
Čia nėgės foto neradau nei vienos, bet mes šią žuvį Nemune rankomis gaudydavome ir vadinome minagais.

Gal šita žuvis kitur kitaip vadinama


UPINĖ NĖGĖ.
Upinė nėgė gyvena tik Europos vandenyse.Paplitusi šiaurvakarinėje Viduržemio jūros dalyje, Šiaurės ir Baltijos jūrose, o neršti migruoja į upes.Kai kuriuose Škotijos, Norvegijos, Suomijos ir Rusijos ežeruose susiformavusios sėslios gėlavandenės populiacijos.
Upinės nėgės neršia daugelyje į Baltijos jūrą įtekančių upių.Lietuvoje įplaukia į pajūrio Šventąją, Akmeną-Danę, Kuršių marias;iš jų kyla į Miniją, Nemuną ir jų intakus.Nemunu upinės nėgės migruoja iki Kauno hidroelektrinės užtvankos, o paskui kyla į Nerį ir jos baseino upes - Šventąją, Širvintą, Siesartį, Musę, Žeimeną ir kai kuriuos mažesnius intakus.
Šių nėgių migracija į Lietuvos upes prasideda antroje vasaros pusėje ir tęsiasi iki kitų metų gegužės.Tačiau intensyviau iš Baltijos jūros į Kuršių marias jos plaukia rugsėjo-lapkričio mėnesį.Gruodžio-balandžio mėnesį upinės nėgės telkiasi prie didesnių Nemuno baseino upių žemupių, o netrukus po pavasarinio ledonešio vandeniui sušilus iki +7-9 laipsnių patraukia į nerštavietes.Tuo metu padidėja nėgių ikrai, atbunka dantys, suartėja ir padidėja pelekai, visiškai sunyksta žarnynas ir tulžis, 13-18procentų sumažėja kūno ilgis.Intensyviausi pokyčiai vyksta likus 12-15 dienų iki neršto.
Į nerštavietes atplaukusių upinių nėgių ilgis dažniausiai būna 30-40cm, svoris-60-100g.Absoliutus vislumas siekia iki 40 tūkstančių ikrų, tačiau paprastai būna 20-30 tūkstančių ikrų.Nerštas vykstas gegužės mėnesį - birželio pradžioje, vandens temperatūrai kylant nuo +10-12 iki +17 laipsnių.Upinės nėgės neršia grupėmis seklumose, dažniausiai srovėje, ant žvirgždėto ar kieto, smėlėto grunto.Neršto vietoje nuvalo 0,3-1,5 kvadratinio metro grunto plotą ir apie 1mm skersmens ikrus prilipina prie žvirgždo.Embrionai vystosi 11-14 parų ir iš jų išsirita 4mm ilgio lervos.Jos dar 4-5 paras praguli ant grunto, o poto srovės nunešamos į upės pakraščius, užutekius kur įsirausia į minkštą gruntą.
Grunte vingiliai praleidžia 5 metus.Ten jie minta organinėmis medžiagomis, smulkiais bestuburiais.Per pirmus metus užauga iki 3-4cm ilgio, 2-us-5-6, 3-ius-7-8, 4-us-9-10, 5-us iki 13-14cm ilgio.Pasiekusios šį dydį lervos kyla iš grunto ir, pasibaigus visiems kūno sandaros pokyčiams, migruoja į jūrą.
Jūroje nėgės parazituoja ant žuvų kūno - minta jų krauju, audiniais ir sparčiai auga.Praleidusios jūroje 1-2 metus ir užaugusios iki 35-45, o kartais iki 50cm ilgio, subrendusios nėgės vėl pradeda būriuotis prie žiočių. Bendra upinių nėgių amžiaus trukmė siekia 6-7 metus, iš kurių net 5 metus praleidžia kaip lervos upių grunte.Literatūroje nurodoma, kad kartais išgyvena iki 10 metų.Upinė nėgė yra verslinė rūšis nors ir saugoma.
Aprašymas įkeltas iš enciklopedijos "ŽUVYS IR ŽŪKLĖ LIETUVOJE".
Žveju gimstama, o ne tampama...