Taigis vakar šiek tiek prieš aštuntą valandą vakaro pajudėjom nuo jachtklubo į marias. Gal ne tiek žvies pagauti, kiek pabandyti pažvejoti ir ore pabūti. Kadangi vietų nežinom, nieko niekada nepagaunam, tai nuplaukėm ten kur jau viena valtis siūbavosi ir pradėjom gaudyti. Aišku, niekas nekimba, taip ir turi būti. Nuplaukėm iki vieno žinomo sėkliaus, užsiinkaravom, vėl gaudom, vėl niekas nekimba. Iš kitos sėkliaus pusės priplaukė kitas laivas, iš jo lyg kažkas mano bendrakeleivį vardu šūktelėjo, bet tam kaip tik mobilus skambino, tai jis ir neišgirdo. Galiausiai, jau vos ne pradėjus temti, traukiam inkarą ir plauksim namo, bet įdomu kas ten ką šūktelėjo, todėl plaukiam link kaimyninio laivo. Nugi ten pasirodo klubietis gaudo. Išjungiam variklį, pasilabinam, pradedam kalbėtis. Pasirodo jų ekipažas vos čia sustojęs vieną apie 900 gr. starkioką ištraukė ir nesenai vienas iš akies apie pusantro kilo atsikabino. Stovim, bendraujam, to kito ekipažo vienas gaudo, turi kibima, ištraukia tokį šiek tiek virš 40 cm, paleidžia. Žiūriu, kad čia kalbos daug, niekas niekur neskuba, o bendrauti galima ir spiningu mojuojant, todėl vėl pasiimu spiningą, kabinu morkos spalvos guminuką ir džigauju. Po kažkelinto metimo vos užmetus skęstantį guminuką timptelėjo. Nu ir pakirtau. Yra, sakau, nedidukas, eina visai lengvai. Atstumas gan didelis, traukiu aš jį link valties be vargo. Ale likus kokiems 7-8 metrams sustojo, į paviršių nekyla. Kažkaip vis dar nesugebėjau įvertinti dydžio, nes žuvies nesimato, vanduo taip žydi, kad visas paviršius padengtas, 10 cm gylyje jau nieko nesimato. Taip labai neduodamas muistytis, šiek tiek per jėgą ir iškėliau į paviršių, o tik tada pamačiau kas čia per žuvinas. Ale paviršiuje jau buvau pasiruošęs, greitai ranka į valtį įsikėliau ir kova pabaigta. Tiek ten ir tos kovos buvo. Pamatuoju, pasveriu 68 cm, 3,44 kg. Kol kas didžiausias. Daugiau nė kibimo ir neturėjau.