Šiandien, stovinčiame vandenyje, mačiau tiek šapalų, kiek turbūt per visą gyvenimą nesu matęs. Dydžiai, tai pagrinde apie puskilį. Praplaukdavo ir virš kilo vienas kitas. Stovi vandens paviršiuje būriais ir šildosi saulėje. Bandžiau pravesti masalus per jų būrį, nereaguoja. Kitoje vietoje ,panašiai, kas 5-10 min., netoli kranto, prie žolių juostos pastoviai supliaukši žuvys. Einu žiūrėti, ogi vėl šapalai, geri šapalai. Kiek supratau, gaugo laumžirgius, tokius mėlynus. Nes jų tenais skraidė nemažai. Tai, kai arčiau prisiartinau, šuoliai baigdavosi, pasitraukus tolėliau, vėl prasidėdavo. Gal kas mestels kokių gerų pasiūlymų... ?
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.