Šeštadieny kažkur nuo 12 val. Iki 21val., buvau prie Nemuno. Kas žino, prie Krikštonių kaimo. Kadangi vietos daugmaž žinomos nuo vaikystės – jaunystės, tai nulėkęs prie tėtušio Nemuno, laiko veltui neleidau.

Pirmiausiai, pasitikrinau dugno reljefą, pasitikslinau, kur tiksliai randasi duobės. Vieną duobę radau greitai, kitos taip ir neradau... Ledonešiai savo daro, keičia Nemuno dugno reljefą...

O man kas, juk ne į varžybas atvažiavau, o gerai praleisti laiką...

Susimaišiau pašarą: 2kg. Traper karšiams + 2 kg. Traper Universal + apie pusė kilograminio poko maltų kanapių sėklų , viską išmaišęs ir sudrėkinęs, palikau fermentuotis. Per tą laiką, susitvėriau dvi donkęs ir užmečiau. Donkės buvo su sistemėlėm: švinas + šėryklėlė ir du kabliukai. Ant vieno kabliuko sliekas, ant kito dzikų krūvelė. Tada dadėjau į pašarą didesnę dėžutę dzikų + dėžutė smulkintų sliekų + kilogramas granuliuoto žuvinio kombikormo + vietinio dumblo. Ir šituo jovalu gausiai pašėriau mano pasirinktą duobę. Šėryklėlėms pašarą, pasidariau kitam inde. Praėjus kažkur apie 30min. Prasidėjo pirmi nedrąsūs kibimai, kibo plakučiai, kurie buvo atsargiai nukabinti nuo kabliuko ir paleisti atgal. Kažkur už valandos, kaip kirto per meškerę, net pasimečiau, maniau koks šapalas, bet pakertu ir turiu pirmą karšį. Vėliau pagavau dvi ėžges (pūgžlius). Laikas nuo laiko pašeriant tą pačią vietą, prasidėjo pastovūs kibimai: kibo nedicki (100 – 300gr.) plakiai, viena kita rimtesnė kuoja. Apie 19 val., „pasikinkiau“ kitą karšį. Kibimas buvo toks atsargus ir švelnus, kad vos pastebėjau...
Rezultate: Du egzemplioriai keliavo namo, vienas svėrė 1050gr., o kitas 950gr.
http://s8.postimage.org/o588q99r9/26052012166.jpg
Pūgžlius irgi parnešiau namučio. Kas juos pagavęs ant donukės, tas žino kaip jie praryją kabliuką.
Ir apie 4 – 5 kilogramai įvairios šušaros, paleista atgal į Nemuną.
Laikas praleistas
P U I K I A I !!!
