Vienais metais nedideliame Dzūkijos ežeriuke aš ir mano jaunėlis sūnus su geltonu riperiu "kopyto" tiesiog varėme iš proto vietinius skritulininkus. Jie laukia kol kas nors užkibs ant gyvos ir, įsivaizduok, nieko arba lb silpnai, o mes mėtydami su "magiškuoju septintuku" (net ir tarp jų skritulių) traukėme vieną po kitos. Deja, tai tesėsi tik vienerius metus, bet to užteko, kad skritulininkai persibazuotų į kitą ežeriukąFeniksas rašė:... magiskas to tvenkinio masalas ...

Kalba-gamtos dovana, o niekų nekalbėjimas-menas