Na ką, kaip ir pailsėjau po lakstymo paskui lašius, tai manau laikas normalesnį reportažą suregzti kaip ten kas vyko...
Internete jau kuris laikas sekiau info ar kas nors vyksta, vėliau kaip paaiškėjo, internetinė info vėlavo bent jau 2-3 savaites, vietiniai pradėjo žvejybas jau rugpjūčio paskutinį savaitgalį. Man dar užtruko kompaniją susirasti, nes tėvukas daug dyrbo, draugai stabdė, o vienam maltis 300 mylių (apie 500 km) į vieną pusę menkas malonumas...
Bet galiausiai rugsėjo 16-ą atsiduriu prie upės, draugas nors ir nėra didelis žvejas, bet vis šiokia tokia kompanija, be to ir išlaidas galima pasidalinti. Žvejybą galima pradėti 30 min iki saulei tekant, tai prie upės vietą užsiimti atsibeldžiu dar 30 min iki žvejybos pradžios. Žmonių mažiau nei tikėjausi bent jau iš pačio ryto, bet vėliau prisirinko...
Ka gi, 5 min iki momento kai bus galima mesti brendu į standartinį taška, stojuosi ant akmens ir vis žvilgčioju į laikrodį... Viskas, sulaukiau, pirmas metimas šiemet – tusčia... Antras metimas – vėl tusčia... Trečias metimas – bumpt ir sėdi pirma!!! Na nesitikėjau, juk sezono atidarymas, bet širdyje šilta, gera taip ant smūgio įsegus pirmają. O ir lašiukas ne pėsčias pasitaikė, kratosi, nerimsta... Vien tas kratymasis perša mintį, kad už uodegos užkabinau, bet lygiai toks pats kratymasis būna ir kai kabliukas burnoje. Draugas skolinasi graibštą ir seka mane pasroviui... Nor ir nesitikėjau, bet pirma įkirsta ir išprašoma į krantą su kabliuku burnoje:
Grįžtant sutinkam žveją iš kurio skolinomės graibštą, leidžasi jis pastoviui įsegęs savo pirmajį lašį šiemet... O aš vėl stojuosi ant akmens ir iš kokio 4 metimo vėl segu, tik pastarasis atitrūksta, na galvoju, dabar tai tesis cyrkas... O širdyje kirminas, kad nuo tokių minčių toliau nesiseks... Taip ir yra, per likusie dienos dalį palaikau dar 7 žuvis ant kabliuko, bet nei vienos iki kranto taip ir neištraukiu.
Antroje dienos pusėje draugas išprašo gražuolį Brown Trout (naujoko sėkmė, kitaip nepavadinsi):
Antra diena prie upės... Nežinau tiksliai kodėl, bet jaučiau kad diena bus sėkmingesnė, gal dėl to kad teko pamiegoti 5 val viešbutyje, o ne stovėti isibridus visą dieną prieš tai vairavus pusę nakties ir būnant visai be miego. O gal tiesiog jau ir įgudžiai atsigauna, nes vistiek reikia pajausti kas ir kaip... Kelias buvau pakirtęs jau nepamenu, lygtais 17 ar 19, į krantą išprašiau 4. Foto jau rodžiau, bet vistiek dar galite pasigrožėti:
Kas įstrigo atmintyje iš pastarosios dienos tai, kad labai svarbu gerai užsiimta vieta ir šalia stovintys kaimynai, kurie moka žvejoti. Stovėjom gal 5 eilutėje, visi atmušę ranką, nors ir stovint per metrą nesimaišėm, nemėtėm vienas kitam ant valo ir visi laikas nuo laiko pakirsdavom, kada daugelis kitų žvejų neturėjo nieko... Keli nesusipratėliai bandė stotis truputi aukščiau ir atleidinėti ten kur mes, bet jie tik truputi maišėsi, o žuvies taip ir neapturėjo, jei būtų gaudę grynai prieš save, manau turėjo gerenius šansus kažka užkabinti...
Sezono atidarymas pavykęs, bent jau man ;)
************
Per savaitgalį atilsėjęs vėl suku galvą kaip ir kada važiuoti. Žinau, kad vienas iš draugų važiuos ketvirtadienį ir planuoju prie jo prisijungti, bet čia pas tėvuką pertrauka tarp darbų ir jau pirmadienį naktį pajudam link upės, kad antradienį švintant jau stovėti savo vietoj... Planas būti iki ketvirtadienio, bet kaip visada, visi geriausi planai sugriūna, pastarasis ne išimtis... Trečiadienį vakare jau reikia būti namie, nes ketvirtadienį tėvukui jau reikia dirbti. Na niekis dvi dienos prie upės geriau nei nieko...
Diena prasideda kaip visada, kad vienu pirmųjų metimų užkabinu lašį, aišku kaip ir daugelis tą dieną iki kranto neparplaukia... Pirmajį į krantą parsivilkau tik 10:25, paskui sekė dar du, kurie nufotografuoti buvo paleisti. Per visą dieną užkabinau 31… Ištrauktų skaičius truputi mažesnis nei mano vidurkis, nes dažniausiai iš 30, bent jau 4 būna krante.
Daugiau ta diena nieko tokio ypatingo nebuvo, gal tik tai, kad kelis kartus buvau užsibridęs į srovę, kur patogu užkirsti, bet beveik nėra galimybės žuvį iš ten ištraukti…
Tos dienos kelios foto, kurias jau esat matę:
Trečiadienis, dauguma žvejų šneka, kad pasroviui upėj pilna Coho Salmon‘ų... Iki mūsų jos dar neatplaukė, na tiksliau atplaukė, bet ne tokiais kiekiais... Antradienį mačiau porelę ištrauktų, bet tai viskas... Diena prasideda kaip visada, vienu pirmųjų metimų turiu lašiuką, šiuo atveju viena mažiausių iš visų istrauktų per 6 metus. Na užtat mano tėvukas parodo kaip reikia žvejoti ir į ką orentuotis... Įsega jis Coho!!! Na Cohai turi vieną savybę, kad tik užkibę, kaip kokios raketos neša mėsą, vieną sekundę žuvis prie tavęs, o kitą jau toliuose... Jei nespėji ritės atleisti, pamiršk apie žuvį, aš pats dažnai paleidžiu net rankenėlę, ko pasekoje kenčia pirštai stabdant ritę. Na su tėvuko Cohu viskas baigiasi gerai, jis krante ir pririštas pie virvės... Pastaruosius retai kas paleidžia, nes skonis daug gerenis, nei tų kurios atplaukia numirti... Po kurio laiko ir pats įsegu vieną, žuvis nėra didelė, bet neša muilą prieš srovę tiek, kad tenka eiti paskui, gerai, kad po 5 minučių pavargo ir gana lengvai aš ją išprašiau į krantą. Vėliau nubrendu vėl į srovę, ten segu kelias žuvis, kurių nepavyksta prikalbinti papozuoti prieš fotiką. Bet štai dar vienas smūgis, kirtimas ir torpeda lekia prieš srovę, o aš visiškai atleidęs ritę seku paskui. Jau geriau lai plaukia prieš srovę, nei pasroviui, kur tektų su ja atsisveikinti... Valas kabinasi kažkur už akmenų, žuvis plaukia tolyn, nežinau kokio fukso pagalba, bet man pavyksta išvaduoti valą ir seku paskui... Prieš srovę plaukti ji pavargo, bet pasroviui vis dar pakankamai stipri... Grįžtu ten kur pradėjau, einu dar žemyn pasroviui, kol galiausiai ištraukiu antrąjį Cohą.
Atsistoju į savo vietą ir po kelių metimų vėl sėdi, spėju kad cohas, nes vėl kaip torpeda prieš srovę, vėl po akmenimis, išsuka pusę rites valo (kurio telpa 150 m)... Na su šita nepasisekė, valo atkabinti nepavyksta ir pusė špūlės nusitrynusi į akmenį nuplaukia kartu su žuvimi... Yra kaip yra, einu prie kuprinės, dedu nauja būgnelį ir toliau žvejoti, nors ir pikta tiek valo praradus... Apie 11 ryto žuvis pasitraukia, o mūsų laukia ilgas kelias namo, tai 11:30 susipakuojam ir traukiam prie mašinos, kur mus pasitinka šitas gražuoliukas:
Grįžus namo persikraunu daigtus iš vienos mašinos į kitą, išsimaudau, susiruošiu maistą, susirenku likusius kabliukus ir bandau snustelėti, nes 12 nakties vėl pajudėsiu upės kryptimi, juk tėvukui dirbti, o draugai sutiko priimti į savo ekipažą, žino, kad visą žuvį kurią ištrauksiu, galės pasilikti.
************
Ketvirtadienis...
Žvejai ant kranto juokiasi, kad daugiau laiko praleidau mašinoje, nei prie upės, bet juk aš atvažiavau žvejoti, juokaisi tas kas juokasi paskutinis... Na rytas nebuvo toks sėkmingas kaip prieštai, bet vieną iš keturių išprašau į krantą ir draugai ją riša prie virvės... Mano produktyvioje srovėje stovi tryse, niekas ten jiems nekimba, o aš vis žvalgausi, kada ten atsilaisvins... Kokia 11 ryto du žvejai atsisėda, o aš nesulaukęs kol trečias pasitrauks einu į savajį tašką...
Vaizdelis iš ten kur stoviu, ta srovė į kurią svaidau.
Iš ketvirto metimo segu pirmą, tai nutrūkus antrą, po jos trečią ir paskui ketvirtą, su kuria jau tenka pasivaiksčioti prieš srovę. Per nepilnas 5 min įsegiau keturias, kada jie tryse per visą ryta mačiau kad isegtų vieną... Na ta plaukikė prieš srovę pavargo ir prisitraukiu vėl Cohą. Nunešu draugams, jie ja iškarto ant virvės, o aš atgal į srovę. Kaip priklauso, iškarto užsikabina dar viena ir ten vienam jau nelaiko nervai, pradeda knisti protą, kad jam mažai vietos (nors stoviu gal per 2-3 metrus nuo jo), kad aš matote ne mandagus ir pan... Blyn subiesino, už tai vėl per 5 min įsegu 4 žuvis, su ketvirta tenka pasivaiksčioti prieš srovę.
Vaizdas prieš srovę, tenka pasivaiksčioti iki posūkio.
Žuvis rimta, jokiu staigiu judesių, plaukia kur nori ir nieko jai nepadarysi. Na po kurio laiko ji apsisuka ir jau einu žemyn... Praeinu vieta kur pakirtau, pavyksta žuvį išlaikyti manojoj tilto pusėj ir galiausiai ištraukti praėjus visą žvejų eilę:
Žuvis ištraukta ten toli pasroviui...
Yra kuo pasidžiaugti, 42 svarų (19 kg)
Žuvis nereliai graži, ir viduje džiaugiausi, kai draugai atsisakė ją tempti iki mašinos... Lai gyvena, tikiuosi išgyvens nepagauta iki neršto, lai perduoda savo genetinę info ir po 3-5 metų lauksime panašių... Po svėrimo ir foto sesijos žuvis paleista:
http://www.youtube.com/watch?v=1wfv9BhcN9Y
Po šios žuvies ilsėjausi gal 30 min, ir vėl į trasą. Daugiau nieko neištraukiau, nors kovų buvo... Kaip jau minėjau prie laimikių, ta dieną 22 užsikabinusios ir iš jų 3 ištrauktos, gaila neturejau kitų žuvų foto... Draugam irgi neblogai sekėsi, bendroje sumoje iki mašinos parsivilko 5 žuvis (dvi mano ;) ), dar kelias mažesnias patys paleido...
Penktadienis...
Kaip ir visas ankstesnes dienas jau prieš 6 esam prie vandens, tik aš jau nesistoju ten kur visas kitas dienas, o einu ir užsiimu vietą srovėje... Sprendimas teisingas, nuo 6:20 iki 7:30 turiu 18 pavedžiotų ir ištrauktą maziuką King‘a ir gražuolį Steelhead‘ą:
Vėliau eilinį karta pasivaikčiojęs prieš srovę ištraukiu šį patiną:
Veliau pasitraukus šešėliui ir pradėjus šviesti saulei, žuvis pasitraukė. Pasitraukiau ir aš iš srovės... Kol valgiau ten jau stovėjo 7 žvejai, bet nieko nepešę po valandos dingo lygiai taip pat staigiai kaip ir atsiradę.
O į žvejybos pabaiga papuola ir nuostabi Coho patelė:
Kadangi penktadienis, tai 2-ą dienos susipakuojam meškeres ir traukiam link namų... Diena buvo gera ne tik man (40 pakirstų ir 4 ištrauktos), bеt ir draugams, kurių vienas apturėjo virš 10 pavedžiojimu, ištraukė vieną Cohą ir du King‘us, o kitas apturejo 22 žuvs ant savojo klablio, ištraukė tris King‘us...
Paskutinis papozavimas prieš išvalant žuvį:
Mes dar sugrįšim, gaila, kad tik po geros savaitės...