senai senai tranzavau i vilnius su draugeliu. dar silti nuo kauno mariu keliuko ten nuo kruonio h.elektrines islinde buvo. niekas nestoja, liudna, kankina pahmelas, kiseneje pinigu, kad tik nuo vievio uzteks iki vln. sustoja vyras toks. siaip taip per alaus bundzes ilipam i vidu. as i prieki. ziuriu pas ta vyra klyne butelys alaus ir dar vienas rankos. visas siltas siltas. na mes tada kazkaip jau nebesistengem issilaisvinti
tai va vaziuojam, o jis mums pasakoja kaip buvo susitikime su kazkokiu draugu nuo afgano laiku. poto klausia, ar zvejoti megstam. atsakom, kad taip tai ir pasipyle kaip is gausybes rago...
jis mat is elektrenu ir naras yra. o zuvies tuose elektrenu elektrines kanaluose gal vietos narams nera ir visa jo pasakojima vainikavo pasakojimais kaip jis paneria, o ten tamsu tamsu, jis patyres naras, bet siek tiek pasimete zvalgos zvalgos. atsimine, kad turi prozektoriu, isijungia ji, o ten ji supa vien tik samai dideli ir visa sviesa uzdengia
taip, kad ten dar samu yra, is vietinio girdejau