Gražūs margučiai, jaučiu, kaip smagu tokius traukt

.
Taigi prisijungiu prie Jūsų upėtakininkų gretų, kadangi ešeriai nelabai dabar, tai išbandžiau šią žūklę - užsikabinau

.
Norėjau pirmą reportažą iš pirmųjų badymų padaryt, bet nutiko kitaip, nežinau ar čia tinkamoj vietoj rašau. Jei ką, perkelsit į kitą temą ar ištrinsit.
Tema manau aktuali visiem Vilniaus žvejams susiduriantiems su brakonieriavimu. Patraukiau šiandien į upelį, daug praėjau - nieko, ešeriai kur laikosi, tai ten prilupau 20+ nuo 100-300g. Tolimesniam ruože (3km) tik 5 upėtakių vaikai, kai prieš kelias savaites žymiai daugiau ir didesnių.
залить картинку на форум
Nesuprantu, kas negerai, gal diena ne kokia, bet už puskilometrio diedas su ,,gargaliu" ir slieku, o ant pagalio gal 12 mažiuku upėtakiukų ir vienas gerokai virs 30 cm

. Susivaldau šaltakraujiškai, nulekiu, kad nematytų. Skambinau gamtosaugai, kol pavyksta susisiekt - 10min. Išaiškinu kas, kaip ir kur, sakė kamščiai viską, tai atvažiavo negreit. Einant likusius 300 m iki kelio pasitikt, užmetu kelis kartus, o upelė lyg atsidėkodama, pateikia dovanėlę. Įkabinau gražų ir ,matyt, paskutinį ten tokį upėtakį, iš akies virš 40cm, bet atsikabino... Vistiek nors ir liko vienas gražus, bet rankos nusvyra

, tuo labiau jau draugas kartą irgi ten matė brakonierių. Sulaukiau gamtosaugos, turiu bent pagirt, kad malonūs, bendraujantys, kažko net Aplinkos Ministras atvažiavo, ranką paspaudė

, papasakojau upelio situacija, pasakė, kad dažniau čia apsilankys

. Parodžiau, kur sėdėjo brakonierius, po 40 min sulaukiau skambučio, sakė visur tikrino, bet ,deja, pabėgo

. Žodžiu, dabar turiu jų kontaktus, sakė skambint, jei dar pamatysiu brakonierių ten , kuo net neabejoju. Šiek tiek liūdna, kad pas mus tokia situacija ir ,matyt, retai pasiseks bent vieną tokį grožį kaip zvejysmegejas pamatyt. Na ryt įkelsiu ir linksmesnį post'ą su pirmom akistatom su upėtakiais.