Tiesa, dar vienas pastebėjimas apie karosus - jei lynai labai laikosi prisirišę prie žolių, tai karosai dažnai plaukioja ir toliau nuo žolių bei knisa dugną (ir kimba) gana atviruose plotuose.
Seniau, kai pamatydavau burbulus kylant arti valties, sūnui sakydavau "va, matai, čia burbulai iš dugno, nes juk negali didelė žuvis plaukioti taip arti valties". O vėliau, kai jau pagavom daugiau karosų ir ėmėm geriau atpažinti jų burbulus, įvyko toks juokingas atsitikimas - iškyla "karosinių" burbulų per pusantro metro nuo valties, tai iškart užmetu ant jų, tam dar teko patraukti šonan antrą teleskopinę meškerę, kuri gulėjo padėta ant bortų ir ėjo tiesiai virš tų burbulų, ir iškart tik užmetus kibimas ir ištraukiam auksinį karosą...
Karosai pas mane dažnai kimba ramiai nešdami plūdę į šoną, vėliau jie gali ir nerti, bet jei kažkuriame kibimo etape ramiai neša - tai labai didelė tikimybė užkirsti karosą. Dar kartais karosai ilgai metodiškai vienoje vietoje niurkčioja plūdę. Raudės nervingai kilnoja plūdę (pagrindinis jų požymis) ir neša kur nors. Kuojos staigiai neria. O lynų pas mane pagrindinis požymis - negilus plūdės prinėrimas. Prineria, paniurkčioja ir lėtai ar vidutiniškai greitai neša šonan truputį negiliai prinėrę. Man labiausiai širdis apsąla nuo lyninio kibimo.
Man truputį mistika, bet lynai kibdami truputį prineria net tada, kai gaudau nuo dugno ir nustatytas gylis būna didesnis už realų.