Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Nauji įrankiai, masalai, reikmenys; žiniasklaida apie žvejus, įvairios naujienos bei kita informacija

 #9132   Dundis
 16 Bir 2006 09:02
:) pabūsiu už purvasklaidą taigi; šventosios uostelyje po truputį pradedama rekonstruoti jau yra argus apsauga , mačiau betono maišykles, kalbėjau su apsauginiu tai gretu laiku ten pažvejoti nebegalės :cry: , tikiuosi jog per laiką viską sutvarkys nes iš senojo uostelio praktiškai nieko nelikę

 #9142   Dundis
 16 Bir 2006 13:09
kažkas nukopino mano komentara apie skerdynes ant palangos tilto ir idėjo į delfį :-byta: negerai, kazkas savų minčių pritrūko :-kvankt

 #9143   Agis
 16 Bir 2006 13:18
Reiskiasi "sauniu" sveciu cia apsilanko.Nieko nepadarysi dvasios skurdziai irgi nori pasireiksti :aina-sikt

 #9428   eLPi
 23 Bir 2006 10:44
Geros naujienos del Kursiu mariu ateities:

Marias iškuops rekreacijai ir turizmui

Klaipėdoje sovietmečiu Kuršių mariose įkurto laivų kapinyno išvalymo problema pajudėjo iš mirties taško. Užsakyta galimybių studija parodys, ar jo vietoje bus galima įrengti jachtų, katerių ir kitų pramoginių laivų uostą. Kuršių marias žada tvarkyti ir Vyriausybė, imdamasi priemonių vandens kokybei gerinti, kad būtų galima maudytis.
Klaipėdos miesto savivaldybė aiškinsis, kokios yra kapinyno išvalymo ir
pramoginių laivų uosto jo vietoje įrengimo galimybės. Tam savivaldybė vakar paskelbė galimybių studijos parengimo konkursą.
"Manome, kad kapinyną būtų galima išvalyti, o jo vietoje įrengti jachtų,
katerių ir kitų pramoginių laivų uostelį", - sakė Klaipėdos savivaldybės
vyresnysis specialistas Šarūnas Rutkauskas.
Pasak jo, galimybių studijoje nebus nagrinėjamos naujo kapinyno įrengimo galimybės, nes tam esą kol kas neatsirastų lėšų. Studija padės išsiaiškinti, kiek kainuotų kapinyno išvalymas ir jo pritaikymas nedidelio uosto reikmės. Jos išvadas tikimasi turėti jau rugsėjį. Galimybių studija bus atlikta įgyvendinant projektą "Jūrinio turizmo rinkodara Baltijos jūros regione", kuriame Klaipėda dalyvauja kartu su kitų šalių uostais. Dalį galimybių studijos parengimo darbų - 75% finansuos Europos Sąjunga. Laivai Kuršių mariose esančiame kapinyne, Smiltynės pusėje, priešais laivų krovos bendrovę "Klaipėdos Smeltė", buvo laidojami nuo 1952 iki 1970 m. Laivai būdavo skandinami išpumpavus iš jų degalus ir išėmus pavojingas medžiagas, tačiau baiminamasi, kad kapinynas vis vien gali kelti ekologinę grėsmę gamtai.

Gelbės nuo žydėjimo

Savo ruožtu Vyriausybė ketina pasistengti, kad Kuršių mariose būtų ne tik
pramoginiai uostai, bet ir kad būtų galima ir maudytis. "VŽ online" skelbė, jog šalies Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programą 2006-2015 m. Joje numatytos priemonės leis iki 2015 m. pasiekti, kad Kuršių marių vanduo atitiktų maudykloms keliamus kokybės reikalavimus, taip pat pagerinti Baltijos jūros pakrantės vandens kokybę.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, daugelį metų stebima, jog Kuršių mariose yra padidėjusi eutrofikacija (biologinio produktyvumo didėjimas), jos užžėlusios vandens augalais, užterštos sunkiaisiais metalais ar bakteorologiškai.
Tai ne tik veikia gamtinę aplinką, bet ir apsunkina rekreacijos, vandens
turizmo, žuvininkystės plėtrą. Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programoje numatyta iki 2010 m. sumažinti Nemuno baseine susidarančią ir į marias patenkančią taršą. Nemunu į Kuršių marias atiteka apie 98% viso vandens, todėl jų aplinkos būklei didžiausios įtakos turi šios upės nuotėkis bei jos vandens kokybė. Taip bus siekiama išspręsti vieną aktualiausių Kuršių marių vandens kokybės problemų - eutrofikaciją, kuri pasireiškia planktoninių dumblių sukeltu intensyviu vandens "žydėjimu".

Apsišvarins

Taršą mažinti padės ir renovuotos bei išplėtotos komunalinių nuotekų tvarkymo sistemos, taip pat paviršinių nuotekų sistemų įdiegimas didesnėse vietovėse.
Programoje planuojama, kad iki 2008 m. didesniuose ūkiuose bus įrengtos Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančios mėšlidės, srutų ir nuotekų kauptuvai bei naudojamos organinių trąšų skleidimo ir įterpimo bei kitos aplinkosauginės priemonės. Daug dėmesio numatoma skirta ir tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti, nes be bendrų pastangų su kaimyninėmis šalimis nepavyks sumažinti į marias patenkančio didelio kiekio teršalų. Jie Nemunu atiteka iš Baltarusijos, taip pat iš Kaliningrado srities Nemano bei Sovetsko miestų, kur yra celiuliozės fabrikai. Numatyta vykdyti bendras tarpvalstybines vandens apsaugos, naudojimo ir taršos mažinimo programas bei projektus, keistis informacija apie vykdomos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.
Kuršių marių vandens kokybė dabar yra stebima 14-oje vietų.

paimta is VZ

 #9445   Agis
 23 Bir 2006 14:38
Nezinau, kaip jums, bet man primena "Vasiuku" statyba.Manau daugelis klaipedieciu prisimena pries keleta metu zadeta mazuju laivu prieplauka su garazais varikliams ir t.t., kuria turejo pastatyti kazkokia Kauno bendrove netoli jau nebaigtos statyti ir apleistos sovietiniu laiku prieplaukos.Kas gavosi matom, is senos prieplaukos "betoninio kvadrato" netrukus bus padarytas rezervuaras nesvariam gruntui ir visi privaziavimai jau uzdeti blokais.Taigi zvejui beliko spraustis vienoje vietoje, kur gezu pridauzyti buteliai nekelia jokio noro pusti valcike ant kranto, arba vaziuoti po perkelos zenklais ir taip uzsidirbti baudele nuo "keliuku"

 #10664   Aukstaitis
 31 Lie 2006 12:27
Brakonierių gaudyklėse – plačiažnypliai vėžiai

Šiaulių kraštas, 2006 m. liepos 31 d.

Kelioms dešimtims brakonierių žvejų, aplinkosaugininkų sučiuptų nusikaltimo vietoje, šią savaitę teko pakloti daugiau kaip 10 tūkst. litų baudų.

Aplinkosaugos inspektoriai prie Galento ežero sulaikė alytiškį E.R., neteisėtai tinkliniais samteliais gaudžiusį vėžius. Lengvo laimikio pasigviešusiam piliečiui sugautus 36 plačiažnyplius vėžius teko paleisti atgal į ežerą ir dar sumokėti 200 litų baudą.

Marijampolės gyventoją J.R. Rūžio ežere inspektoriai užklupo vėžiaujantį draudžiamu būdu rankomis, pasišviečiant žibintuvėliu. Jo pintinėje spurdėjo 20 plačiažnyplių vėžių. Neteisėtą laimikį irgi teko paleisti atgal į ežerą ir sumokėti 200 litų baudą.

Alytaus rajono Bugonių ir Taručionių kaimų gyventojai S.P. ir J.P Rūžio ežere irgi vėžiavo draudžiamu būdu–rankomis ir pasišviesdami žibintuvėliu. Jų grobis–82 vėžiai, už tai inspektoriai paskyrė kiekvienam brakonieriui po 200 litų baudas, o sugautus vėžius teko paleisti atgal į ežerą.

Aplinkos apsaugos inspekcijoje Eltai paaiškino, kad už kiekvieną neteisėtai sugautą vėžį pažeidėjas privalo atlyginti 2,07 lito žalą gamtai, jei vėžiai gaudomi be leidimo ir ne su mėgėjiškos žūklės įrankiais, o rankomis–4,14 lito, jei vėžiai buvo gaudomi duriamaisiais ar užkabinamaisiais įrankiais–20,6 lito. Žalos dydžiai kasmet indeksuojami.

Kiekvieną savaitę aplinkosaugos inspektoriai užregistruoja daug žvejybos taisyklių pažeidėjų pajūrio regione esančiuose vandens telkiniuose. Tokiu būdu Utenos rajono Stasiūnų kaimo gyventojai V.M. ir V.J. Molėtų rajono Galuonio ežere neteisėtai žvejojo 11 statomais tinklais.

Šiems brakonieriams pavyko sugauti 15 lynų, 7 karšius, 19 ešerių, 7 raudes, 3 kuojas ir 4 plakius. Inspektoriai konfiskavo statomus tinklus, kiekvienam išrašė po 450 litų baudų bei dar po 350 litų–už gamtai padarytą žalą.

Šilutės rajono Rusnės gyventojai G.V., G.A. ir P.B. Kuršių mariose neteisėtai žvejojo statomu tinklu. Jie sugavo 120 karšių ir 6 sterkus. Už tai jiems teko sumokėti 1300 litų baudų ir dar po 510 litų–už gamtai padarytą žalą.

Gamtosaugos inspektoriai nustatė labiausiai brakonierių mėgstamas vietas: Alytaus regione–Nemuno, Merkio upės, Nedzingės ežeras, Kauno regione–Kauno marios, Nemunas ties elektrine. Uždraustos žvejybos mėgėjų pakanka Platelių ežere, Neries ir Žeimenos upėse.

 #10696   gio
 01 Rgp 2006 09:03
Visiskai nesistebiu, kad randama tiek tinklu. Uzpraeita savaite buvau Gariunuose, nes girdejau, kad ten galima rasti kaproninio tinklelio (veziams tinklelius darausi).
Mano nuostaba gal ir sukels jums nuostaba, taciau stebiuosi, nes Gariunuose bunu apie 1 karta i 2 metus. Ash ten pamaciau tokia zilkiniu tinklu ivairove, kieki ir kainas, kad galvelej kraujas susidrumste ir ish isiucio vos per ausis teket nepradejo. ten laisvai shnekamasi apie "televizorius" ir kitus debiloidu ishmislus. Aptarinejamos statymo ypatybes ir visi kiti brakushu navarotai.

Neisivaizduoju, kur ziuri musu valdininkai. Kaip gali buti tokei debilishki istatymai, kad pardavinet galima, o vat naudotis - ne. Brakonierius ka, legaliai nusiperka tinkla ir legaliai pasikabina palubej???
kazkokia idiotizmo, debilizmo, silpnaprotishkumo, trumparegishkumo ir nebaigtu ashtuoniu klasiu ishraishka.

Jei komentaras netinkamoj vietoj - trinkit.

 #10700   Agis
 01 Rgp 2006 10:08
Ner ka cia trinti.Per atostogas man papuole kazkokio rajono laikrastpalaikis, kuriame buvo skelbiamas vandens telkinio uzimancio 29.9 Ha nuomos konkursas.Pradine kaina 3000Lt.Leidimas isduodamas 10 metu :superšokas Vat uztat ir nelieka zuvies, nes asmenys ateje su tokiomis investicijomis manau trikrai nesiruos pletoti megejiskos zvejybos.

 #10703   tuomahaukas
 01 Rgp 2006 10:58
Ir aš Gariūnuose mačiau tokius pačius :'viau vaizdus.
Kalvarijų turguje irgi yra iš ko pasirinkti- ant prekystalių išdėliotos "sistemėlės" su guma ir N kablių :-ug

 #10733   gio
 02 Rgp 2006 08:14
O ka daryt??? paskambinsi atitinkamoms institucijoms, tai tave dar debilu ishvadins, atseit - legalu. jofana kaip bloga ant shirdies... ash blemba stengiuosi but fakn pilietishkas, perku po tris keturis leidimus skirtingiems rajonams i metus, nestatau auto kur nereikia, rushiuoju fakn shiukshles, susirenku savo ir svetimo prie ezero, deklaruoju pajamas, moku mokescius, skambineju gamtosaugai esant reikalui, nespjaudau kramtoshkiu pro langa, o tie degradave (atsiprashau, bet dazniausiai) shudlenkiai, atvaziave ish kokios bialos wakos su supuvusiu tekanciais tepalais VW "krokodilu", abu su kvapeliu ir kas penkias minutes numetantys po du xabarikus sugeba ramia sazine mano akivaizdoj "legaliai" kalbetis apie "televizorius", tinklu akis ir t.t.t.

daugiau nieko nesakysiu, bo labai supykau jofana...

 #10735   Agis
 02 Rgp 2006 09:11
gio, manau atrastum tukstancius zmoniu, kuriems panasiomis aplinkybemis uzverda kraujas, taciau....
kol tokia padetis musu zemeleje, kai visas demesys skirtas "ysisavinti" europos paramos lesas, tokie dalykai nukrenta i paskutine vieta, jeigu is viso jie dar buna eileje.O siaip tai manau inspektoriai tikrai perkrauti ne jiems priklausanciu darbu, juo labiau didmiesciuose esantys valdininkai tikrai nenusileis iki tokio lygio, kad bastytis po gariunus i kitas panasiais vietas.Jie juk valdininkai is sostines, ju tikslas issirasius komandiruotes patikrinti kaip dirba pajurio ir kitu poilsiui megemu vietu vietiniai inspektoriai.Reikia gi nurodyti tiesiogines Europos gaires....toliau nesiplesiu, bo visa tai galima prisiminti is anu laiku postulatu, nes labai jau viskas panasu.Taigi, belieka laukti kol viskas pereis i privacias rankas, ir kol atsiras privatininku, kuriems nusibos sedeti vienam prie savo balos, ir kuris is neturejimo ka veikti prades vystyti megejiskos zvejybos bizny.Vat tada ir uzsibaigs tinklu prekyba Gariunuoise, nebebus prisnerkstos poakrantes, gezai nedegins yrengtu poilsevieciu, nerasi plaukiodamas tinklu.O kol kas tik.....

 #10758   gio
 02 Rgp 2006 16:10
... o kol kas belieka tik padusaut... siaubiakas...

 #12376   eLPi
 08 Rgs 2006 14:01
Upes atgyja

Gausūs lietūs rytinėje bei pietrytinėje šalies dalyse atgaivino sausros ir karštų orų išsekintas upes.
Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius pastebėjo, kad jau atsigavo ir Nemunas ties Rusne, Skirvytė, Atmata, Pakalnė, Danės upė.
Vandens lygis Nemune, Neryje, Merkyje ir Verknėje, Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau aukštesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio lygį, Žeimenoje ties Pabrade priartėjo prie vidutinio.
Tačiau po sausros vis dar neatsigauna vakarų ir vidurio Lietuvos, kur iškrito mažiau kritulių, upės.
Savaitės viduryje mažesnis už gamtosauginį vandens debitas tebėra Nevėžyje ties Panevėžiu, Ventoje ties Leckava, Minijoje ties Kartena, Nemunėlyje ties Tabokine, - pranešė Aplinkos ministerija.
Vandens telkiniai pradėjo sekti dar birželį, kai įsivyravo karšti ir sausi orai.
Pirmasis didelis upės nusekimas buvo užregistruotas birželio 20 d. Jūroje ties Taurage.
O mėnesio pabaigoje – Sidabroje, Platonyje, Virčiuvyje, Beržtalyje ir kituose mažuose Lielupės baseino intakuose.
Joniškio ir Pakruojo rajonuose upės jau netekėjo, vagose tyvuliavo tik stovintis vanduo.
Liepos 1 dieną iki kritinio lygio nuseko Nevėžis ir Bartuva, liepos 4 d. – Venta, liepos 12 d. – Neris ties Vilniumi.
Vanduo šalies upėse slūgo visą liepą. Jo vidutinis lygis buvo nuo 4 iki 64 centimetrų žemesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio lygį. Upės seko ir rugpjūčio pradžioje.
Po to prasidėję lietūs pristabdė slūgimą, o kai kur ir pakėlė vandens lygį.
Jis paskutinėmis mėnesio dienomis pietryčių Lietuvos upėse pakilo iki vidutinio daugiamečio rugpjūčio lygio ar net tapo aukštesnis už jį.

Paimta is dienrascio Klp

 #13406   spiridonas
 29 Rgs 2006 20:21
Žvejams mėgėjams daugiau laisvės

Vincas Grigas

Pakeistos licencinės žūklės sąlygos ir pataisytos Mėgėjiškos žūklės taisyklės leis meškeriotojams beveik visus metus gaudyti karališkąsias žuvis – lašišas.

Licencinė lašišų žūklė bus leidžiama nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

Lašišos – už pinigus

Lašišų ir šlakių gyvenimo, migracijos, neršto ir kitos biologinės ypatybės yra labai panašios, todėl nustatyta, kad, įsigijęs licenciją, žvejys galės sugauti vieną iš šių žuvų – lašišą arba šlakį.

Visose upėse, kuriose iki šiol buvo leidžiama šlakių licencinė žūklė – Minijoje, Veivirže, Skirvytėje, Jūroje, Atmatoje, Nemune, Neryje, Dubysoje, Pajūrio Šventojoje, – bus galima gaudyti ir lašišas.

Pagausėjo šlakių Vilnelės upėje, todėl lašišų ar šlakių licencinė žūklė leidžiama ir šioje upėje.

Iki šiol buvo galima žvejoti tik iš neršto grįžtančius šlakius nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d.

Dabar lašišų ir šlakių licencinė žūklė draudžiama tik jų neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Licencinė žūklė dabar bus leidžiama nuo sausio 1 d. iki spalio 1 d.

Išduodamos ne tik mėnesinės licencijos, kainuojančios 50 Lt, bet ir licencijos vienai dienai, kurios kainuoja 10 Lt. Ir mėnesinė, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti šlakį arba lašišą.

Yra nustatytas maksimalus licencijų kiekis. Pavyzdžiui, Veivirže, Dubysoje ir Vilnelėje per metus galima išduoti tik po 50 vienadienių licencijų lašišų ar šlakių žvejybai, o mėnesinės licencijos žvejoti šiose upėse visai neišduodamos.

Daugiausiai licencijų gali būti išduodama Nemune – 200 licencijų, galiojančių vieną mėnesį, ir 400 vienadienių licencijų.

Laisvė žvejams

„Anksčiau lašišų iš viso nebuvo galima gaudyti. O dabar pagal licenciją galima vieną žuvį pagauti.

Naujomis taisyklėmis įteisinta tai, kas jau realiai vyko. Yra teisinga, kad žmogus gali gaudyti grįžtančias lašišas.

Daugelis spiningauja ir bus galima jau realiai matyti, kokia yra situacija. Daugiau žmonių galės išbandyti“, - sakė Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkas Antanas Kontautas.

Ši patariamąjį balsą turinti taryba ir pritarė tokiems pakeitimams. Licencijų kiekį nustatė Aplinkos ministerija.

„Iki šiol niekas licencijų nepirkdavo, todėl sunku pasakyti, ar yra tikslingai nustatytas jų skaičius. Manau, kad pagal esamą žuvų kiekį yra nustatytas tinkamas licencijų skaičiaus. Apytikriai bus matyti, kas iš to išeis.

Abejoju, ar tiek lašišų sugaus, kiek yra skirta licencijų. Nėra tiek sugebančių žvejoti lašišas, tam reikia įpratimo, bet kad galima laisvai gaudyti, tai gerai.

Aš Lietuvoje esu pagavęs tik dvi nedideles lašišas Šventosios upėje. Esu girdėjęs, kad pagauna, bet ne tiek, kiek leidžiama“, - mano A.Kontautas.

Reikalaus licencijų

Nuo šiol poledinės žūklės mėgėjai galės pasidžiaugti ir ežerinių sykų žvejyba. Platelių, Galvės, Lūšių ir Vištyčio ežeruose nustatytos sykų licencinės žūklės sąlygos.

Sykų žvejybai išduodamos dienos licencijos, kurios leidžia sugauti penkis sykus. Juos žvejoti su licencijomis galima nuo sausio 1 d. iki jų neršto pradžios – lapkričio 1 d.

Licencija sykų žvejybai kainuoja 10 Lt. Platelių ežere gali būti išduota ne daugiau kaip 100 licencijų per metus, Galvės – 70, Lūšių – 30, Vištyčio – 100 licencijų.

Pakeistos ir kai kurios kitos licencinės žūklės sąlygos. Pagal galiojusią iki šiol tvarką kai kuriose Nemuno deltos regioninio parko upėse buvo galima žvejoti tik su licencijomis, kitose – turint leidimą mėgėjų žūklei.

Dabar visuose Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose (išskyrus esančius gamtiniame rezervate, Krokų Lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, kur žūklė draudžiama) yra būtinos licencijos.

Tenenio upe eina Nemuno deltos regioninio parko riba, todėl šioje upėje bus galima žvejoti be licencijų.

Siekiant apsaugoti karšių nerštą, šias žuvis nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti.

Iki šiol Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose buvo galima žvejoti tik šviesiu paros metu. Dabar šio apribojimo atsisakyta ir žvejoti su licencija galima visą parą.

Licencijas į bet kurį vandens telkinį galima įsigyti regiono Aplinkos apsaugos departamente.

Dienraštis "Klaipėda"

 #14062   Agis
 13 Spa 2006 11:18
Brakonieriauja ir verslininkai

Adelė Žičkuvienė

Tris savaites vykusios akcijos „Lašiša -2006“ metu inspektoriai konfiskavo daugiau nei 2 kilometrus tinklų, sutiko povandeninių šaulių ir kitokių brakonierių.

Draudimų laikotarpiu nevengia pastatyti mažų akių tinklaičius ne tik užkietėję brakonieriai, bet ir turintys tausoti išteklius žvejai verslininkai.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Klaipėdos skyriaus akcijos metu budėję pareigūnai ištraukė šūsnį mariose pastatytų tinklų.

Šios inspekcijos viršininko pavaduotojo Giedriaus Bertašiaus teigimu, 610 litų bauda, taip pat konfiskuojant tinklus nubausta ir „Valdo žuvis“ įmonė.

Dviem neleistino dydžio akių tinklaičiais aptikti mariose žūklavę A.Antiušino individualios įmonės žvejai. Gamtai padaryta žala įvertinta daugiau kaip 100 litų. Panašiai besielgiantys užklupti ir S. Mockaus įmonės žvejai. Dar vienos įmonės atstovai bandė nuo pareigūnų nuslėpti sugautų žuvų kiekį.

Nors mariose spalį leista žūklauti ne mažesnių kaip 70 milimetrų akių tinklais, dažniausiai inspektoriai vandenyje aptinka „niekieno“ sumerktus 65 milimetrų akių tinklus. Jų savininkus surasti pavyksta ne visada.

Brakonieriauja ir jūroje

Akcijos metu Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų surašyti protokolai perduoti Žuvininkystės departamento Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriui. Pažeidėjai buvo aptikti jūros priekrantėje, kurią kontroliuoja Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriaus pareigūnai. Vienu atveju rasta iki 15 kilogramų šlakių, kitais dviem - žvejota prie Šiaurinio molo.

Akcijos metu „Lašiša-2006“ kelių kilometrų spinduliu nuo uosto vartų tiek į šiaurę, tiek į pietus žvejoti plaukiančias neršti lašišas draudžiama. Tačiau baigiamas išnaikinti XX amžiaus pradžioje mariose ir jūroje gyvenusias laukines lašišas net akcijos metu galima žvejoti Baltijos jūroje.


Šaudė žuvis

Nors ir aktyviai sekdami brakonierių pėdsakais, vieni Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai negalėtų visko aprėpti. Akcijos metu tik neabejingų gamtai žmonių pagalba buvo aptiktas brakonierius. Vidury dienos Priekulėje, ties Vingio parku, Minijos upėje, jis švaistėsi su povandeniniu šautuvu. Vikruolio gudraus būta. Vos pajutęs pavojų, šautuvą metė į vandenį ir paskandino. Ar pareigūnams pavyks įrodyti, kas, kada su tuo ginklu po vandeniu darbavosi, - neaišku. Tokių atvejų, anot G.Bertašiaus, pasitaiko ir daugiau.

Per savaitę įkliuvo du kartus

Pareigūnams žinomi ir kitokie, iš niekur neatvykstantys, gyvenantys netoli marių užkietėję brakonieriai. Dažniausiai tai neturintys nuolatinio darbo ir jokio turto asmenys. Kažkokiu būdu jie nusiperka dažniausiai kinų gamybos pigius mažų akių tinklus ir jais „košia“ marias. Tarp tokių - leidimo neturintis, nuolatos į inspektorių akiratį patenkantis bedarbis Darius Freitakas. Šiemet per savaitę jis inspektoriams sugebėjo įkliūti net du kartus. Rugpjūčio 2 dieną pareigūnai brakonierių rado mariose besidarbuojantį tinklais iš valties su pakabinamuoju varikliu.

Liepos 27 dieną jis buvo įkliuvęs prie to paties darbelio. Pirmą kartą pažeidėją pareigūnai nubaudė 2 tūkstančiais 400 litų. Radę po savaitės, „įsūdė“ dar 1400 litų ir konfiskavo valtį su varikliu. Tai nuolat mariose mirkstančiam žvejui, neturinčiam net vienkartinio leidimo meškerioti, ko gero, buvo didžiausia bausmė. Kada jis susimokės baudas – neaišku. Tokių iš brakonieriavimo pragyvenančių bedarbių prie marių yra ne vienas ir ne du. Pasitaiko, kad draudimų laikotarpiu į marias lenda ir žvejai verslininkai. Tačiau šie yra žymiai atsargesni, nes bijo prarasti legalų verslą ir brangią žvejybos įrangą.

Padeda žmonės

Brakonierius išaiškinti padeda ir prie vandens telkinių gyvenantys žmonės. Be jų pagalbos tai padaryti būtų žymiai sudėtingiau. Dabartiniai brakonieriai, anot pareigūno, yra žymiai gudresni ir baikštesni. Prieš penketą metų buvo galima tokius sučiupti ir traukiant tinklą, o dabar nelegalūs žvejai dažniausiai meta tinklus ir galingu varikliu apginkluota valtimi sprunka tolyn. Takuose prie marių, jūros pakrančių brakonieriai turi bendrininkų, kurie nedelsiant įspėja apie pavojų.

Dienrastis Klaipeda

Ten, kur paryskinta, manau atsimenat, kas buvo neabejingas :lol:

 #14112   spiridonas
 13 Spa 2006 22:27
:( deja, si istorija tikriausiai baigsis liudnai... brakonieriaus naudai. teko kalbeti su kaikuriais asmenimis, kurie skaite ta protokola, tai jokiu ikalciu nebuvo rasta- jokiu irodymu, o brakusa padave skunda del neteisingo apkaltinimo- atseit jis tik narde savo malonumui..

 #14113   Donis
 13 Spa 2006 22:31
Ir issisuks :evil: dazniausiai taip ir buna, vistiek nepaliksime ju ramybeje,zinos,kad prie upes ne vieni :evil:

 #14487   Agis
 20 Spa 2006 11:04
Nenusiminkit, anglai ne tik ant musu broliu lietuviu, kurie zvejoja pas juos pavaro.Ta paty jie raso ir apie lenkus :lol:
http://wedkarstwo.onet.pl/6521,1363500,artykuly.html

nu cia zinoma, jei suprantat :lol:

 #14490   Donis
 20 Spa 2006 11:30
labai suprantam :e:e

 #14506   Agis
 20 Spa 2006 13:22
Baigiasi akcija „Lašiša - 2006“

Vincas Grigas

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija jau penkti metai organizuoja žuvisauginę akciją „Lašiša“.

Pagal Helsinkio konvenciją pasirašiusių šalių vyriausybėms rekomenduojama imtis visų įmanomų priemonių pagerinti aplinkos sąlygas esamose ir potencialiose lašišinėse upėse palengvinant ateityje natūralią lašišų reprodukciją.

Visą parą aplinkos apsaugos pareigūnai budi prie vandens telkinių, kuriuose, mokslininkų teigimu, vyksta intensyviausia šių žuvų migracija bei yra gausiausios nerštavietės.

Tai yra Kuršių marios ir Nemuno deltos regionas, Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties upeliai.

Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione akciją vykdo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo rugsėjo 10 iki šiandienos.

Šiuo metu jau galima teigti, kad akcija „Lašiša – 2006“ duoda teigiamus rezultatus, nuo akcijos pradžios jau nustatyti 255 įvairūs aplinkosaugos teisės pažeidimai (18 iš jų šiurkštūs žvejybos taisyklių pažeidimai).

Be to, išimta 70 vienetų neteisėtai pastatytų žvejybinių tinklų, kurių bendras ilgis apie 4,5 kilometro.

O Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties upėse lašišų grobuonis stebi Alytaus, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos RAAD darbuotojai nuo spalio 2 iki lapkričio 20 dienos.

Paimta is Klaipedos dienrascio

Sprendziant pagal orus ir zveju atsiliepimus, tai jos dar tik pradeda eiti, o akcija jau vsio :twisted: Tai vercia mastyti, kad tos akcijos daromos vis dar del pauksciuko, antraip manau ju laikas butu kazkaip derinamas su ichtiologais ir zmonemis tyrinejanciais ju elgsena.

 #15435   Aukstaitis
 31 Spa 2006 17:13
Vykdant antrąjį gamtosauginės akcijos „Lašiša 2006“ etapą, kai siekiant apsaugoti neršti susiruošusias lašišas, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams pavyko sulaikyti elektros srove brakonieriavusius vyrus, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Praėjusį penktadienį prie Žeimenos upės, Pabradės mieste (Švenčionių raj.) buvo sulaikyti taip neleistinai žūklavę du Pabradės miesto gyventojai. Brakonieriai, naudodami elektros srovę, Žeimenos upėje sugavo keturias lašišas (tris pateles ir vieną patiną). Kartu su išdarinėtomis lašišomis pas brakonierius rasta ir apie 12 kg ikrų.
Kadangi brakonieriavimas naudojant elektros srovę užtraukia baudžiamąją atsakomybę, į įvykio vietą buvo iškviesti Švenčionių rajono Policijos Komisariato pareigūnai, kurie ir perėmė tolimesnį tyrimą.
Preliminariais gamtosaugininkų skaičiavimais žuvų ištekliams padaryta žala siekia arti 35 tūkst. litų. Lašiša, kaip nykstanti rūšis, yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir labai vertinama.
Gamtosauginė akcija „Lašiša 2006“ vyksta jau antrą mėnesį ir tęsis iki lapkričio 20-osios. Tokią traukiančioms neršti lašišoms ir jų nerštavietėms apsaugoti skirtą akciją Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija rengia jau penkti metai.

 #15439   Donis
 31 Spa 2006 18:01
Smagu girdeti,kad akcija vyksta ;-)

 #15569   eLPi
 03 Lap 2006 12:58
Moteris ar meškerė?

Britai pasirodė kaip tikri jūrininkai – jie mieliau eina meškerioti nei mylisi.
Buvo atlikta apklausa ir teirautasi, kur britai mieliau praleistų laiką. Vienas variantas buvo praleisti visą dieną prie vandens su meškere, o kitas – meilės naktį su moterimi. 75 procentai žvejų atsakė, kad jie rinktųsi žvejybą.
Taip pat klausta, kas jiems būtų mieliau: draugystė su gražuole ar sumeškeriota didžiulė žuvis. 47 procentai žvejų pasirinktų gražuolę, o 53 procentai – didžiulę žuvį.
Ne veltui anglus kaip meilužius nugali jų artimi kaimynai prancūzai.
Apklausa parodė, kad žvejybos įrankiams anglai išleidžia beveik devynis tūkstančius litų per metus. O dovanoms žmonoms ar draugėms atseikėja tik varganą tūkstantį litų.

Paimta is dienrascio Klp

 #16982   mende
 24 Lap 2006 19:46
Pareigūnai konfiskavo šešis kilometrus tinklų

Paskelbta 11-24 14:11, komentarų: 3, autorius vatson

Gamtosauginės akcijos "Lašiša 2006" metu pareigūnai nustatė daugiau nei 350 įvairių pažeidimų, o konfiskuotų tinklų bendras ilgis - daugiau nei šeši kilometrai. Traukiančioms neršti lašišoms ir jų nerštavietėms apsaugoti skirta akcija jau tapo tradicinė - Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ją šiemet surengė penktą kartą.
Kaip teigia Aplinkos ministerija, aplinkosaugininkų pastangos duoda vaisių - praretėjo neršto metu grobio tykančių brakonierių gretos, todėl į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos žuvys gali tęsti giminę netrikdomos, natūraliomis sąlygomis.
Daugiau nei du mėnesius trukusios akcijos "Lašiša 2006" rezultatus teigiamai vertina ir ichtiologai. Preliminariais mokslininkų, praėjusią savaitę tyrusių lašišų neršto efektyvumą, duomenimis, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, šios žuvys turėjo geresnes sąlygas neršti - aptikta gerokai daugiau išleistų ikrų.
Akcijos "Lašiša 2006" metu aplinkosaugos pareigūnai nuolat budėjo prie vandens telkinių, kuriuose, mokslininkų teigimu, vyksta intensyviausia lašišų migracija ir yra gausiausios nerštavietės. Tai pirmiausia Kuršių marios ir Nemuno deltos regionas.
Per pirmąjį akcijos etapą, kuris truko nuo rugsėjo 10 iki spalio 20 dienos, surengti 125 reidai, patikrintos 83 Kuršių mariose žvejojusios įmonės ir 73 įmonės laimikio iškrovimo vietose.
Pareigūnai išaiškino beveik tris šimtus pažeidimų. Daugiausia, per 180 kartų, buvo pažeistos mėgėjiškos žūklės taisyklės.
Pareigūnai taip pat nustatė 30 verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimų, 5 medžioklės taisyklių ir 52 kitus aplinkos teisės pažeidimus. Buvo konfiskuoti 129 tinklai, kurių bendras ilgis - daugiau kaip šeši kilometrai, taip pat kitų neteisėtos žvejybos priemonių.
Antrasis akcijos etapas, prasidėjęs spalio 2-ąją, buvo skirtas šalies upių, kur yra lašišų nerštaviečių, apsaugai. Prie šių upių, o ypač prie Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties, aplinkosaugininkai nuolat budėjo iki lapkričio 20 dienos.
Visose akcijos vietose buvo stabdomos ir tikrinamos, ypač tamsiu paros metu, įtariamų brakonieriavimu asmenų transporto priemonės.
Per antrąjį etapą aplinkosaugos pareigūnai pažeidėjus už rankos nutvėrė apie pusšimtį kartų. Jie išaiškino 40 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų, 4 medžioklės taisyklių ir 4 kitų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus.
Ir šiemet aplinkosaugininkai susidūrė su vadinamaisiais "elektrikais", kurie žvejoja barbariškiausiu būdu - naudodami elektros srovę. Už tokią veiką dviem prie Žeimenos sulaikytiems brakonieriams gresia baudžiamoji atsakomybė.

BNS

 #19099   tuomahaukas
 22 Gru 2006 17:10
Jeigu kas skaitė šiandien "Lietrytį", D.Kauzono "Vėgėlių gaudytojams sėkmę neša darganotas nakties dangus"- labai gražu, labai laiku :-kvankt
Žurnaliūgoms išvis jablynkšt :evil:

 #19100   Magnumas
 22 Gru 2006 17:15
o tikrai reikia, sliekus mirkyti zuvu taukuose :?:

 #19108   Skumbrotas
 22 Gru 2006 18:30
Šiandien per Klaipėdos "radija 9" vedantysis, kuris neperseniausiai deklaravo esąs ir mūsų forumo dalyvis, per "dešimtminutkę žvejams" konstatavo jog Lituvos žvejai pasidalino į dvi dalis - viena plūsta vėgėlių lupti, kita į Klaipėdą pirmųjų stintų. Dar pasidžiaugė, kad vėgėlės kimba puikiai, jų jau galima pagauti daug, sunku vietą žvejybai atrasti. Bet nė vienintelio žodelio apie tai, kad prasidėjo vėgelių draudimas, kad šiaip jau padorus žvejas turėtų prisilaikyti įstatymų, nepriklausomai nuo to ar jie patinka ar ne.
Liūdna, blin.... :evil: Vaizdelis toks, kad kai kurios personos laisvu nuo žvejybos metu gyvena Mėnulyje...
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė