manau jau dabar galim yra megint, o geguzes vidury jau gal vejazuves buna pasirodziusios. atskiru leidimu nereikiatidass rašė:kokiu metu geriausia lasisas gaudyti ties nida - juodkrante? geguzes vidury apsimoka bandyti laime? i kokias vietas kreipti demesi? reikia atskiru leidimu?
Forumas apie mėgėjišką žvejybą
Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
o ne per anksti da lasisom praetais metais tai kovo vidury pradejo eitandrius rašė:manau jau dabar galim yra megint, o geguzes vidury jau gal vejazuves buna pasirodziusios. atskiru leidimu nereikiatidass rašė:kokiu metu geriausia lasisas gaudyti ties nida - juodkrante? geguzes vidury apsimoka bandyti laime? i kokias vietas kreipti demesi? reikia atskiru leidimu?
Klaipėdos turguje jau pasirodė lašišos, reiškias jau pakankamai daug prie kranto jų.
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Patikėk, atskiriu aš šviežią žuvį nuo šaldytos. Ir nesu matęs atvežtinių lašišų kurios būtų neišskrostos.vyciokas rašė:na gali buti kad pardavineja atlantine lasisa arba atveztine is latvijos auginta baseinuose
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
tai ir reikejo pradet nuo paskutiniu zodziu na nepatingesiu per iseigines nulekt sezona atidarytSkumbrotas rašė:Patikėk, atskiriu aš šviežią žuvį nuo šaldytos. Ir nesu matęs atvežtinių lašišų kurios būtų neišskrostos.vyciokas rašė:na gali buti kad pardavineja atlantine lasisa arba atveztine is latvijos auginta baseinuose
o is vis braidant geguzes vidury juroj ties nida ar juodkrante(kad ir iki pazastu ibridus, turiu medzioklini hirdokostiuma su kuriuo salta nebus 
) imanoma ka nors pagaut, ar neapsimoka zaist?
) imanoma ka nors pagaut, ar neapsimoka zaist?Viskas gamtoje turi pradzia ir pabaiga. Visa kita - islikimas, kuris turi savo taisykles.
per iseigines retai kada gera ora iseina nutaikytvyciokas rašė:tai ir reikejo pradet nuo paskutiniu zodziu na nepatingesiu per iseigines nulekt sezona atidarytSkumbrotas rašė:Patikėk, atskiriu aš šviežią žuvį nuo šaldytos. Ir nesu matęs atvežtinių lašišų kurios būtų neišskrostos.vyciokas rašė:na gali buti kad pardavineja atlantine lasisa arba atveztine is latvijos auginta baseinuose
sesatdieni turejom megint bet bangos per dideleskibo vakar ir rytoj... :)
LAŠIŠA
Ryškiai rožiniai lašišos gabaliukai viliotevilioja akį, ko pasėkoje
prasidėjęs seilėtekis sustabdomas tik žvilgsniu į kainą, kurios
tendencija yra tik viena - augti. Augti kaip tos
lašišos,besitaškančios narve Norvegijos jūrinėje fermoje.Norvegai
tokios žuvies beveik nevartoja - jie labiau mėgsta natūralią,
ekologišką ir užaugintą motušės gamtos, o ne tėtušio fermerio, kurio
galvelėje kirba mintis "o kaip čia uždirbus daugiau?". Ir ta mintelė
toli gražu nepaskutinėje vietoje, ir ne tokia jau ji pridvėsus, kad
nebūtų įgyvendinama realybėje. O realybė tokia: laukinių lašišų mėsa
raudona dėl ypatingo okeaniškojo meniu, kuriuo laisvėje mėgaujasi taip
visų trokštamos sidabrašonės. Fermų gyventojoms tenka mėgautis kasdien
tuo pačiu racionu, kurį sudaro mišinukas taip vadinamųkombinuotų
pašarų - liaudiškai "kombikormu" vadinamu. Kad naminukės lašišiukės
mėsytė išliktų rausva, fermeriai į pašarą žeria dirbtiną
dažiklį,skambiu pavadinimu KANTAKSANTINAS. Eurokomisijos duomenimis,
dažnas tokios lašišos vartojimas mityboje pasibaigia akies rainelės
suirimu ir visišku apakimu. Deja, "malonumai" tuo nesibaigia.Dėl
"lopšelio-darželio",kuriame žuvytės yra auginamos, mažo gyvenamo ploto
ir gausaus gyventojų skaičiaus, ligų skaičiaus augimas adekvatus
Fermerio kišenės pilnėjimui.
Tam, kad derlius neišstiptų, į pagalbą pasikviečiami civilizacijos
galingieji - antibiotikai, kurių galutinė nusėdimo vieta jūsų, taip> >
skaniai kertančių šį "delikatesą", organizmai. Ar jums jų reikia?
Spręskite patys. Priminsime tik tiek, kad be visų minėtų nemokamų
priedų, kartu su dirbtinai užauginta lašiša gaunate ir 10 kartų
didesnį kiekį polichloruoto difenilo ir dioksino, negu valgant
natūraliai užaugusią žuvį. "Dirbtinai užaugintos lašišos vartojimas
dažniau nei vieną karta per mėnesį padidina galimybę susirgti
onkologinėmis ligomis" - rašo autoritetingas mokslo žurnalas
"Science". Ne retas atvejis, kai dirbtinai užaugintoje lašišoje
randamas padidintas ir sunkiųjų metalų kiekis. Narve užauginta lašiša
neturi retų aminorūgščių ir baltymų, dėl kurių taip vertinama laukinė
jos sesė.
Tai štai tokios žuvelės ir tokios tokelės.
--
B.Karkliauskienė
Biologinės medicinos kabinetas
Ryškiai rožiniai lašišos gabaliukai viliotevilioja akį, ko pasėkoje
prasidėjęs seilėtekis sustabdomas tik žvilgsniu į kainą, kurios
tendencija yra tik viena - augti. Augti kaip tos
lašišos,besitaškančios narve Norvegijos jūrinėje fermoje.Norvegai
tokios žuvies beveik nevartoja - jie labiau mėgsta natūralią,
ekologišką ir užaugintą motušės gamtos, o ne tėtušio fermerio, kurio
galvelėje kirba mintis "o kaip čia uždirbus daugiau?". Ir ta mintelė
toli gražu nepaskutinėje vietoje, ir ne tokia jau ji pridvėsus, kad
nebūtų įgyvendinama realybėje. O realybė tokia: laukinių lašišų mėsa
raudona dėl ypatingo okeaniškojo meniu, kuriuo laisvėje mėgaujasi taip
visų trokštamos sidabrašonės. Fermų gyventojoms tenka mėgautis kasdien
tuo pačiu racionu, kurį sudaro mišinukas taip vadinamųkombinuotų
pašarų - liaudiškai "kombikormu" vadinamu. Kad naminukės lašišiukės
mėsytė išliktų rausva, fermeriai į pašarą žeria dirbtiną
dažiklį,skambiu pavadinimu KANTAKSANTINAS. Eurokomisijos duomenimis,
dažnas tokios lašišos vartojimas mityboje pasibaigia akies rainelės
suirimu ir visišku apakimu. Deja, "malonumai" tuo nesibaigia.Dėl
"lopšelio-darželio",kuriame žuvytės yra auginamos, mažo gyvenamo ploto
ir gausaus gyventojų skaičiaus, ligų skaičiaus augimas adekvatus
Fermerio kišenės pilnėjimui.
Tam, kad derlius neišstiptų, į pagalbą pasikviečiami civilizacijos
galingieji - antibiotikai, kurių galutinė nusėdimo vieta jūsų, taip> >
skaniai kertančių šį "delikatesą", organizmai. Ar jums jų reikia?
Spręskite patys. Priminsime tik tiek, kad be visų minėtų nemokamų
priedų, kartu su dirbtinai užauginta lašiša gaunate ir 10 kartų
didesnį kiekį polichloruoto difenilo ir dioksino, negu valgant
natūraliai užaugusią žuvį. "Dirbtinai užaugintos lašišos vartojimas
dažniau nei vieną karta per mėnesį padidina galimybę susirgti
onkologinėmis ligomis" - rašo autoritetingas mokslo žurnalas
"Science". Ne retas atvejis, kai dirbtinai užaugintoje lašišoje
randamas padidintas ir sunkiųjų metalų kiekis. Narve užauginta lašiša
neturi retų aminorūgščių ir baltymų, dėl kurių taip vertinama laukinė
jos sesė.
Tai štai tokios žuvelės ir tokios tokelės.
--
B.Karkliauskienė
Biologinės medicinos kabinetas
Muselinė- tai ko ieškojau!
juk visi tribunieciai i krutine dauze kad visa zuvi paleidzia nes jiems dar uztenka pinigu maximoj jos nusipirkt 
Siandien Danes upej - 98 cm , apie 5-6 kg lasisa, uzkabinta su sukre, deja - negyva 
savas http://savastudija.blogspot.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
ziurek as tau i pm numetu kito zveju tinklapio nuoroda. tu ten parasyk ir tikrai tau atrasys kurie ten tikrai gaudo. nes yra tokiu ten tikraimeskius rašė:na as ir galvoju apie kota BERKLEY 3m. 15-55g. tik va su siuo kotu jau nelabai su vobleriai galima bus pasisvaistyti.vobleriams manu reiktu jau kito spiningo.bet turbut lasisas labiau su blizgem gaudo negu su vokleriais?
martiz-zz rašė:ziurek as tau i pm numetu kito zveju tinklapio nuoroda. tu ten parasyk ir tikrai tau atrasys kurie ten tikrai gaudo. nes yra tokiu ten tikraimeskius rašė:na as ir galvoju apie kota BERKLEY 3m. 15-55g. tik va su siuo kotu jau nelabai su vobleriai galima bus pasisvaistyti.vobleriams manu reiktu jau kito spiningo.bet turbut lasisas labiau su blizgem gaudo negu su vokleriais?
dekui,bet to puslapio neatidaro!
Atvazhiuokite kada kas i JAV rudeni (rugsejo pabaiga/spalis), pats tas plaukimas nershti... Leidzhia zhvejoti ir paimti 3 zhuvis ish kuriu tik vienas stealhead'as (perauges vaivorykshtinis upetakis). Aishq ten tuo metu kolukis, bet vistiek idomu. Jei ka daugiau info prie Zhvejybos uzhsienyje-->Zhvejyba JAV.
http://www.manoukis.lt/index.php?t=26&s=7846&m=2
http://www.uzsidirbkpats.lt/article/art ... 001/1/207/
kiek kainuotu Albino Strelčiūno Kw? geras zmogus daug neims
http://www.uzsidirbkpats.lt/article/art ... 001/1/207/
kiek kainuotu Albino Strelčiūno Kw? geras zmogus daug neims
Paskutinį kartą redagavo 3 peilis. Iš viso redaguota 22 kartus.
http://foto.vz.lt/index.php?mid=352&fid ... p2=1&kel=6
Albinas Strelčiūnas, UAB "Siesarties energija" savininkas
Atkaklus Ukmergės verslininkas
„Norėjau sutvarkyti aplinką, įrengti mažąją Veneciją, tačiau vos pajudu, aplinkosaugininkai mane baudžia“, - guodėsi jis.
„Tarp pasirašiusiųjų peticijas, kad nebūtų leista statyti jėgainės, buvo visokių visuomeninių grupių. Tarp jų - net muselininkai. Kai kurių klausiau, kuo jie išskirtini: ar jiems teko matyti lašišų Siesarties upėje ar šiaip ten žvejoti, bet jie atsakė, kad pasirašo iš principo,“ - stebėjosi A.Strelčiūnas.
Albinas Strelčiūnas, UAB "Siesarties energija" savininkas
Atkaklus Ukmergės verslininkas
„Norėjau sutvarkyti aplinką, įrengti mažąją Veneciją, tačiau vos pajudu, aplinkosaugininkai mane baudžia“, - guodėsi jis.
„Tarp pasirašiusiųjų peticijas, kad nebūtų leista statyti jėgainės, buvo visokių visuomeninių grupių. Tarp jų - net muselininkai. Kai kurių klausiau, kuo jie išskirtini: ar jiems teko matyti lašišų Siesarties upėje ar šiaip ten žvejoti, bet jie atsakė, kad pasirašo iš principo,“ - stebėjosi A.Strelčiūnas.
Paskutinį kartą redagavo 1 peilis. Iš viso redaguota 22 kartus.
Coalition Clean Baltic
www.ccb.se
http://www.ccb.se/documents/4-Lithuania.pdf
North Atlantic Salmon Fund
http://www.nasfworldwide.com/
http://www.nasfworldwide.com/articles/20090420
www.ccb.se
http://www.ccb.se/documents/4-Lithuania.pdf
North Atlantic Salmon Fund
http://www.nasfworldwide.com/
http://www.nasfworldwide.com/articles/20090420
Na lietuvoje viskas kitaip nei normaliam pasaulyje, viska lemia pazhintys... Perskaichiau viena ish dvieju pateiktu nuorodu (ta kuria uzhkrove). Past mokiausi zhemkej VUZF, pasibaigiau magistra, paskui magistra damushiau ir JAV, B. Rupli pazhystu asmenishkai. Jei jau zhemkes profesoriai sako kad nebus didelio poveikio aplinkai, reishkias tikrai nebus. Be to normalus zhuvitakiai tikrai padaro savo. Esu stebejas JAV nuo uzhtvankos virshaus su polerizuotais akiniais, kaip lashishos priplaukia prie uzhtvankos, pastovi 10-15 min apsisuka ir nuplaukia i zhuvitaki. Jei normaliai prizhiuretu, kad niekas zhuvies nedrochintu prie uzhtvankos, viskas buutu OK...peilis rašė:http://www.manoukis.lt/index.php?t=26&s=7846&m=2
http://www.uzsidirbkpats.lt/article/art ... 001/1/207/
Bet kaip minejau - Lietuva, ten visurs viskas kitaip, pazhintys, draugai, politika it t.t.
Meskiau, geras tas spiningo kotas BERKLEY 3m. 15-55g lasisoms, tik prie jo jei neklistu jau dedasi multiplikatorius, o su juo jau truputi reikes pasimokint metyt, jis man rodos kazkur apie 600 nok kainuoja, amzino nieko nera, man jis ir patiko, purciau ji parduotuveje 
.
O dabar labai rimtai, niekada nebuvau girdejes is lietuviu gaudanciu tauriasias zuvis, kad ne kiekvienais metais jos galingai i upes uzeina, kad buna metu kai jos aplamai i ta upe neina ir ji buna tuscia, pvz. siais metais sventojoje lasisu nera(juokauju), ta visa reikala tik cia suzinojau ar pas mus tai neaktuali problema? Dar meskiau, lasisos norgeje geriausiai ant slieku kimba, jo buna musiu sezono savaites, vobleriu kazkiek o sliekai pastoviai buna super, man jau net nebejuokinga, anksciau kol nedasuto kazka galvodavau, dabar jei as atvaziuoju zvejot ir zvejoja norvegas ne museline, garantuoju, kad jis uz 10 min. maximum pasiplaus, tik viena karta uzmetu aki i jo istraukiama masala, nestoju as jo salia, bet ka noriu pamatau, vat ant sito jie stumia ziauriai ir pinigus daro, nesakau, kad visi, yra ir geru norgu, saziningai gaudanciu, yra net ir padedanciu, paaiskinanciu subtilybes, bet ir svolaciu mases.
.O dabar labai rimtai, niekada nebuvau girdejes is lietuviu gaudanciu tauriasias zuvis, kad ne kiekvienais metais jos galingai i upes uzeina, kad buna metu kai jos aplamai i ta upe neina ir ji buna tuscia, pvz. siais metais sventojoje lasisu nera(juokauju), ta visa reikala tik cia suzinojau ar pas mus tai neaktuali problema? Dar meskiau, lasisos norgeje geriausiai ant slieku kimba, jo buna musiu sezono savaites, vobleriu kazkiek o sliekai pastoviai buna
super, man jau net nebejuokinga, anksciau kol nedasuto kazka galvodavau, dabar jei as atvaziuoju zvejot ir zvejoja norvegas ne museline, garantuoju, kad jis uz 10 min. maximum pasiplaus, tik viena karta uzmetu aki i jo istraukiama masala, nestoju as jo salia, bet ka noriu pamatau, vat ant sito jie stumia ziauriai ir pinigus daro, nesakau, kad visi, yra ir geru norgu, saziningai gaudanciu, yra net ir padedanciu, paaiskinanciu subtilybes, bet ir svolaciu mases.jei tu rimtai klausi, tai galiu atsakyt tiek kiek matau-stebiu is savo patirties. I musu pajurio upes lasisines masiskai uzeina nerst, tais metais kada vanduo upese buna aukstas nuop birzelio-liepos ir kada liepos- spalio menesio buna keli rimti besikartojantys stormai. Tokie neeiliniai sutapimai buvo 1997 ir 2007 rudeni (dabar tik pastebejau, kad kas 10 metu pasikartojožVYNAS rašė:O dabar labai rimtai, niekada nebuvau girdejes is lietuviu gaudanciu tauriasias zuvis, kad ne kiekvienais metais jos galingai i upes uzeina, kad buna metu kai jos aplamai i ta upe neina ir ji buna tuscia, pvz. siais metais sventojoje lasisu nera(juokauju), ta visa reikala tik cia suzinojau ar pas mus tai neaktuali problema?
). Esant zemam vandeniui i upes uzeina kur kas maziau rodonos. O ir verslininkai esant zemam labai aktyviai tinklais uztveria iejimus.Vat kazbekai man ir yra malonu suzinot is tokiu zmoniu kaip tamsta, kurie patys domisi, stebi, kazka fiksuoja, zinau, kad tu sitam forume ne vienas toks. As pvz. Birzuose gyvendamas tu lasisu, kokiu lasisu, net upetakiu nematydavau, nes pas mus jie negyvena o dabar emigracijoje gyvenu salia lasisines upes, kurioje susirenka mases flyfishingo meistru museliu paplaut, ka as pastebejau per trejus metus, kad zuvies, upetakiu, slakiu ir lasisu daugiausia buvo pirmais metais, 10 pagaut upetakiu per vakara be vargo, perniai visiskas nulis, net zuvu nemaciau o licenzijos cia nepigios, vienai merginai gal pagailo manes nupususio, leido pora kartu uz dika pazvejot, dabar supratau kodel leido, siemet kol kas kiek kapoja tai nedidukai, cia as trys upes priziuriu aplinkines, vienoje perniai tai nesveikai lasisos davesi ir galingos, siemet ir buvau nuvaziaves, nemaciau zuvies, dabar jau po tiek laiko ir supratau, kad geriausiai upes zuvinguma isduoda norvegu bandos, jei daug zvejoja vadinasi viskas ten tvarkoje.