Šį rytą pradėjau žvejybą Varduvoje. Aplankiau lydekų buveines- nieko nepešiau, pabandžiau ešeriukų pagaudyti, neturėjau nei kibimo. Net slieko nenorėjo. Tada nuvažiavau prie Ventos ir per 10 minučių žvejybos pagavau pirmą lydekaitę:

Dar po pusvalandžio pakibo antroji 0,6 kg. Gaila kad betraukiant stipriai susižeidė žiaunas:

Vėliau kibimo teko paieškoti žymiai ilgiau. Oras buvo nuostabus: šilta, apsiniaukę, bet nelyja. Valtį kažkodėl tingėjau pūsti, tad teko vaikščioti pakrantėmis. Darbas ne iš lengvųjų:
Ir pagaliau, vieno eilinio metimo metu pamačiau, kad kažkas vandenyje subaltavo, bet jokio smūgio nepajutau. Turbūt nepataikė, pagalvojau. Pradėjau aktyviau darbuotis. Kelis kartus užmečiau į tą pačią vietą - nieko, metu kairiau- irgi nieko, sviedžiu dešiniau- tuščia. Bet baigiant partraukti blizgę, pamatau, kad iš paskos jos plaukia lydeka, panašiai kaip kad ešeriai kad atseka kartais masalą. Aš stoviu ant skardžio ir su polairoidiniais akiniais puikiausiai viskas matosi kas vyksta. Lydeka ne iš smulkiųjų. Tuoj tuoj turėsiu iškelti blizgę iš vandens, nes jau krantas už gero metro. Belieka tik stabtelti, o tada masalas dažniausiai nebedirba ir žuvis apsisukusi nukeliauja atgalios. Bet šį kartą taip nenutinka. Kai tik stabteliu, pamatau, kaip lydys kapteli mano siūlomą gelžgalį. Jokio smūgio nepajuntu, bet vis tiek trūkteliu kotą ir dabar jau pajaučiu žuvies jėgą. Neilgai pasigalynėjus, vėl tenka imti už valo, kad per žoles iškelčiau į krantą. Viskas baigiasi laimingai, o galėjo pasibaigti ir kitaip, nes kablys vos vos įkibęs:

Dar valandikę pažvejoju, bet niekas nebekimba.Pakrantės darosi vis sunkiau praeinamos, debesys išsisklaido, saulė pradeda šildyti. Užteks šiam kartui...




Dar po pusvalandžio pakibo antroji 0,6 kg. Gaila kad betraukiant stipriai susižeidė žiaunas:

Vėliau kibimo teko paieškoti žymiai ilgiau. Oras buvo nuostabus: šilta, apsiniaukę, bet nelyja. Valtį kažkodėl tingėjau pūsti, tad teko vaikščioti pakrantėmis. Darbas ne iš lengvųjų:


Ir pagaliau, vieno eilinio metimo metu pamačiau, kad kažkas vandenyje subaltavo, bet jokio smūgio nepajutau. Turbūt nepataikė, pagalvojau. Pradėjau aktyviau darbuotis. Kelis kartus užmečiau į tą pačią vietą - nieko, metu kairiau- irgi nieko, sviedžiu dešiniau- tuščia. Bet baigiant partraukti blizgę, pamatau, kad iš paskos jos plaukia lydeka, panašiai kaip kad ešeriai kad atseka kartais masalą. Aš stoviu ant skardžio ir su polairoidiniais akiniais puikiausiai viskas matosi kas vyksta. Lydeka ne iš smulkiųjų. Tuoj tuoj turėsiu iškelti blizgę iš vandens, nes jau krantas už gero metro. Belieka tik stabtelti, o tada masalas dažniausiai nebedirba ir žuvis apsisukusi nukeliauja atgalios. Bet šį kartą taip nenutinka. Kai tik stabteliu, pamatau, kaip lydys kapteli mano siūlomą gelžgalį. Jokio smūgio nepajuntu, bet vis tiek trūkteliu kotą ir dabar jau pajaučiu žuvies jėgą. Neilgai pasigalynėjus, vėl tenka imti už valo, kad per žoles iškelčiau į krantą. Viskas baigiasi laimingai, o galėjo pasibaigti ir kitaip, nes kablys vos vos įkibęs:


Dar valandikę pažvejoju, bet niekas nebekimba.Pakrantės darosi vis sunkiau praeinamos, debesys išsisklaido, saulė pradeda šildyti. Užteks šiam kartui...

Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.