Prisiminimai iš po savaitgalio...
Penktadienis - valiooo, pagaliau vėl savaitgalis, pagaliau vėl galėsiu pažūklauti ir gal šį kartą pasiseks suvilioti gražių žuvelių. Taigi šeštadienis. 6.10 žadintuvas kelia mane iš lovos, atsigeriu kavos, sėdu i mašina ir pirmyn į savo pamėgtą ežeriuką. Netrukus aš jau savo stichijoje smile.gif
saulė dar tik tik kyla iš horizonto, rankas ir veida spaudžia šaltukas, bet širdis džiaugiasi ir laukia adrenalino, kol sulinks kotas ir pajusiu aštriadantės smūgius. Echalotas rodo visur daug žuvies:
sukomplektuotos dvi meškerytės traukia du naujus masalus:
Ir nuostabaus grožio gamta džiuginą akį ir sielą:
Saulutei pasirodžius apie 9 valanda pirmasis smūgis, nedidelė bet yra, išsitraukiu kareivukę, įsiamžinu ir atgal aš į savo stichija ji į savo smile.gif
besigrožint gamta po gerū 20 minučių seka kitas smūgis, nedidelis bet vistiek smūgis ir grožio etalonas keliauja pozuoti, bei atgal pas seses, brolius ir priešus
kažkur apie kilogramą traukia, nu gerai gerai pariebinau. 100 gramų biggrin.gif
Dar po 40 minučių seka vėl smūgis ir aštiadantė lydžiokė keliauja į valti, fotosesija ir namo...
deje rimtesnių laimikių nebesulaukiau, viskas užkibo velkiaujant, bandžiau džiginti reins gumytes ir tuščia. O lydelius gerokai aprinko beražumiai skrituliautojai ;( ir per vieną vasarą nusiaubė plėmuotasias žiauriai. Kad jie kur griausmas žemėn prasmegtų, išalke avinai...
Sekmadienis. 6.10 žadintuvas ir vėl kelia mane iš šiltos lovos, atsigeriu kavos, sėdu i mašina ir pirmyn į naujajį telkinuką. Ši karta po ilgesnės kelionės, saulei dar nepatekėjus aš jau susiruošęs su nauja viltimi susikauti su galingais monstrais, girdėjau neseniai 12 kg lydys ištrauktas ten buvo.
Vėl sukomplektuota valtelė, sėdam ir pirmyn...
Deja pradžia sunki, vistik nepažystamas vandens telkinys, nežinomos vietos. Tad tik po valandos ir 20 minučių randu pirmą žuvelioką
Vėlgi fotosesija, bučkis ir namo. Nuotaika gera, sakau dabar tai prilupsiu, bet deje, pakapoja dar neūžaugos ir taip ant kablio nepasimauna. Ilgai bandant ir keitaliojant sistemėles kur čia buvus prisistato draugelis, a kimba, sakau ne, ar paėmei ka, sakau ne, aaa sako žiuriu ilgai stovi galvoju gal ešeriai jama, sakau kerta bet nepasikerta, aaa tai jama ešeriai, sakau nepasikerta, smulkmė turbūt. Paplaukes keliolika metru, prieš tai praplaukes per mano rasta vieta, kur žuvis stovėjo, užsiinkaruoja ir pradeda šukuoti į visas puses, kiek mačiau vieną ešerioką tik ir išviliojo. Man išbandžius viską, išsitraukiau inkariuką ir nuplaukiau tolyn ieškodamas dryžių, bet deje nieko ir neberadau. Bandžiau dar palei krantus pasimosikuoti, gal kokią margašone pavyktų rasti, tai pirmu metimu nespejus nuskesti guminukui pajutau smūgiuka, pakirtau yra, bet pasispurdžius už kažko užsikabino, pažiūriu i kranta o ten bebrų namas. Atsikabinu inkara viena ranka, prisitraukiu valti, o iš vandens išnyra pintas valas ant mano masalo, atsikabinau, vala ištraukiau ir nuplaukiau toliau. Kibimų daugiau ir nebeturėjau, plaukiant namo, velkiaujant, plaukiu pro grąžią sodybėlę
Ant liepto sėdi žmonės pusryčiauja. Aš plaukiu pro šali ir girdžiu kažka rėkia man, bet variklis buržgia, ant ausų kepurė tad plaukiu tolyn. Tik netrukus susilenkia keturlinkas mano spiningėlis, bet jaučiu kad ne į kelmą, traukiasi, galvojų čia dabar kas. Tas nuo liepto rėkia man. Turbūt dugnine mano užkabinai, žvilgteliu i kranta, guli meškerė ir plūdė vandenį, beto nedurnas gi esu, ka plytų ten užsimetes jis. Tada sako turbūt šniūra užkabinai! Toliau tylėdamas traukiuosi artyn ir staiga iš vandens pasirodo mano vobleris su tinklu. Žmogelis iškart nusisuko ir tyli. Tipo ne mano. Atsikabinau draskydamas žilką ir nuplaukiau toliau. Tai tiek iš mano ilgai laukto savaitgalio. Lauksim kito smile.gif
Penktadienis - valiooo, pagaliau vėl savaitgalis, pagaliau vėl galėsiu pažūklauti ir gal šį kartą pasiseks suvilioti gražių žuvelių. Taigi šeštadienis. 6.10 žadintuvas kelia mane iš lovos, atsigeriu kavos, sėdu i mašina ir pirmyn į savo pamėgtą ežeriuką. Netrukus aš jau savo stichijoje smile.gif
saulė dar tik tik kyla iš horizonto, rankas ir veida spaudžia šaltukas, bet širdis džiaugiasi ir laukia adrenalino, kol sulinks kotas ir pajusiu aštriadantės smūgius. Echalotas rodo visur daug žuvies:
sukomplektuotos dvi meškerytės traukia du naujus masalus:
Ir nuostabaus grožio gamta džiuginą akį ir sielą:
Saulutei pasirodžius apie 9 valanda pirmasis smūgis, nedidelė bet yra, išsitraukiu kareivukę, įsiamžinu ir atgal aš į savo stichija ji į savo smile.gif
besigrožint gamta po gerū 20 minučių seka kitas smūgis, nedidelis bet vistiek smūgis ir grožio etalonas keliauja pozuoti, bei atgal pas seses, brolius ir priešus
kažkur apie kilogramą traukia, nu gerai gerai pariebinau. 100 gramų biggrin.gif
Dar po 40 minučių seka vėl smūgis ir aštiadantė lydžiokė keliauja į valti, fotosesija ir namo...
deje rimtesnių laimikių nebesulaukiau, viskas užkibo velkiaujant, bandžiau džiginti reins gumytes ir tuščia. O lydelius gerokai aprinko beražumiai skrituliautojai ;( ir per vieną vasarą nusiaubė plėmuotasias žiauriai. Kad jie kur griausmas žemėn prasmegtų, išalke avinai...
Sekmadienis. 6.10 žadintuvas ir vėl kelia mane iš šiltos lovos, atsigeriu kavos, sėdu i mašina ir pirmyn į naujajį telkinuką. Ši karta po ilgesnės kelionės, saulei dar nepatekėjus aš jau susiruošęs su nauja viltimi susikauti su galingais monstrais, girdėjau neseniai 12 kg lydys ištrauktas ten buvo.
Vėl sukomplektuota valtelė, sėdam ir pirmyn...
Deja pradžia sunki, vistik nepažystamas vandens telkinys, nežinomos vietos. Tad tik po valandos ir 20 minučių randu pirmą žuvelioką
Vėlgi fotosesija, bučkis ir namo. Nuotaika gera, sakau dabar tai prilupsiu, bet deje, pakapoja dar neūžaugos ir taip ant kablio nepasimauna. Ilgai bandant ir keitaliojant sistemėles kur čia buvus prisistato draugelis, a kimba, sakau ne, ar paėmei ka, sakau ne, aaa sako žiuriu ilgai stovi galvoju gal ešeriai jama, sakau kerta bet nepasikerta, aaa tai jama ešeriai, sakau nepasikerta, smulkmė turbūt. Paplaukes keliolika metru, prieš tai praplaukes per mano rasta vieta, kur žuvis stovėjo, užsiinkaruoja ir pradeda šukuoti į visas puses, kiek mačiau vieną ešerioką tik ir išviliojo. Man išbandžius viską, išsitraukiau inkariuką ir nuplaukiau tolyn ieškodamas dryžių, bet deje nieko ir neberadau. Bandžiau dar palei krantus pasimosikuoti, gal kokią margašone pavyktų rasti, tai pirmu metimu nespejus nuskesti guminukui pajutau smūgiuka, pakirtau yra, bet pasispurdžius už kažko užsikabino, pažiūriu i kranta o ten bebrų namas. Atsikabinu inkara viena ranka, prisitraukiu valti, o iš vandens išnyra pintas valas ant mano masalo, atsikabinau, vala ištraukiau ir nuplaukiau toliau. Kibimų daugiau ir nebeturėjau, plaukiant namo, velkiaujant, plaukiu pro grąžią sodybėlę
Ant liepto sėdi žmonės pusryčiauja. Aš plaukiu pro šali ir girdžiu kažka rėkia man, bet variklis buržgia, ant ausų kepurė tad plaukiu tolyn. Tik netrukus susilenkia keturlinkas mano spiningėlis, bet jaučiu kad ne į kelmą, traukiasi, galvojų čia dabar kas. Tas nuo liepto rėkia man. Turbūt dugnine mano užkabinai, žvilgteliu i kranta, guli meškerė ir plūdė vandenį, beto nedurnas gi esu, ka plytų ten užsimetes jis. Tada sako turbūt šniūra užkabinai! Toliau tylėdamas traukiuosi artyn ir staiga iš vandens pasirodo mano vobleris su tinklu. Žmogelis iškart nusisuko ir tyli. Tipo ne mano. Atsikabinau draskydamas žilką ir nuplaukiau toliau. Tai tiek iš mano ilgai laukto savaitgalio. Lauksim kito smile.gif
SomeWhereInTheLakeFishing