiuose dominavo vidutinio dydžio individai. Dabar beliko apgailestauti, kad tų žvejų laimikių netyriau moksliškai. Būtent - nesidomėjau žuvų rūšine matmenine ir amžine struktūra ir kitokiais žuvų požymiais.
Klaidą gali ištaisyti spiningautojai
Manau, kad tokią mano neįžvalgumo klaidą ateityje būtų pajėgūs ištaisyti išprusę spiningautojai, gavę iš gamtosauginių žinybų įgaliojimus eksperimentinei mokslinei žvejybai Baltijos priekrantėje organizuoti. Be abejo, spiningautojai prieš tai privalėtų pastudijuoti nesudėtingą tiriamojo darbo metodiką. Jie savo užrašų knygutėse ypač kruopščiai privalėtų registruoti, kokios lašišos ir kaip vaikosi mėtomas į jūrą blizges, koks žuvų ilgis, svoris, kokia žuvų kūno pigmentacija, spalva ir kiti vizualiai stebimi požymiai. Atliekamame tyrime svarbiausia būtų nustatyti, kaip yra išsivysčiusios žuvų gonados – ar vasarą ir rudenį jos migruos iš jūros į gėluosius vandenis neršti. Žuvų amžiaus nustatymui verta įsidėti į užrašų knygutes keletą žvynų laboratoriniam specialisto patyrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad lašišos pagal išviršinius kūno požymius būna gana panašios, o be to, jų pigmentacija ir spalva gana daug priklauso nuo terpės, ekologinių sąlygų, neklaidingam rūšies nustatymui patartina pasinaudoti nekintančiu genetiniu rodikliu – dantų išsidėstymu ant gomurio plokštelės kojelės.
Dėmesys dirbtinei žuvivaisai
Daug ką reikėtų keisti dabartinėje žuvų apsaugoje, sportinės žūklės tvarkoje ir kitaip pažiūrėti į dirbtinę žuvivaisą – mišrūnų “gamybą”. Mano supratimu, dirbtinis skirtingų rūšių sukryžminimas gali būti viena iš svarbiausių karališkųjų lašišų (Salmo salar) išteklių stebimo išsekimo priežasčių Baltijos jūroje ir krašto upėse. Kita gana reikšminga karališkųjų lašišų populiacijos išretėjimo priežastimi laikau išplitusią legalią ir brakonierišką žvejybą! Visoje Baltijos priekrantėje dėl pasienio griežto režimo tvarkos anksčiau to nebuvo.
Be to, naujai išrinkto Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininko A.Kontauto siūlymą dėl lašišų gaudymo licencijavimo tvarkos būtų verta dar kartą padiskutuoti.
Dr. Kazys Gaigalas
paimta is dien. Klaipeda
Lašiša jau eina 
. Net balandžio 1-ają makaronų nepakabinsi... 
Kai prasedi naktele, prie pastoviai bekurenamo lauzelio, kai panoseje sala snarglys ir nuo traukiamo valo krenta ledukai, vat tada emocijos sugauti vegele.O besibuoriuojancios lasisos ar slakiai duobeje eiliniam atkarpos yveikimui negali mano manymu suteikti normaliu zvejybos emociju.
?bandau savo atminty atgaminti 
pries kiek metu tai buvo galima pamatyti, bet nepamenu 
, gal preis kokius 20-25. 
kurias sestadieni su tinklais ties sakuciais jo draugelis pagavo. as juos taip pat pazystu tuo labiau, kad jie propaguoja zvejyba ir privalo talkinti gamtosaugai,o elgiasi visai kitaip 
. be to, kaip man pasakojo, ta diena gamtosauga dare reida ir aptiko begale tinklu, tai apie koki slakiu buriavimasi gali buti kalba. 
todel bent jau as manau, kad siais laikais pagauti slaki su spiningu tai didele sekme 
, tik kaip nugaleti pagunda ta slaki isimesti i kuprine. taip, mums dar daug ko reikia ismokti ir tos pacios zvejybos kulturos kai metam siuksles sau po kojom, kai lupam einancia nerst zuvi maisais, o paskui galvojam ka su ja daryti. tu teisingai pastebejai del vegeliu, ypac sia ziema, 
. as tokiems norejau kviesti gamtosauga 
, bet zmona nuramino 
itikinusi mane, kad tai kova su vejo malunais 
. tai tiek pamastymo 
nuvyksiu ten kada tikrai 
Tad galima jau ruoštis spiningavimui, kai tik orai pasitaisys, kol dar tinklais neapstatė.
supratau, aciu Deividai, inesei truputi optimizmo, vaziuoju bandyt 
. Turiu klausima, kas yra lasisu bulkavimas, kuo jis pasireiskia ir jei tai garsas-koks, i ka, jis panasus?
Beje upelis labai mazas, o upetakiu nemazai plaukioja( kai kurie visai neblogi), todel sunku buvo patiketi kad tokiu ten yra 
