Nu ką chebryte

, pribrendo laikas truputi paskaityti šiltai sėdint prie kompuko. Nepasakosiu kad Šiauliuose sugedo mašinos hidraulika ir likusį laiką važiuodamas keikiaus

. Atmata priminė man patys pirmi žvyrkeliuko metrai pajudėjus nuo Šilutės, ten kelias tikrai fantastiškai duobėtas, kaži ar neiškristų dantų protezai jei su jais birbintum tuo keliu

. Vėl šlakbaumėlis:
1- jį apvažiuoji ir normaliai davažiuoji link bazavimosi vietos, o tai padarė 99% susirinkusiųjų

.
2- Variantas, aišku galima ir neapvažiuoti, o sukti kitu keliu, kuris beveik nepravažiuojamas ir privažiuoti tiesiai ties įsikūrusia stovyklaviete, o tai padarė likęs 1% arba ekipažas

.
Numetęs mašinėlę skubu į atidarymo šventę, nes matau, kad 10 min vėluoju, tačiau spėju dar nugirsti organizatorių skelbiamus pirmus žodžius. Susirinkę jau koks pusę dalyvių, o tuos dar pusę reik suskirstyti per pus, nes pusė naujokų. Vejas košia ne tik kišenes, bet ir prašvilpia pro vieną ausį ir iškošia pro kitą

. Ilgai nelaukdami ruošiamės kelti vėliavą ir skelbti meeto pradžia, bet vienintelis ekipažas pasirinkęs antrą varintą ties šlakbaumėliu priverčia visus gardžiai nusijuokti

, visas pasimetęs ir gerokai nuraudęs iš melyno bumerio išropoja Skridžas

– povelnių, jei ne Dovilė jūsų išvis būčiau neradęs vos lepteli anas. Taigis dviem minutėmis atsikėlusi vėliavos kėlimo ceremonija garbingai iškeliama Spiridono jau esant naujo rašto išradėjui

. Visi paplojam, pradedam susipažinti, bet kad kol su puse pasisveikinai jau pirmojo niką pamiršti. Neužilgo ir pirmasis pūgžlinis etapas. Kas žoles pjaunasi, kas spiningus į rankas, kas „žiūronus“ tvarko

.
Nulekiam su Kamštuku link Aukštumalos starkio gaudyt, ot nuduosim sakom. Plaukia pertrenkta lydeka palei krantą – Edošiau žvilgtelk kokia lydeka negyva plaukia rikteli anas, prieinu, nusileidžiu nuo kranto, sakau reik ištraukt ją iš to vandens, pasilenkiu – pliumt pliumt abu telefonai vandenyje...

tai va todėl ir nebepaskambinau Raudei, sorry...
Pirmas susipažinimo etapėlis taip ir baigėsi be starkio man, o per jį prigužėjo tiek dalyvių kad net ir įsivazduoti negalėjau. Vakarop savo stovyklavietėje galėjai klausytis muzikos, galėjai valgyti kiek tik nori, galėjai šnekėti su kuo nori nes atmosfera prilygo marso kanjonams, tiesa net ir alaus mačiau keletą butelaičių...
Antras etapas 4 ryto, tad daugelis dalyvių iki dvyliktos nakties nuėjo paknarkt, tarp jų ir aš. Trečią ryto jau zujo aplink sektorius ir valtis daugybė mažokai pamiegojusių ir patinusiom akim rybokų, vat butent tik tuo laiku Baskervilis nelojo, nes išvertęs kaušus saldžiai miegojo. Rytelis sakyčiau irgi toks išskirtinis, nes ketvirtą ryto bangos vos ne metrinės

. Susibintavę savo įrankius ir išgirdę etapo pradžią (raketos šūvis debesuosna) pajudėjom laimės ieškoti visi, kelios valtikės (Vitolis, Degrigo su uošviu, Deividas, Brizas už kelių čėsų irgi matėsi kad išplaukė, na ir aš su Kamštuku neskaitant kelių „žiūronų“ man vienoje valtyje) ir pilna pakrantė nusėdusių ŽT meetininkų. Šešios valandos besisiubuojančioje valtyje davė tokius rezultatus:
Sušlapę net ir trusai, puse kibiro vandens valtyje, du ešeriukai mano saskaitoje ir vienas starkėnas pagautas už subinės Kamštuko, ir tai buvo pati turtingiausia valtis kuri gaudė spec starkius, o kas nuo kranto tiems geriau. Gryžus krantan pasitiko po prakaitu dirbę teisėjai

– Laukiniskarpis su Spiridonu, svėrė jie ten ir pildė kažkokius protokolus. Po pirmo etapo aiškios dvi į priekį išsiveržusios komandos – Kiaršco dzemanai ir BANZAI. Iki paskutinio etapo vėl gi galėjai daryti ką tik nori – miegoti, valgyti, šnekėtis ar tai tinklinio žaisti.
Paskutinis etapas vėlgi ne starkinis, jame dominavo balta žuvis. Vėl svėrimai, plojimai ir gera nuotaika

. Varžybų pabaiga vainikuojama apdovanojimais, o jų tikrai netrūko, visų nevardinsiu tik pasakysiu kad nuskriaustų nei vieno neliko, taigis:
1 vieta – Senuks ir bliht antrus metus iš eilės
2 vieta – Airis ir Vaidis
3 vieta – Makaulė ir Gintasas
Didžiausia žuvis - Skridžas su 2,1kg karšiu
Linksmiausia komanda – na kas gi daugiau jei ne Senelis na ir prie jo aš dar lygtais..
Kitų nominacijų nežinau, nes ieškojau dėdės kuris fuksus turėjo virkdyt

.
Tai taip, atėjo laikas ir anuos pakrykštyt, paklupėjo anie, pasimeldė, poterius pakalbėjo, pipirus kramsnojo, dėdės “daiktą” turėjo bučiuot (na ne tą ne tą apie kurį iškart galvojat, nors dėdė buvo pasiruošęs ir aną jau traukt laukan..

) sukalbėjo priesaiką ir garbingai tapo visaverčiais Žvejo Tribūnos seniais

. Jūs nepatikėsit koks ištikrųjų buvo šiltas ir jaukus vakaras, nors realiai lijo ir buvo žvarbus vėjas, visi vėl juokemės, šypsojomės, dainavom, stintas kepėm, žuvį rūkėm ir ir ir.... Daug žinosit daugiau pamiršit..
Na o paskutinė diena kokia gali būti ? Visiems ji vienoda – nesinori namo nors nusišauk, bet štai visi grįžom sėkmingai ir dalinamės prisiminimais.
Tuo pačiu noriu paspausti visiems susirinkusiems dar kartą ranką, padėkoti prisidėjusiems prie meeto nariams ir pasakyti – MES GERIAUSI, AMEN.
Dėkite foto, varžybų suvestines, prisiminkime kaip buvo šaunu
