Panašiai vakar buvo. Susiruošiau su dugninėm nuvažiuot į įlankėlę be srovės, kur spiningaudamas pavasarį užmačiau. Su kuprine, kibiru pašarui, kėdute ir dviem meškerėm bridau per krūmus, o lauke arti +30.
Prie upės atėjau kiaurai šlapias, aplink juoda nuo musių, į burną, į akis lenda, o po pavasario vanduo nusekęs, supratau kad ten gylio visai nėra, tai perkaitęs nusvirduliavau atgal į mašiną, jausmas ne kažką
Aišku pats durnas, kad per tokį karštį važiavau, tik vat kad retai spėju pažvejot, tai stengiuos naudotis proga.
Vėliau dar kelias vietas pabandžiau, kur akys veda, tai labai gražių šapalinių vietų radau artėjant link santakos, bet dugninės taip ir neužmečiau. Kitą kartą gal paklausysiu patarimo ir eisiu su spiningu pasivaikščiot naujose vietose, nes iškart aklai važiuot su dugninėm šš gaunasi.
Vis galvoju, kodėl mane velnias neša prie tos Neries, atsisėsčiau kur prie ežero ramiai pavėsy ir gaudyčiau, bet vistiek vis grįžtu prie upės