mazus paleidineju, keleta didesniu pasiimu, nesmerkit
Forumas apie mėgėjišką žvejybą
Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Žvejoju 4metus.
Pirna sugauta žuvis buvo Nemunėlyje, ties juo ir norėčiau sustoti...
Žuvies jame nedaug, ji nedidelė, gyvenu upės aukštumoje, tdl ir papasakosiu apie tai...
Kazliškio kaimas. Nedidukas kaimelis Rokiškio rajone. upė pakankamai srauni, siaura vaga, daug ''žvejų''.
Ankstus liepos rytas, nuostabus oras, puiki nuotaika, spiningas mano rankoje, valas 0.22mm (gal ir per storas ešeriams) masalas mažytis raudonas riperis (jis manęs nkd neapvilia) . Nusitaikiau į ešerius, iš vieno pažystamo išgirdau kad tuoj už kaimuko tilto pirmojeje platumoje jų yra, sumaniau pabandyti. Nenerdamas stačia galva į tą vietą lėtai ''maklenau'' paupiu link jos, kartkartėmis mesdamas masalą į vandenį. Po keleto metimų pirmasis kibimas, mažytė lidekaitė pasilabina su manimi nedrasiai krimsdama masalą. (Vietiniai negalvodami dėtų ją į krepšį, bet juk reikia mastyti galva o ne skrandžiu) Eina toliau, staiga sustinkstu iš siaubo mano mėgiamoje vietoje apie 10 polaidiniu (lydekoms) vienoje valas išsiviniojąs, prieinu prie jo, pakubomis ištraukiu energingą lydekos jauniklį kuris paskubomis buvo paleistas. pats nešiau kudašį, žinodamas kad įrankių savininkas už tai manęs nepaglostis.
Juk jam nė motais etika ir kultura, jam kaip ir daugeliui musų kaimo ''žvėjų'' svarbu mėsa.
Aš jau minėtoje vietoje, pirmas metimas ir smūgis, tačiau nevaisis, mėtau toliau niekur neskubėdamas. Nusprendžiau sviesti į kitą upės pusę ir masalą leisti dugnu. Ir ką pagavau, ispydingą ir didžiųlį tinklą
O žuvies jame, daugiau nej aš pagaunu per dieną.
Kol iš tinklo pyniau masalą prie manęs nesibaimindami priejo jo savininkai, nk nedijodami ir lyd tai butų normalus dalykas tas tinklas pilnas žuvies su manim pasisveikina. Negana to dar mane išplusta kad žvejoju jų tinklus neva norėdamas pasiglemšti jų žuvį.
Nieko nesakęs, tik supykęs ir susigraudinęs del tokių žvėriškų žvejybos budų parėjau namo...
Vakare vėl prie upės, šikarttoliau nuo brakonierių, ties Panemuniu... Bet apie tai kitą kartą...
Pirna sugauta žuvis buvo Nemunėlyje, ties juo ir norėčiau sustoti...
Žuvies jame nedaug, ji nedidelė, gyvenu upės aukštumoje, tdl ir papasakosiu apie tai...
Kazliškio kaimas. Nedidukas kaimelis Rokiškio rajone. upė pakankamai srauni, siaura vaga, daug ''žvejų''.
Ankstus liepos rytas, nuostabus oras, puiki nuotaika, spiningas mano rankoje, valas 0.22mm (gal ir per storas ešeriams) masalas mažytis raudonas riperis (jis manęs nkd neapvilia) . Nusitaikiau į ešerius, iš vieno pažystamo išgirdau kad tuoj už kaimuko tilto pirmojeje platumoje jų yra, sumaniau pabandyti. Nenerdamas stačia galva į tą vietą lėtai ''maklenau'' paupiu link jos, kartkartėmis mesdamas masalą į vandenį. Po keleto metimų pirmasis kibimas, mažytė lidekaitė pasilabina su manimi nedrasiai krimsdama masalą. (Vietiniai negalvodami dėtų ją į krepšį, bet juk reikia mastyti galva o ne skrandžiu) Eina toliau, staiga sustinkstu iš siaubo mano mėgiamoje vietoje apie 10 polaidiniu (lydekoms) vienoje valas išsiviniojąs, prieinu prie jo, pakubomis ištraukiu energingą lydekos jauniklį kuris paskubomis buvo paleistas. pats nešiau kudašį, žinodamas kad įrankių savininkas už tai manęs nepaglostis.
Juk jam nė motais etika ir kultura, jam kaip ir daugeliui musų kaimo ''žvėjų'' svarbu mėsa.
Aš jau minėtoje vietoje, pirmas metimas ir smūgis, tačiau nevaisis, mėtau toliau niekur neskubėdamas. Nusprendžiau sviesti į kitą upės pusę ir masalą leisti dugnu. Ir ką pagavau, ispydingą ir didžiųlį tinklą
O žuvies jame, daugiau nej aš pagaunu per dieną.
Kol iš tinklo pyniau masalą prie manęs nesibaimindami priejo jo savininkai, nk nedijodami ir lyd tai butų normalus dalykas tas tinklas pilnas žuvies su manim pasisveikina. Negana to dar mane išplusta kad žvejoju jų tinklus neva norėdamas pasiglemšti jų žuvį.
Nieko nesakęs, tik supykęs ir susigraudinęs del tokių žvėriškų žvejybos budų parėjau namo...
Vakare vėl prie upės, šikarttoliau nuo brakonierių, ties Panemuniu... Bet apie tai kitą kartą...
Saugirdai. Lauksiu tesinio...Sveiki geriamieji kolėgos.
Aš vėl apie tą temą kuri skaudina, piktina kekviena tikrą žvejį.
Kadangi esu ''Nemunėlio vaikas'' šikart apie tai nerašysiu... Šikart svetur...
Nemunėlis ties Panemuniu pasitiko ašaros skaidrumo vandeniu. Graži popietė. Mano rankose muselinė. Vilioju šapalus. Čia jie kur kas gražesni už ten iš kur atvažiavau. Stmbūs gerai imitę galiunai. Kekviena kova yra nuostabi.
Mėgstamiausi muselė pririšta prie 0,08mm pavadėlio. Pradėjau ties Senuoju dvaru. Šapalai ten nuostabūs. Bet nesu girdėjas, kad juos kas nors čia žvejoja.
Išgirdes kišenėja muzika tiesiau ranka traukt telefono. Tik staiga pajutau tiprų smugį į meškiare. stambus šapalas tvėręs muselę neria į gelmę. Taip ir temačiau savo mėgiamą meselę.
Kodėl taip ivylo?
Elementaru, čia šapalai daug gražesni už Kazliškio. Aš neapskaičiavau jų galios. Apie brakonierius čia gaudančius žuvį neesu girdėjąs.
O išvada. Kur žmogus su gamta, ten ir gamta su žmogum tą popietę pagavau apie 20 plačiasprandžių 5keliavo į krepšį. 1jų svėrė apie puskilogramį.
Aš vėl apie tą temą kuri skaudina, piktina kekviena tikrą žvejį.
Kadangi esu ''Nemunėlio vaikas'' šikart apie tai nerašysiu... Šikart svetur...
Nemunėlis ties Panemuniu pasitiko ašaros skaidrumo vandeniu. Graži popietė. Mano rankose muselinė. Vilioju šapalus. Čia jie kur kas gražesni už ten iš kur atvažiavau. Stmbūs gerai imitę galiunai. Kekviena kova yra nuostabi.
Mėgstamiausi muselė pririšta prie 0,08mm pavadėlio. Pradėjau ties Senuoju dvaru. Šapalai ten nuostabūs. Bet nesu girdėjas, kad juos kas nors čia žvejoja.
Išgirdes kišenėja muzika tiesiau ranka traukt telefono. Tik staiga pajutau tiprų smugį į meškiare. stambus šapalas tvėręs muselę neria į gelmę. Taip ir temačiau savo mėgiamą meselę.
Kodėl taip ivylo?
Elementaru, čia šapalai daug gražesni už Kazliškio. Aš neapskaičiavau jų galios. Apie brakonierius čia gaudančius žuvį neesu girdėjąs.
O išvada. Kur žmogus su gamta, ten ir gamta su žmogum tą popietę pagavau apie 20 plačiasprandžių 5keliavo į krepšį. 1jų svėrė apie puskilogramį.
Šeštadienį atminsiu ilgai 
Užsimaišęs kešaro žuvims su visokia druska ir kurmiarausiais išskridau su mašinuku Nemunėlin, kompanija palaikė ir tikrasis senelis. Važiuoti netoli, viso labo apie dvidešimt kilometrų, iš jų pusė distancijos asfaltėliu, likusieji žvirkeliuku, na tiesa pavadinti jį žvirkeliuku neapsiverčia liežuvis 
Lygus, blizgantis - na taip ir dar kartą taip - totalus ledas ir dar šlapias. Įsikibęs baranką vairavau tą desetką km valandėlę. Subinėlę citroeno apsukti galėjai bet kokiame metre, o kur dar ir grioviai pakėlėje pasimato metro gylio iškart pradedi mąstyti - jei nugarmėsi ten - vien faros išdužimu neatsipirksi. Mašinos batai be spyglių, tad... 
Pagaliau ačiuožėm link vietos, turim dar tokių pat čiuožėjų pora brigadų. Atvažiavęs ramiai užtraukiau dūmą, nes jau buvau pavargęs. Neskubėdamas pasiekiau ir upę. Na mintyse vis dar galvojau ne apie žvejybą o apie kelią. Sakau užklausiu rybokų kaip atbezdėjo jie čia visų pirma, o poto tik - kaip kliovas
Dėja, tik užlipus ant ledo pats išgirdau tokį klausimą, visi nusikvatojome, apsišnekėjome ir priminėm viens kitam - atvažiuot atvažiavom bet dar reiks grįžti namolio
Ant ledo bandė plaukioti keletas imitusių kuojų, reiškias kimba - pasąmonėje kirbėjo mintis. Na pradedu ir aš balalaikuoti. Kokioje trisdešimtoje eketėje bebalalaikuodamas suprantu kad nifiga nekimba, nes sargelio dar nieks net nepabandė prilenkti. Balalaikavimą valandėlei pakeičiau i blizgiavimą ir balansyravimą, rezultate
ir ta netaukuota Vėl balalaika, vėl vėl ir vėl - pagaliau sargis susidrebina ir iš po ledo išsabačinu pirmą peršviečiamą kuoją. Taip pirmą ir paskutinę per visą dieną. Turbūt pati brangiausia mano kuoja 
Aplinkiniai irgi nei vienas neviršijo penkiolikos galvų. Draugiškai, vakarop visi pajudėjome namolio kartu, neskubėdami, slidinėdami, nusikeikdami posūkiuose, o jei dar prieš tave atvažiuodavo kokia mašina ir reikėdavo prasilenkti - už vairo pamatydavai išsprogusias vairuotojo akis. Grįžom sėkmingai. Vakarop prie kašio keletas alaus.. 
Sekmadienis. Apasčia. Kelias tik asfaltuotas, tikra palaima
Vėl balalaikuoju ir bandau išprašyti kokį tai šarikovą. Per tris valandas nulis, nei krokodilas nei motylius nieko nedomina. Spjaunu velniop tuos ešerius, persirišu kitas avižas, veriu dziką, geriau jau pasibovysiu su balta. Na o balta šiek tiek kibaliojosi. Virpinu.. bac sėdi, jaučiu graži, išvelku, stveriu rankoj ir žiūriu koks pikts pasitaikė kuprius, poto vos ne iš eilės šeši mekniukai, kuojikės. Dar raudę dvišimtgraminę apgaunu, taip ir laikas greičiau tiksi. Taigis sekmadienis buvo dosnesnis ir ramesnis. Pasiemiau namolio šešis žuvinus - du ešeriokus, raudę ir tris kuojas, šiandien per pietus juos traiškysiu 
Tai tokis vat savaitgalis
Užsimaišęs kešaro žuvims su visokia druska ir kurmiarausiais išskridau su mašinuku Nemunėlin, kompanija palaikė ir tikrasis senelis. Važiuoti netoli, viso labo apie dvidešimt kilometrų, iš jų pusė distancijos asfaltėliu, likusieji žvirkeliuku, na tiesa pavadinti jį žvirkeliuku neapsiverčia liežuvis Lygus, blizgantis - na taip ir dar kartą taip - totalus ledas ir dar šlapias. Įsikibęs baranką vairavau tą desetką km valandėlę. Subinėlę citroeno apsukti galėjai bet kokiame metre, o kur dar ir grioviai pakėlėje pasimato metro gylio iškart pradedi mąstyti - jei nugarmėsi ten - vien faros išdužimu neatsipirksi. Mašinos batai be spyglių, tad... Pagaliau ačiuožėm link vietos, turim dar tokių pat čiuožėjų pora brigadų. Atvažiavęs ramiai užtraukiau dūmą, nes jau buvau pavargęs. Neskubėdamas pasiekiau ir upę. Na mintyse vis dar galvojau ne apie žvejybą o apie kelią. Sakau užklausiu rybokų kaip atbezdėjo jie čia visų pirma, o poto tik - kaip kliovas
Dėja, tik užlipus ant ledo pats išgirdau tokį klausimą, visi nusikvatojome, apsišnekėjome ir priminėm viens kitam - atvažiuot atvažiavom bet dar reiks grįžti namolio
Ant ledo bandė plaukioti keletas imitusių kuojų, reiškias kimba - pasąmonėje kirbėjo mintis. Na pradedu ir aš balalaikuoti. Kokioje trisdešimtoje eketėje bebalalaikuodamas suprantu kad nifiga nekimba, nes sargelio dar nieks net nepabandė prilenkti. Balalaikavimą valandėlei pakeičiau i blizgiavimą ir balansyravimą, rezultate
ir ta netaukuota Vėl balalaika, vėl vėl ir vėl - pagaliau sargis susidrebina ir iš po ledo išsabačinu pirmą peršviečiamą kuoją. Taip pirmą ir paskutinę per visą dieną. Turbūt pati brangiausia mano kuoja Aplinkiniai irgi nei vienas neviršijo penkiolikos galvų. Draugiškai, vakarop visi pajudėjome namolio kartu, neskubėdami, slidinėdami, nusikeikdami posūkiuose, o jei dar prieš tave atvažiuodavo kokia mašina ir reikėdavo prasilenkti - už vairo pamatydavai išsprogusias vairuotojo akis. Grįžom sėkmingai. Vakarop prie kašio keletas alaus.. Sekmadienis. Apasčia. Kelias tik asfaltuotas, tikra palaima
Vėl balalaikuoju ir bandau išprašyti kokį tai šarikovą. Per tris valandas nulis, nei krokodilas nei motylius nieko nedomina. Spjaunu velniop tuos ešerius, persirišu kitas avižas, veriu dziką, geriau jau pasibovysiu su balta. Na o balta šiek tiek kibaliojosi. Virpinu.. bac sėdi, jaučiu graži, išvelku, stveriu rankoj ir žiūriu koks pikts pasitaikė kuprius, poto vos ne iš eilės šeši mekniukai, kuojikės. Dar raudę dvišimtgraminę apgaunu, taip ir laikas greičiau tiksi. Taigis sekmadienis buvo dosnesnis ir ramesnis. Pasiemiau namolio šešis žuvinus - du ešeriokus, raudę ir tris kuojas, šiandien per pietus juos traiškysiu Tai tokis vat savaitgalis
Kupranugaris gali dirbti visą savaitę ir išbūti negėręs. Vyras - gali nedirbti visą savaitę ir ištisai gerti.
Girdejau "pletku" kad biskiuka (kuojos, eseriai) pagauna Nemunelyje tarp Panemunio ir Kvetku. Gal kas buvote? As pats del laiko stokos nespeju patkrint 
Bet gal dar atsargu turi? 
Pro tiltą pravažiavai? .... Plaukia ne visur - vietom atvira kitur triju comų ižasZvegintas rašė:Na, sveiki,
Šiandie važiavau pro Pasvalį, tai mačiau, kad Mūša jau plaukia...
Kupranugaris gali dirbti visą savaitę ir išbūti negėręs. Vyras - gali nedirbti visą savaitę ir ištisai gerti.