Trumpai – drūtai
Vėl saulelė jau atkopdama budino svietą ir ŽT narius ant Rubikių ežero kvietė...
Kaip visada – pradžia linksma. Penktadienio vakaras – renkuosi visus reikalingus daiktus. Obana – nėra „marmyškių“ dėžutės. O ji tokia ryški... oranžinė. Viskas aišku – „poltergeistas“ pasiautėjo. Jaunas tas „poltergeistas“ – tik 2m +, bet „veikia“ geriau nei Kentervilio pilies vaiduoklis. Dėžutė neatsirado... Lieku su trim „balalaikom“ ir tokiu pačiu skaičiumi avižėlių.
Šeštadienio rytas. Žadintuvas, kava, mašina, kelionė. Mačionyse sustoju prie parduotuvės – pamiršta keletas reikalingų dalykų. Pasirodo parduotuvė dirba tik nuo 8.30. Laukiu. Sulaukiu. Nusiperku kas reikalinga. Ir STOP – užsiožiuoja mašinos kompas. Neleidžia užvest nors tu ką. Pasėdžiu parūkau, bandau vėl. Nieko. Aplink sukiojasi „įtartinas“ Opelis. Pasisukioja ir nuvažiuoja. Sėdžiu – nesikuria. Trūksta kantrybė, išlipu ir sustabdau pro šalį važiuojančią mašiną. Vyrukas padeda stumtelėti – užsivedu ir po poros minučių jau vietoje.
Sveikinamės su anksčiau atvykusiais ir laukiame kitų. „Kiti“ pasirodo greitai – kauniečių, vilniečių, panevėžiečių ekipažai

. A jau prisikrovę visokiausios mantos, kaip metams

Atidarinėja „bagažnikus“ – krenta lauk visokios malkos ir kiti geri dalykai

, gerai, kad nedužo niekas

. Sveikinamės ir po truputį pradedame bendraut

. Bendraujam kol susirenka visa chebra.
Nakvynės mokestis, žūklės leidimai... Burtų traukimas komandinei žvejybai ir PIRMYN ant Rubikių ledo.
Keturios žvejybos valandos pralėkė kaip keturios minutės. Pagrinde kibo ešeriai ir kuojos, kuriuos geriausia būtų apibūdinti – „gramas-taškas“

. Buvo kas pagavo ir rimtesnių. Bet jau ventiliacija

tai....
15.00val visi prie ŽT vėliavos. Svėrimas, komandos nugalėtojos nustatymas. Sunkiai, bet komanda nugalėtoja nustatoma. Viską lėmė 5g.
Sveikinimai, fotosesijos, prizų dalybos ir kt...
Kadangi pagal planą turėjo būti žuvienė – su Dagiu (didelis ačiū jam už pagalbą

) kimbame į kalną ešerių ir ešeriukų. Mažieji buljonui (pirmam), didesni pačiai žuvienei. Bedorodami žuvį apsikeičiame abipusiai naudinga (tinginių) informacija kaip dorot ešerius, kad nereiktų jų skust. Atrodo su pirmu išbandymu susitvarkėme be problemų...
Visi keliamės į namelį. Čia jau prasideda linksmoji dalis: bendravimas, iš telefono atminties muzikos „traukimas“ per kolonėles kurios nežinia kur stovėjo (įtarėm, kad tokiame pastate kur gyvuliai ir naminiai paukščiai gyveno

), akustinė gitara ir t.t. ir t.t.
Kadangi susirinkę rimti vyrai – o vyrai ilgai alkani būti negali – tai viskas vyko vienu metu: šašlykai, dešrelės, ir visi kiti skanumynai keliavo į skrandžius. O kaip žinia tokie dalykai be „papildomų priemoniu“ ne ne ne ....
Baigiu virt žuvienę ir su „ašaromis akyse“ palieku chebrytę tęst to kas pradėta...
P.S. manau, kad kažkas nepatingės ir brūkštelės (chronologine tvarka) apie visus įvykius kurie vyko po to kai manęs ten jau nebebuvo...