Čia nėgės foto neradau nei vienos, bet mes šią žuvį Nemune rankomis gaudydavome ir vadinome minagais.
Gal šita žuvis kitur kitaip vadinama
Būtų įdomu sužinoti kitų regionų žvejų nuomonę O dabar susipažinkime iš arčiau.UPINĖ NĖGĖ.
Upinė nėgė gyvena tik Europos vandenyse.Paplitusi šiaurvakarinėje Viduržemio jūros dalyje, Šiaurės ir Baltijos jūrose, o neršti migruoja į upes.Kai kuriuose Škotijos, Norvegijos, Suomijos ir Rusijos ežeruose susiformavusios sėslios gėlavandenės populiacijos.
Upinės nėgės neršia daugelyje į Baltijos jūrą įtekančių upių.Lietuvoje įplaukia į pajūrio Šventąją, Akmeną-Danę, Kuršių marias;iš jų kyla į Miniją, Nemuną ir jų intakus.Nemunu upinės nėgės migruoja iki Kauno hidroelektrinės užtvankos, o paskui kyla į Nerį ir jos baseino upes - Šventąją, Širvintą, Siesartį, Musę, Žeimeną ir kai kuriuos mažesnius intakus.
Šių nėgių migracija į Lietuvos upes prasideda antroje vasaros pusėje ir tęsiasi iki kitų metų gegužės.Tačiau intensyviau iš Baltijos jūros į Kuršių marias jos plaukia rugsėjo-lapkričio mėnesį.Gruodžio-balandžio mėnesį upinės nėgės telkiasi prie didesnių Nemuno baseino upių žemupių, o netrukus po pavasarinio ledonešio vandeniui sušilus iki +7-9 laipsnių patraukia į nerštavietes.Tuo metu padidėja nėgių ikrai, atbunka dantys, suartėja ir padidėja pelekai, visiškai sunyksta žarnynas ir tulžis, 13-18procentų sumažėja kūno ilgis.Intensyviausi pokyčiai vyksta likus 12-15 dienų iki neršto.
Į nerštavietes atplaukusių upinių nėgių ilgis dažniausiai būna 30-40cm, svoris-60-100g.Absoliutus vislumas siekia iki 40 tūkstančių ikrų, tačiau paprastai būna 20-30 tūkstančių ikrų.Nerštas vykstas gegužės mėnesį - birželio pradžioje, vandens temperatūrai kylant nuo +10-12 iki +17 laipsnių.Upinės nėgės neršia grupėmis seklumose, dažniausiai srovėje, ant žvirgždėto ar kieto, smėlėto grunto.Neršto vietoje nuvalo 0,3-1,5 kvadratinio metro grunto plotą ir apie 1mm skersmens ikrus prilipina prie žvirgždo.Embrionai vystosi 11-14 parų ir iš jų išsirita 4mm ilgio lervos.Jos dar 4-5 paras praguli ant grunto, o poto srovės nunešamos į upės pakraščius, užutekius kur įsirausia į minkštą gruntą.
Grunte vingiliai praleidžia 5 metus.Ten jie minta organinėmis medžiagomis, smulkiais bestuburiais.Per pirmus metus užauga iki 3-4cm ilgio, 2-us-5-6, 3-ius-7-8, 4-us-9-10, 5-us iki 13-14cm ilgio.Pasiekusios šį dydį lervos kyla iš grunto ir, pasibaigus visiems kūno sandaros pokyčiams, migruoja į jūrą.
Jūroje nėgės parazituoja ant žuvų kūno - minta jų krauju, audiniais ir sparčiai auga.Praleidusios jūroje 1-2 metus ir užaugusios iki 35-45, o kartais iki 50cm ilgio, subrendusios nėgės vėl pradeda būriuotis prie žiočių. Bendra upinių nėgių amžiaus trukmė siekia 6-7 metus, iš kurių net 5 metus praleidžia kaip lervos upių grunte.Literatūroje nurodoma, kad kartais išgyvena iki 10 metų.Upinė nėgė yra verslinė rūšis nors ir saugoma.
Aprašymas įkeltas iš enciklopedijos "ŽUVYS IR ŽŪKLĖ LIETUVOJE".
Žveju gimstama, o ne tampama...
Prašom, kuom galėjau tuom padėjau 
tik buna tiek rkaujo prisisiurbusios :D bet skanu ... jai tinkamai iskepi 
Ilgai šone plaukė, tai tikrai ne žaltys koks, o ir plaukė ~20cm gylyje. Bet ne juoda. Gal juodi tik jaunikliai? Ar čia koks ungurys migravo? 