martiz-zz rašė:blyn ziuriu ir ziuriu tuos reportazus, visos zuvys tempiamos namo... ir tokios kurios tikrai dar turetu gyventi, negi nera jokio prizo uz paleidinejima?
Rodos tik vakar vis skubėdavau su kiekvienu didesniu karosiuku įdėtu į celafaninį maišelį (tada juos dar vis išplaudavome po panaudojimo ir pasidėdavom kitam kartui) ar kokiais keliais kilbukais, sprindiniais strepečiukais namo, kad pasigirti apie laimikį, kad kaimynų vaikigaliai, kurie jau gaudydavo su brediniais lynus, pamatytų jog ir ant meškerikės galima kažką sugauti.Karosai tai statinėje tai mažoje kūdroje atsidurdavo, kur jų likimas užsibaigdavo arba sibirietiškos veislės katino sprendimu
arba kūdros vidurvasarį išdžiūvimu, nesukau tada galvos apie jų likimą, kaip nesuko ir kiti....buvo tik besivystantis žvejižkas azartas ir didelis noras pasigirti laimikiais....
Dabar kiti laikai, tačiau noras pasigirti, parodyti kitiems apie savo sugebėjimus išlieka, juo labiau, kad tapo žymiai lengviau tai padaryti ir apie tai sužino ne tik kiemo berniokai ir neapgaudinėkit nei savęs nei kitų, kad tas noras Jums svetimas, antraip būtų tušti forumai ir visokie kitokie pokalbių kambariai...
Taip jau tapo ant šios žemėlės, kad mes sprendžiame daugelio gyvių pasaulyje likimus.Žinoma tie sprendimai bandomi sustatyti į kažkokius tai rėmus, taisykles, kurios ne visada atitinka paprasčiausia sveiką protą, tačiau palieka mums laisvę laviruoti tarp tų taisyklių kraštų nuo iki.Mano manymu tik šaunūs pavyzdžiai, pagyrimai už veiksmus saugojant gyvūniją ar saiko turėjimą ją naikinat gali atnešti kažkokių rezultatų negu amžinas badymas pirštu į kitam nepriimtiną, tačiau leidžiamą dalyką.
Pritariu Airiui, kad negalima suvalgyti savo svajonės, tačiau kalbant apie kazdienius laimikius tai manau neverta pulti į kraštutinumus.Nepykit, bet man tiek tas "murzius" kerttantis karosą troškintą grietinėje, tiek tas "gamtos mylėtojas" drožiantis kas savaitgalį sprindinių upėtakiukų ar kiršlių ruože, kuriame iki rudens vėl nieko geresnio nebus, ir juos geranoriškai paleidinėdamas, kad kitą savaitgalį jam vėl per lūpą tymptelėti, stovi toje pačioje žvejų eilėje, nes abudu siekia to pačio : legaliu būdu pagauti žuvį
Kažkodėl niekur nemačiau to kraštutinumo šalinikų sėdint ant tiltelio, trupinant batoną ir besidžiaugiant kaip gražiai žuvytės "bulkuoja"
Visų tikslas tas pats, sugauti žuvį, o jau po to tapti teisėju
Taigi nenoriu nieko užgauti, pasakysiu tik tiek, nepulkim niekad į kraštutinumus ir pasikniskime visada savo prisiminimuose, gal tada kai kurios mintys visai kitaip guls į raštą
Šiandien kimba kitur...