Vakar turejau galimybe ankshciau ishtrukt ish darbo. Lengvas spiningelis ir upe. Diena nuostabi. Patikrinau kelis Shventosios ruozus, taciau jokio judesio. Nulekiau i tas vietas, kur shimet dar nebuvau, taciau tik ishsukus ish kelio, pasitiko shlagbaumas su uzrashu ":privati zona". Uztvaras buvo atidarytas, tai ir vaziavau mishku tolyn, link upes. Ten kur budavo "bezdzioniu" tiltas, jo nelike nei kvapo. Tiek metu niekam nekliuvo, o ir kitoje upes puseje kaimelyje gyvenantiems zmogeliams budavo patogu i autobusa ateit. Matomai kliuva net ir tai, kad po pono mishka nieks ne tik nevazinetu, taciau ir nevaikshciotu. Kadangi visos zvejybines vietos budavo kitame upes krante, tai teko paieshkot vietu ir shiame. Paejus kiek pakrante, tvora. Priekyje matosi jau surestas namas ant pacios upes aukshto kranto, ten, kur ankshciau budavo poilsiaviete ir ji beveik visa vasara budavo pilna poilsiaujanciu, o ir baidarininkai ten galedavo apsistot, pailset. Sugedo nuotaika. Na manau, jei gryztant bus shlagbaumas uzdarytas, tai trosa turiu, pririshiu ir ishrausiu. Taciau neprireike. Kaip supratot, vietu zvejybai lieka vis maziau. Kliovu nebuvo.



Butu mano valia - sudeginciau visus ponu statinius, kurie isdygo korupcijos deka, ir ant pelenu kruvos sudainuociau komiska dainele (kas skaitet knyga "Trise valtimi", - suprasit).