Ištaikiau per pietus Nerį aplankyt, ties Žirmūnais.

Apsiaviau ilgus batus, pasiėmiau užmirštą lengvą spiningėlį su naujai užvyniotu valu, mikromasalų, užbridau, kad už žolių galėčiau pamėtyt, nė velnio - gal 15 minučių ramiai pamėčiau. O kas paskui

: o paskui girdžiu, o dar vėliau žiūriu- kiek įkabindami pasroviui su baidare varo du bičiukai, bet taip nuoširdžiai mojuoja, kad likau nesupratęs kurį laiką, nuo ko gi jie bėga.... Netrukus viskas paaiškėjo: iš už posūkio pasirodė dar tuntas baidarių, joms iš paskos toks didesnis laiviokas su muzikom, garsais, garsiakalbiais, net ir į mane kreipėsi; "Mielas žvejy, vyksta M-1 varžybos/lenktynės/ kažkas tokio "Mes priplaukę". Gal kokia 20 ekipažų prasimalė pro šalį, o paskutinės dvi mergiotės, panašu, kad nelabai su irklavimo pradmenimis susipažinusios, nes vis link kranto jas traukdavo, skersuodavo ir pan

. O visą šitą procesiją baigė gelbėtojų valtis su rimtu varikliu, kėlusi rimtas bangas ir skleidusi nemažą garsą.
Žodžiu, po tokio parado teko nešdintis kitur. Tiesa, iki to spėjau vieną mepps sukrę Neptūnui padovanoti, bet visiems gi gyvent reikia.
Vėliau pasidaviau link Žaliųjų ežerų ir, nepatikėsit, net 2 ešeriukus sukre sugundžiau, žodžiu, žvejyba "nesausa".

O su Nerimi kaip tai nesiseka, dingsta noras ten ir rodytis, kai lyg šuliny pažvejoji, ir taip jau kelintas kartas...

Nei žvyno visiems...